- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nors pavasaris šiemet vėlyvas, savivaldybės jau pradėjo suplanuotus Sosnovskio barščio naikinimo darbus. Šį invazinį augalą purkšti herbicidais, šienauti arba iškasti yra numačiusios 16 savivaldybių. Praėjusiais metais Aplinkos ministerija tam skyrė daugiau kaip 500 tūkst. eurų. Raginame ir gyventojus, kurių aplinkoje – prie namų, sodų, sodybų veši Sosnovskio barščiai suskubti juos naikinti.
Svarbu tai daryti tinkamai – renkantis naikinimo priemones ir laiką, būtina atsižvelgti į Sosnovskio barščio gausumą, teritorijos dydį, galimus apribojimus dėl vandens telkinių, gyvenviečių, saugomų vertybių ir kt.
Šis vienas iš pavojingiausių aplinkai ir žmonių sveikata invazinių augalų ypač sunkiai įveikiamas, todėl turi būti metodiškai naikinamas herbicidais ar iškasamas, kol yra nedidelis, siekia apie 30 cm aukščio. Sosnovskio barštis šienaujamas tik siekiant sustabdyti plitimą sėklomis, kai nėra kito tinkamo metodo ar tai yra kontrolės sudėtinė dalis. Jis turi būti nupjaunamas, kol žiedai nesubrandinę sėklų.
„Be to, net ir nupjovus žydintį Sosnovskio barštį, iš savo vidinių resursų jis gali subrandinti sėklas ir taip plisti toliau. Pirmuosius 4–5 metus augalas kaupia energetines medžiagas, tik tada sužydi, išbarsto sėklas ir nunyksta. Todėl kai Sosnovskio barštis tik šienaujamas, jis stengiasi atauginti savo nupjautą antžeminę dalį, tol kol sužydi ir gali „pratęsti savo giminę“ išbarstęs sėklas“, – aiškina Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės patarėja Laura Janulaitienė.
Be to, net ir nupjovus žydintį Sosnovskio barštį, iš savo vidinių resursų jis gali subrandinti sėklas ir taip plisti toliau.
Sosnovskio barštis 2016 m. paskelbtas ir invazine Europos Sąjungos rūšimi (įrašytas į Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą) ir visos valstybės narės įpareigotos valdyti jo plitimą. Kasmet savivaldybėms skiriamos Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšos, kurias galima panaudoti ir invazinėms rūšims naikinti.
Jos pačios sprendžia, ar imtis šių veiksmų. Aplinkos ministerijos iniciatyva 2021 m. papildomai skirta 556,4 tūkst. eurų, 3 metus naikinti Sosnovskio barštį apytiksliai 331,31 ha plote. Šį invazinį augalą naikinti nusprendė Vilniaus bei Šiaulių miestų ir rajonų, Kaišiadorių, Mažeikių, Alytaus, Anykščių, Kėdainių, Švenčionių, Telšių, Klaipėdos, Trakų, Ignalinos, Marijampolės ir Zarasų rajonų savivaldybės.
Aplinkos projektų valdymo agentūros duomenimis, pernai visi projektų vykdytojai atliko viešųjų pirkimų procedūras, sudarė sutartis su rangovais, pagal pasiruoštus Sosnovskio barščio populiacijos naikinimo veiksmų planus, sėkmingai vykdė suplanuotus naikinimo darbus.
Sostinėje iš Aplinkos ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšų kovai su Sosnovskio barščiais skirta apie 94 tūkst. eurų. Per 3 metus invazinio augalo gausos reguliavimo plane numatytas purškimas herbicidais, kasimas Verkių ir Pavilnių regioninių parkų teritorijoje ir šalia vandens telkinių bei šienavimas. Sosnovskio barščiai aptinkami net 18 ha teritorijoje 133 vietose, tačiau jos nuolat kinta.
Visos augalo dalys kaupia furanokumariną, medžiagą, kuri žmogui prisiartinus prie augalo, juos skinant ar šienaujant, gali smarkiai apdeginti neapsaugotą odą, sukelti ypač stiprią organizmo alerginę reakciją, ypač tai būdinga saulėtomis dienomis.
