Visuomenei nusivylus bankų teikiamomis paskolomis ir nesugebant jų grąžinti, kaip grybai po lietaus ėmė dygti įmonės, siūlančios greituosius vartojimo kreditus.

Dar visai neseniai svarstėme fizinių asmenų bankroto įstatymo įteisinimą, o štai jau dabar džiūgaujame galėdami per 5 minutes ir be jokio turto įkeitimo papildyti savo ištuštėjusią kišenę.

Tačiau ar nenutiks taip, kad bėgę nuo vilko papulsime ant meškos? Ne – vienareikšmiškai nukerta visos greitųjų vartojimo kreditų asociacijos narės. Ir iš karto skuba paaiškinti, kad greitieji vartojimo kreditai nėra kasdienio naudojimo produktas (savaime suprantama – dėl kainos), tai ir naudotis šia paslauga reikia tik tuomet, kada tikrai yra iškilęs rimtas reikalas.

Dažniausiai žmonės, imantys greituosius vartojimo kreditus, juos ima esant būtinybei: tai automobilis sugedo ir reikia remontui, tai atlyginimas dar toli, o susimokėti mokesčius ir nusipirkti maisto reikia jau dabar, tai dar kokia kasdienė buitinė problema iškilo, kurią spręsti reikia čia ir dabar. Į banką dėl to neisi, o greitą vartojimo kreditą pasiimti galima iš namų, patogiai įsitaisius prie kompiuterio.

Tačiau pasitaiko ir kuriozinių situacijų, kai vartotojai patys neįvertina savo galimybių skolintis. Patikimi šaltiniai teigia, kad skolinasi ne tik tie, kuriems būtinai reikia, bet skolinasi ir tie, kuriems tai tampa tiesiog pramoga ar mažai įpareigojančiu žaidimu. Štai vienas solidus, valstybinėje įmonėje dirbantis vyras, kurio atlyginimas per mėnesį siekia ne vieną tūkstantį litų jau yra pasiėmęs ne keletą, o net kelias dešimtis greitųjų vartojimo kreditų.

Nepaisant to, kad jis tvarkingai atsiskaito už visus įsipareigojimus, kredito ėmimas atrodo jau spėjo tapti liguistu pomėgiu. Pasiklausius tokių ir panašių istorijų natūraliai kyla klausimas, tad kas iš tikrųjų yra tie, kurie ima greituosius vartojimo kreditus?

Besiskolinantieji su aukštuoju

Greitieji vartojimo kreditai iš esmės skiriasi  nuo bankų teikiamų paskolų. Norėdami papildyti ištuštėjusią savo kišenę žmonės jau neturi prisiimti įsipareigojimų keletui metų su nuolat kintančiomis palūkanomis. Atvirkščiai, jie patys įgauna teisę pasirinkti skolos laikotarpį ir kredito kainą.

Tokį kreditą žmonės gali pasiimti neidami niekur iš namų ar darbo, per keletą minučių, naudodamiesi tik kompiuteriu ir internetinės bankininkystės paslauga. „Greitasis kreditas – tai daug paprastesnis ir malonesnis būdas skolintis pinigus.

Čia besiskolinančiajam nereikės pateikti ataskaitos, kam tie pinigai bus panaudoti ar laukti varginančioje eilėje prie langelio. Tuo labiau, imančiam greitą vartojimo kreditą neteks gėdintis prašant pinigų iš draugų“, - teigia Stardas Vyšniauskas, greituosius vartojimo kreditus teikiančios bendrovės „Creditor.lt“ vadovas.

Neseniai savo veiklą pradėjusi vystyti bendrovė jau pastebėjo tendenciją, kad visuomenė palankiai vertina galimybę skolintis internetu ar trumpąja žinute. Atlikusi viešą apklausą Creditor.lt pateikė išvadas, kad net daugiau nei 80% respondentų šiai dienai mieliau rinktųsi skolinimąsi internetu ar trumpąja žinute negu stovėjimą eilėje prie langelio. Dar įdomiau tai, kad didžioji dalis besiskolinančiųjų yra didmiesčių gyventojai ir  turintys aukštąjį išsilavinimą. Gauti rezultatai atspindi besikeičiančius visuomenės įpročius ir vis labiau įsigalėjančias rinkos naujoves. Galbūt tai yra ir pirmosios, naujai besiformuojančios, sąmoningos vartotojų kartos užuomazgos.

Nenumatytas pinigų poreikis 

Tokį vartotojų poreikių ir įpročių pokytį taikliai apibūdino Greitųjų vartojimo kreditų asociacijos direktorė Kristina Nemaniūtė: „Siekdami aiškiau suformuluoti greitųjų vartojimo kreditų paskirtį, dažnai juos palyginame su taksi paslaugomis, kuriomis dažniausiai naudojamasi ne kiekvieną dieną, nenumatytais atvejais, kai reikia skubiai ir patogiai pasiekti reikiamą tikslą, o už paslaugas sumokama brangiau nei naudojantis viešuoju transportu ar nuosavu automobiliu“.

Ir išties ilguoju laikotarpiu greitasis kreditas mums atsieitų brangiau negu įprasta paskola, tačiau ar dar daug atsiras tokių, kurie norės įsipareigoti keletui metų? Juolab kad, kaip teigia „Creditor.lt“ atstovai, „kiekvienas asmuo, teikiantis paraišką momentiniam kreditui gauti, yra kruopščiai tikrinamas įvertinant jo mokumo galimybes“.
Tad gal ir nėra tokia baisi nuodėmė pasiskolinti kelis šimtus litų iki kito atlyginimo. Juk greitųjų kreditų paskirtis ir yra tenkinti nenumatytą, trumpalaikį pinigų poreikį.