Kariniu požiūriu stiprios Skandinavijos šalys sustiprintų NATO, bet jų siekis sulaukė ne tik aplodismentų. Ukrainos Aljansas neįsileidžia, o kai kurių ES šalių politikos nepakeitė nei karas Ukrainoje.
Kaliningrado sritis buvo kiek atsivėrusi Vakarams, bet dabar ten – Kremliaus propaganda, smurtas prieš kitaip manančiuosius, baimė būti išsiųstiems kariauti į Ukrainą, skurdas, prekių stygius.
Kaip kasmet paskelbus lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino temas ir rekomenduojamus autorius, ir šiemet birželio 1-ąją neabejotinai vėl kils nemažai diskusijų. Kodėl šis egzaminas kelia tiek aistrų?
Skiriasi ne tik diena, kada Vakarai ir Rusija mini Antrojo pasaulinio karo pabaigą, bet ir kaip tai daro. Rusija demonstruoja karinę galią paraduose, o dabar – ir brolžudiškame kare.
Laikinieji vadovai vadovauja bemaž dešimtadaliui institucijų, pavaldžių ministerijoms, direktorių ieško 94 švietimo įstaigos. Ar ką pakeis dar viena siūloma viešojo sektoriaus reformos reforma?
Lietuvos pagalba Ukrainai tampa stimulu to imtis ir kitoms šalims. Karo metu parodėme esantys verti to, kad ukrainiečiai apklausose lietuvius vis išrenka draugiškiausia ir artimiausia jiems tauta.
Kremliaus ilgametis planas suveikė: rusų masės palaiko karą Ukrainoje. Nors politikos komentatoriai mano, kad užtektų savaitės objektyvios informacijos TV kanaluose – ir rusai atsikvošėtų.
Lietuva nebefinansuos Rusijos karinės mašinos – pirmoji ES atsisakė rusiškų dujų, tuoj neliks ir rusiškos naftos. Tačiau kiek dar būsime priklausomi nuo rusiško elektros tinklo?
Ukrainos prezidentas beldžiasi į Vakarų sąžinę, pasakoja apie okupantų žiaurumą. Vakariečiai graudinasi, ploja jam atsistoję. Tačiau ar viską padarė, kad sustabdytų Rusiją?
Kilus karui Ukrainoje, ir lietuviai susirūpino, kur reikėtų slėptis, jei mus pultų priešas, ką pasiimti, jei tektų palikti namus. Kas galėtų evakuotis, o kam tektų ginti tėvynę ar likti dirbti.