- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto atidarius Laukinių gyvūnų globos centrą, jis turės rūpintis laukinių gyvūnų globa ir priežiūra.
Tokį sprendimą trečiadienį priėmė Vyriausybė.
„Iki šiol Lietuvoje nėra įstaigos, galinčios tinkamai pasirūpinti sužeistų ar esančių ne jų rūšies buveinėje, taip pat konfiskuotų, paimtų iš neteisėtai ar netinkamomis sąlygomis juos laikančių asmenų laukiniais gyvūnais, įskaitant egzotinių kraštų gyvūnus: tigrus, liūtus, beždžiones, meškas, krokodilus, gyvates, papūgas ir kitus“, – teigiama šį sprendimą inicijavusios Aplinkos ministerijos rašte.
„Tokiems gyvūnams reikalingos specialios laikymo sąlygos, kvalifikuota priežiūra, gydymas, reabilitacija, globa. Neturint kur laikyti paimtų gyvūnų, jie ir toliau lieka pas pažeidėjus, neužtikrinant jiems saugumo ir tinkamų sąlygų bei nevykdant teisės aktuose nustatytų reikalavimų“, – rašoma jame.
Neturint kur laikyti paimtų gyvūnų, jie ir toliau lieka pas pažeidėjus, neužtikrinant jiems saugumo ir tinkamų sąlygų bei nevykdant teisės aktuose nustatytų reikalavimų.
Pagal Vyriausybės nutarimą, naujasis centras rūpinsis laukinių gyvūnų laikymu, globa, reabilitacija bei adaptacija. Jam numatytos gyvūnų paleidimo į natūralias buveines, perdavimo kitiems asmenims, bendradarbiavimo su laukinių gyvūnų globėjais funkcijos bei metodinės pagalbos teikimas.
Šis centras konsultuos ir informuos visuomenę laukinių gyvūnų gerovės, globos ir apsaugos klausimais.
Tikimasi, kad Laukinių gyvūnų globos centras bus atidarytas šių metų spalį. Dabar minimas funkcijas atlieka Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija.
Ministerija su projektu teiktuose dokumentuose teigė, kad jo pavaldžios institucijos gauna daug pranešimų apie sužeistus, į nelaimę patekusius laukinius gyvūnus. Dažniausiai pagalbos reikia gyvūnams, kurie patenka į automobilių avarijas, nukenčia nuo įvairių konstrukcijų, elektros perdavimo oro linijų, žvejybos priemonių, naftos produktų taršos.
Šiuo metu laukinių gyvūnų priežiūros, gydymo ar kitos paslaugos perkamos iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų, tačiau tai nepatenkina poreikio, nes rinkoje trūksta tiekėjų, galinčių teikti kokybiškas paslaugas. Dėl nepakankamos pagalbos laukiniams gyvūnams jų mažiau išgydoma ir paleidžiama į laisvę, todėl nyksta arba mažėja biologinė įvairovė, teigia ministerija.
Įstaigos pateiktos statistikos duomenimis, 2013–2018 metais 48,4 proc. paimtų gyvūnų buvo nugaišinti, 16,4 proc. nugaišo, 13,9 proc. palikti įstaigoje ar perduoti kitiems globėjams, penktadalis buvo paleisti į laisvę.
Pasak ministerijos, daugiau dėmesio skiriant gydymui, daugiau gyvūnų liktų gyvi.
Iš visų 2013–2018 metais užregistruotų gyvūnų 77 buvo iš Lietuvos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų sąrašo. Daugiausia buvo paukščių: 18 vištvanagių, 12 jūrinių erelių, 11 pelėsakalių, šeši juodieji gandrai ir penki didieji baubliai.
Gyvūnų globos priemonėms pernai Aplinkos ministerija skyrė apie 357 tūkst. eurų.