Ministerijos iniciatyva 2019 m. prasidėjo ES lėšomis finansuojami invazinių ir svetimžemių rūšių būklės tyrimai Lietuvoje, kuriuos atlieka Gamtos tyrimų centras. Bus ištirtas ir Sosnovskio barščio paplitimas, sudarytas jo žemėlapis, parengta naikinimo metodika. Preliminariais duomenimis, šie augalai užima apie 10 tūkst. ha šalyje.
Šiuo metu kuriama Biologinės įvairovės informacinė platforma, kurioje planuojama talpinti informaciją apie invazines rūšis, jų paplitimo duomenis, naikinimo rekomendacijas ir kitą svarbią informaciją.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Šimtai spalvingų inkilų ir pražydę narcizai: Velykas Pakruojo dvaras pasitinka pavasariškai
Staiga atšilus orams, Lietuvos metų turizmo objektu ne vienerius metus pripažįstamame Pakruojo dvare jau vis labiau džiugina pirmosios pavasario gėlės – žibutės, krokai ir gausa narcizų, o jų grožį dar papildo ir šimtai spalving...
-
Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį į kovų lizdus jų perėjimo laikotarpiu2
Padaugėjo pranešimų dėl neteisėto kovų lizdų perkėlimo, todėl Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena, kad nuo kovo 1 d. iki birželio 30 d., kai šie paukščiai peri ir augina jauniklius, draudžiama perkelti, ardyti ar ...
-
Seniausias medis pasaulyje: tiksli pušies augimo vieta slepiama1
Gajoji pušis (viena brislekono pušų rūšių), pavadinta biblinio personažo Metušelacho, gyvenusio 969 metais, vardu, yra seniausias medis Žemėje, rašo „IFLScience“. ...
-
Nelegalaus sąvartyno Vilniaus rajone žala gamtai – 104 mln. eurų4
Beveik 104 mln. eurų – tokia suma aplinkosaugininkai įvertino aplinkai padarytą žalą netoli Vilniaus. Tai didžiausia iki šiol nustatyta suma už aplinkosauginį pažeidimą. Tokią žalą galimai padarė vienas Vilniaus rajono gyventojas. Ty...
-
Siaučia geomagnetinė audra: medikai perspėja širdininkus2
Žemėje siaučia geomagnetinė audra. Šįsyk ji išskirtinė savo dydžiu. Pirmadienį Lietuvoje jos stiprumas pasiekė net šešis balus ir toks intensyvumas truks iki pat antradienio vakaro. Medikai ypač perspėja širdies li...
-
Užfiksuokite baltojo gandro lizdą Kauno mieste!5
Kovo 25 d. minima Gandro diena. Baltasis gandras (Ciconia ciconia) – Lietuvos nacionalinis paukštis, glaudžiai susijęs su šalies kultūra ir tautosaka. Jis laikomas ekologiškos gamtos ir gyventi sveikos aplinkos indikatoriumi...
-
Lietuvoje – išskirtinės geomagnetinės audros: medikai siunčia perspėjimą1
Žemėje jau nuo sekmadienio siaučia geomagnetinė audra. Šįsyk ji išskirtinė savo dydžiu. Prognozuojama, kad Lietuvoje pirmadienį jos stiprumas pasieks net šešis balus ir tęsis iki pat antradienio vakaro. Medikai perspėja, k...
-
NASA: pasaulinis jūros lygis pakilo dėl reiškinio „El Nino“ ir klimato kaitos1
Vidutinis pasaulinis jūros lygis 2022–2023 metais pakilo maždaug 0,76 cm – beveik keturis kartus daugiau nei ankstesniais metais, ketvirtadienį pranešė NASA, šį didelį šuolį aiškindama meteorologiniu reiški...
-
Į Žardės tvenkinį sugrįžo retas paukštis7
Ornitologai prie Žardės tvenkinio jau tyko sugrįžusio reto paukščio – šalminės anties. Įspūdingų spalvų patinėlis parskrido prieš gerą savaitę ir jau sukiojasi aplink vietines antis. ...
-
Trys gamtai svarbios dienos: kaip kiekvienas gali prisidėti1
Gamtos mylėtojai visame pasaulyje šią savaitę mini tris svarbias aplinkosauginių iniciatyvų datas, kurios simboliškai eina viena po kitos: kovo 20-ąją – Pasaulinę Žemės dieną, kovo 21-ąją – Tarptautinę miškų dien...