- Prof. habil. dr. Ona Ragažinskienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pastaruoju metu vaistiniai augalai užima vis svarbesnę vietą sprendžiant sveikos gyvensenos problemas. Vienas tokių augalų – didžioji nasturtė: vaistinis, maistinis, prieskoninis ir dekoratyvus augalas, kuris ne tik puošia aplinką, bet ir gerina emocinę būklę bei nuotaiką. Lietuvos etnografiniuose regionuose šis augalas vadinamas įvairiais vardais: nasturcija, nasturta, nasturtas, nasturtis. Moksliniai tyrimai atskleidė, kad vaistiniuose augaluose ir jų žaliavoje susikaupusių biologiškai veikliųjų medžiagų įvairovė turi ne tik gydomąjį poveikį, bet pagerina ir paįvairina maisto produktų biologinę vertę, kokybę ir saugą.
Didžioji nasturtė (Tropaeolum majus L.) – tai nasturtinių (Tropaeolaceae Juss. ex DC.) šeimos vienmetis augalas su pliku, apvaliu, labai šakotu, žalsvu, mėsingu, lanksčiu, iki 3 m ilgio antžeminiu šliaužiančiu stiebu. Augalo lapai yra skydo formos, o oranžiniai arba geltoni raudonomis juostelėmis pavieniai ir stambūs žiedai – su šalmo pavidalo pentinu.
Vaisius skeltavaisis su trimis vienasėkliais vaisiukais; sėklos pavienės, stambios.
Augalai žydi nuo vasaros pradžios iki rudens šalnų.
Kilmė ir paplitimas pasaulyje
Šis augalas kilęs iš Pietų Amerikos, savaime auga Peru, Bolivijoje, Kolumbijoje, gausiausiai paplitęs Andų kalnuose. Introdukuojamas bei auginamas ir kitose pasaulio šalyse kaip vaistinis, maistinis ir dekoratyvinis augalas. Į Europos šalis introdukuotas nuo XVII a.
Dauginimas ir auginimas
Šie augalai auginami lengvo priemolio arba priesmėlio dirvožemyje, saulėtoje vietoje. Dauginami sėklomis. Sėjama pavasarį (gegužės mėn.) eilėmis į duobutes 2-3 cm gylyje po 3-4 sėklas, atstumas tarp šių duobučių 20-25 cm, 50 cm tarpueiliais, daigai išauga per 12-15 dienų. Plantacijoje augalai laistomi, purenami tarpueiliai, naikinamos piktžolės.
VDU Botanikos sodo ir prof. habil. dr. O. Ragažinskienės nuotr.
Vaistinės augalinės žaliavos ruošimas.
Vaistinė žaliava – tai nasturčių žolė (Trpaeoli herba), taip pat nasturčių sėklos (Tropaeoli semen).
Augalo antžeminė dalis – nasturčių žolė, pjaunama žydėjimo metu, birželį–liepą; nesubrendusios nasturčių sėklos renkamos rugpjūtį–rugsėjį.
Žaliavos ruošimas ir laikymas: nupjauta nasturčių žolė dažnai naudojama šviežia. O džiovinama gerai vėdinamoje, nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje patalpoje arba džiovykloje 45−50 °C temperatūroje. Pakuojama į popierinius ar medvilninius maišus, kurie laikomi sausoje, tamsioje, vėdinamoje patalpoje. Tinka vartoti 1–2 metus.
Nasturčių sėklos džiovinamos gerai vėdinamoje patalpoje arba lauke. Pakuojama į popierinius maišus, kurie laikomi vėsioje (8–15 °C temperatūroje), sausoje, tamsioje, vėdinamoje patalpoje. Tinka vartoti 2 metus.
Biologiškai veikliosios medžiagos
Nasturčių žolėje kaupiasi eterinis aliejus, askorbo rūgštis, flavonoidai (kemferolis, izokvercetinas), antocianinai, glikozidas tropeolinas, raugai, askorbo rūgštis (iki 500,0 mg %), karotenoidai, mineralinės medžiagos (kalis, fosforas, kalcis, magnis, cinkas, varis, geležis, siera, manganas, jodas) ir amino rūgštys; žieduose – askorbo rūgštis, liuteinas; vaisiuose – eruko rūgštis.
Farmakologinis poveikis
Didžioji nasturtė seniausiai pradėta naudoti Andų kalnyno tautų tradicinėje medicinoje išoriškai – žaizdų gydymui, o XVII a. – Europoje. Nasturčių žolės ekstraktai ir eterinis aliejus pasižymi atsikosėjimą skatinančiu, antimikrobiniu, priešuždegiminiu, priešgrybeliniu, kardioprotekciniu poveikiais. Šio augalo antžeminės dalies cheminių savybių tyrimų pagrindu atliekamas šlapimtakių infekcijų ir kvėpavimo takų katarų pagalbinis gydymas.
Nasturčių sėklų aliejus naudojamas odos ligų gydymui, o šviežių nasturčių lapų sultys stiprina plaukų šaknis.
Nasturčių sėklų aliejus naudojamas odos ligų gydymui, o šviežių nasturčių lapų sultys stiprina plaukų šaknis.