Skaičiuojama, kad pradėjus veikti minimam Laukinių gyvūnų globos centrui pilnu pajėgumu tam kitąmet prireiktų iki 806 tūkst. eurų per metus. Per metus jame galėtų būti pasirūpinama apie 1200 gyvūnų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seniausias medis pasaulyje: tiksli pušies augimo vieta slepiama1
Gajoji pušis (viena brislekono pušų rūšių), pavadinta biblinio personažo Metušelacho, gyvenusio 969 metais, vardu, yra seniausias medis Žemėje, rašo „IFLScience“. ...
-
Nelegalaus sąvartyno Vilniaus rajone žala gamtai – 104 mln. eurų
Beveik 104 mln. eurų – tokia suma aplinkosaugininkai įvertino aplinkai padarytą žalą netoli Vilniaus. Tai didžiausia iki šiol nustatyta suma už aplinkosauginį pažeidimą. Tokią žalą galimai padarė vienas Vilniaus rajono gyventojas. Ty...
-
Siaučia geomagnetinė audra: medikai perspėja širdininkus2
Žemėje siaučia geomagnetinė audra. Šįsyk ji išskirtinė savo dydžiu. Pirmadienį Lietuvoje jos stiprumas pasiekė net šešis balus ir toks intensyvumas truks iki pat antradienio vakaro. Medikai ypač perspėja širdies li...
-
Užfiksuokite baltojo gandro lizdą Kauno mieste!5
Kovo 25 d. minima Gandro diena. Baltasis gandras (Ciconia ciconia) – Lietuvos nacionalinis paukštis, glaudžiai susijęs su šalies kultūra ir tautosaka. Jis laikomas ekologiškos gamtos ir gyventi sveikos aplinkos indikatoriumi...
-
Lietuvoje – išskirtinės geomagnetinės audros: medikai siunčia perspėjimą1
Žemėje jau nuo sekmadienio siaučia geomagnetinė audra. Šįsyk ji išskirtinė savo dydžiu. Prognozuojama, kad Lietuvoje pirmadienį jos stiprumas pasieks net šešis balus ir tęsis iki pat antradienio vakaro. Medikai perspėja, k...
-
NASA: pasaulinis jūros lygis pakilo dėl reiškinio „El Nino“ ir klimato kaitos1
Vidutinis pasaulinis jūros lygis 2022–2023 metais pakilo maždaug 0,76 cm – beveik keturis kartus daugiau nei ankstesniais metais, ketvirtadienį pranešė NASA, šį didelį šuolį aiškindama meteorologiniu reiški...
-
Į Žardės tvenkinį sugrįžo retas paukštis7
Ornitologai prie Žardės tvenkinio jau tyko sugrįžusio reto paukščio – šalminės anties. Įspūdingų spalvų patinėlis parskrido prieš gerą savaitę ir jau sukiojasi aplink vietines antis. ...
-
Trys gamtai svarbios dienos: kaip kiekvienas gali prisidėti1
Gamtos mylėtojai visame pasaulyje šią savaitę mini tris svarbias aplinkosauginių iniciatyvų datas, kurios simboliškai eina viena po kitos: kovo 20-ąją – Pasaulinę Žemės dieną, kovo 21-ąją – Tarptautinę miškų dien...
-
Specialistai patarė: kada galima pradėti sodinti pirmąsias gėles?1
Nors saulė Lietuvoje dar lenda nenoriai ir vis spaudžia šaltukas, gėlininkai sako, kad šiemet pavasaris atėjo anksčiau nei tikėtasi. Niūrų pavasarį jau nuspalvino tūkstančiai įvairiaspalvių našlaičių žiedų. Našlait...
-
Gamtos fotografė K. Rudokaitė: mano sodyba – gyvūnų namai, aš – tik svečias4
Socialiniuose tinkluose gamtos fotografijomis ir filmuotais vaizdais iš savo sodybos išgarsėjusi Kristina Rudokaitė save vadina gamtos žmogumi. Nenuostabu – gyventi Anykščiuose, dirbti Antano Baranausko ir Antano Vienuolio-Žukau...