- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Į Nerį Kaišiadorių rajone penktadienį paleista 50 tūkst. ungurių mailiaus.
Unguriukai paleisti Neryje ties Čiobiškio keltu, Padalių kaime, jų įveisime dalyvavo žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, Žuvininkystės tarnybos atstovai.
Apie 600 kilogramų europinių ungurių mailiaus vasario pradžioje buvo atgabenta iš Prancūzijos, jie buvo laikomi karantine ir paauginti Žuvininkystės tarnybos Žuvivaisos departamento Pietų regiono padalinyje.
Apie 1,7 mln. paaugintų, vidutiniškai 1,5–2 gramus sveriančių unguriukų planuojama išleisti į 82 vandens telkinius visoje šalyje.
Daugiausiai jų planuojama įveisti rytų Lietuvos ežeruose, kadangi iš jų į jūrą migruojantys unguriai savo kelyje patiria mažesnį neigiamą žmonių veiklos poveikį. Dalis šio rekordinio kiekio žuvų jauniklių bus paleisti į upes.
Europinių ungurių patelės gali užaugti iki 1,2 metro ilgio ir 3 kilogramų svorio, patinėliai paprastai sveria apie dešimtkart mažiau.
Ši vertinga plėšri dugninė žuvis paprastai gyvena 7–10 metų, o kartais ir 13–20 metų. Subrendę unguriai neršti plaukia į Sargaso jūrą, Atlanto vandenyne. Kelionė trunka apie metus. Po neršto žuvis miršta, o palikuonys Europą pasiekia su Golfo srove. Ungurių lytis susiformuoja šiems pasiekus 50 g svorio.
Sparčiai nykstanti žuvų rūšis
Žuvų populiacija, pasak ministro K. Navicko, menksta ne tik dėl žmonių veiklos, bet ir dėl klimato kaitos, vandens būklės. Iki šiol nėra žinoma, kas nulėmė staigų ir drastišką ungurių populiacijos mažėjimą, tačiau dalyje savo paplitimo arealo šios žuvys visiškai išnyko, o kitose vietose jų žymiai sumažėjo.
Anot Žemės ūkio ministerijos, tai pastebėjus, Europos Sąjungos mastu buvo imtasi priemonių unguriams apsaugoti. 2009 metais Europos Komisijos sprendimu buvo patvirtintas europinių ungurių išteklių valdymo Lietuvoje planas. Juo remiantis beveik kasmet šalies upės ir ežerai praturtinami šiomis išskirtinėmis žuvimis.
Iki šiol į daugiau kaip 150 skirtingų šalies vandens telkinių įžuvinta daugiau kaip 6,4 mln. europinių ungurių jauniklių.
Šie darbai finansuojami iš Europos jūrinių reikalų ir žuvininkystės fondo ir Lietuvos nacionalinio biudžeto lėšų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Zoologijos sodo darbuotojai 7 metus manė, kad begemoto patelė yra patinas3
Japonijos zoologijos sodo darbuotojai net septynerius metus klaidingai manė, kad apgyvendinta begemoto patelė yra patinas. ...
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė1
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Būna ir taip: gandras jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant „Laisvės“ paminklo8
Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos kieme stovintis „Laisvės“ paminklas taip patiko vienam gandrui iš Švėkšnos, kad jis jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant šio paminklo. Tačiau vieti...
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų20
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...
-
Pokyčių gatvėje Fabijoniškėse – žalioji bendruomenės diena1
Balandžio 25 dieną, nuo 17 val. Vilniaus miesto savivaldybė kviečia Salomėjos Nėries ir aplinkinių gatvių gyventojus ir kitus vilniečius į bendruomenės šventę. ...
-
NASA specialisto pagalbos šauksmas: žmonės, tai labai blogai8
„Mes nemeluojame. Mes neperdedame. Žmonės, tai labai blogai“, – vaizdo įraše bene per ašaras sakė vienas iš NASA mokslininkų. ...
-
Dargana nerimą kelia sodininkams ir ūkininkams: kaip apsaugoti augalus nuo šalčių?1
Daug šalies regionų pirmadienį prabudo su sniegu ar bent šlapdribos likučiais. Dalis Šiaurės Lietuvos išvydo ir penkių centimetrų storio sniegą kiemuose. O Vakarų Lietuvoje nuo kritulių gausos užtvindyti ir uždaryti trij...
-
Įsigalioja draudimas Nemuno deltos regioniniame parke žvejoti karšius
Nuo balandžio 22 iki gegužės 20 dienos Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose įsigalioja draudimas žvejoti karšius, praneša Aplinkos ministerija. ...
-
Pajūryje aptiktas retas augalas4
Pajūrio regioniniame parke esančiame Šaipių kraštovaizdžio draustinyje vietos gyventojai aptiko senoviniuose darželiuose auginto vaistinio augalo augimvietę. Aiškėja, kodėl šį augalą senovėje lietuviai puoselėjo š...
-
Floristė savo darbais siekia džiuginti žmones5
Vis daugiau žmonių šalia pagrindinio savo darbo imasi kūrybinės veiklos, kuri jiems teikia malonumą. Viena tokių – komunikacijos specialistė Virginija Tulevičiūtė, iš natūralių, gamtoje randamų medžiagų kurianti išskir...