Įvairių šalių tradicinėje medicinoje nasturčių žolės nuoviru gydoma mažakraujystė, odos ligos, gerklės uždegimai, paradantozė.
Homeopatiniai nasturčių preparatai naudojami lėtinio sinusito, bronchito bei šlapimo takų infekcijų gydymui.
Kontraindikacijos: nasturčių preparatų nerekomenduojama vartoti sergantiems lėtinėmis inkstų ligomis, nėštumo metu, dažnai vemiant.
Nepageidaujamas poveikis: ilgai vartojant nasturčių preparatus ir viršijus terapines jų dozes, pasireiškia odos išbėrimai sąnarių sulenkimo vietose ir pilvo srityje.
Maisto produktų gamyboje
Didžioji nasturtė yra maistinis ir prieskoninis augalas, naudojamas įvairių šalių kulinarijoje. Nasturčių šviežiems lapams, žiedpumpuriams, nesunokusioms sėkloms būdingas aštrus skonis, todėl jie varojami kaip prieskoniai ruošiant salotas, verdant sriubas ir gaminant antruosius mėsos bei žuvies patiekalus.
Augalo žali žiedpumpuriai ir vaisiai yra marinuojami.
Senųjų Lietuvos etnodarželių puošmena
XVII a. didžioji nasturtė introdukuota Lietuvoje ir auginama etnodarželiuose kaip dekoratyvinis augalas. Ir dabar augalai išlieka populiarūs balkonų, terasų, palangių apželdinimui, auginami gėlynuose.
Prieš pradedant vartoti didžiąją nasturtę, kaip vaistinį augalą, ligų gydymui, rekomenduojama pasitarti su individualizuotos medicinos ar bendrosios praktikos gydytoju, fitoterapetu arba vaistininku. Pažymėtina, kad nasturčių preparatų vartojimo trukmė priklauso nuo paciento amžiaus, sveikatos būklės, lėtinių ligų bei suderinamumo su jo vartojamais vaistais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama6
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...
-
Kaip apsaugoti tiek save, tiek savo turtą nuo klimato reiškinių?6
Jau kelias paras Lietuvoje siaučia smarkios vėtros. Gelbėtojai jas spėjo praminti vienomis aršiausių šiemet. Plačiau apie vėtras ir jų padarinius LNK žurnalistas kalbėjosi su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ci...
-
Prašo vėl leisti žvejybą Kauno centre: ką, iš pensijos pragyvensi?19
Gali būti, kad pačiame Kauno centre vėl bus galima žvejoti. Santakoje žvejyba uždrausta prieš beveik dešimtmetį, tačiau dabar žvejai prašo tokį draudimą naikinti. ...
-
Ar lapai gali pakeisti maisto produktus?4
Botanikos sodo mokslininkė Viktorija Januškevičė Lietuvos ir Portugalijos laboratorijose lapus tyrinėja jau aštuonerius metus. Sako atradusi, jog naudingos ne tik uogos, bet ir lapai – pavyzdžiui, šaltalankių, kanapių, &scaron...
-
Po širdį veriančios nelaimės – apie žemai skraidančius gandrus įspėjantys ženklai3
Viename Vokietijos miestelyje gandrų tiek daug, kad bendruomenei prireikė naujų ženklų, kurie įspėtų vairuotojus apie žemai skraidančius paukščius. ...
-
Neeilinė misija: policininkai gelbėjo mieste pasiklydusias žąsis3
Vokiečių policijai Duisburgo centre teko rūpintis spalvingų Egiptinių žąsų šeimyna. Išradingumo nestokojantys pareigūnai puikiai susitvarkė su užduotimi, nors žąsis teko lydėti iki artimiausio tvenkinio daugiau kaip pusę kilometro....
-
Seniausia pasaulyje gorila švenčia 67-ąjį gimtadienį3
Berlyno zoologijos sode gyvenanti, kaip manoma, seniausia pasaulio gorila šeštadienį minės savo 67-ąjį gimtadienį. ...
-
Sostinėje įpusėjo miesto želdinimas: medžiai sodinami intensyvaus eismo gatvės9
Nuo pavasario pradžios Vilniaus miesto gatvėse vyksta intensyvūs medžių sodinimo darbai. Iki birželio pabaigos bus pasodinta 2110 medžių, 41,7 tūkst. krūmų. Tankiai apželdinamos juostos tarp važiuojamosios dalies ir pėsčiųjų bei dviračių tak...
-
Kilmingos katės garbanotais antakiais ir ūsais5
Šį savaitgalį tarptautinėje kačių parodoje, kurią balandžio 13–14 dienomis Kaune, prekybos miestelyje „Urmas“, rengia Lietuvos felinologų draugija“ Bubastė“, bus galima pamatyti beveik du šimtus įvairiausi...
-
Ornitologai kviečia stebėti retų paukščių gyvenimą: tiesioginės transliacijos iš lizdų
Didžiausias Lietuvos padangių plėšrūnas jūrinis erelis, senų miškų gyventojas juodasis gandras, slapukė laplandinė pelėda, retasis gyvatėdis ir ežerų mėgėjas žuvininkas. Visus šiuos retus paukščius nuo šiol g...