- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Naglių gamtiniame rezervate aptikti didžiapėdžių meškų (Homo stultus) pėdsakai. Kaip praneša Kuršių nerijos nacionalinis parkas, ši rūšis yra gimininga protingajam žmogui (Homo sapiens), tačiau pasižymi žemu sąmoningumo lygiu, nepagarba gamtai ir aplinkiniams bei vadovaujasi posakiu „mano amžiui užteks, o po manęs nors ir tvanas“.
Todėl šių visame pasaulyje paplitusių didžiapėdžių meškų pėdsakus galima nesudėtingai atskirti nuo tų, kuriuos palieka protingasis žmogus. Štai keletas didžiapėdžių meškų pėdsakų identifikacijos požymių:
Jūsų pastebėti pėdsakai yra už apsauginės tvorelės? Jeigu taip, tai yra didžiapėdė meška;
Pastebėti pėdsakai veda į statų kopų šlaitą? (Ne)sveikiname, jūs aptikote didžiapėdės meškos pėdsakus;
Naglių gamtinio rezervato mokomojo tako pabaigoje, atsistoję ant apžvalgos aikštelės, matote pėdsakus, kurie sunaikino natūraliai supustytas smėlio bangeles puošiančias baltąsias kopas? Čia ir vėl būta didžiapėdžių meškų.
Kuršių nerijos nacionalinis parko specialistai turi gerą žinią – didžiapėdės meškos gali evoliucionuoti į protingąjį žmogų ir tam tereikia labai nedaug:
Nesilankyti gamtiniuose rezervatuose neleistinose ir tam nepritaikytose vietose, išskyrus:
Naglių ir Grobšto gamtiniuose rezervatuose galima eiti tik drėgnąja, jūros užliejama, paplūdimio dalimi (Grobšto gamtiniame rezervate nueiti iki Lietuvos Respublikos sienos apsaugos zonos (SAZ) ir grįžti atgal į Nidos pajūrio rekreacinę teritoriją);
Naglių gamtinį rezervatą galima pravažiuoti dviračių taku;
Pėsčiomis galima apsilankyti Naglių gamtinio rezervato mokomajame take.
Lankantis Naglių gamtinio rezervato mokomajame take, Parnidžio kraštovaizdžio draustinyje esančioje Parnidžio kopoje neiti už draudžiančiųjų ženklų, tvorelių. Nekilti ir nesileisti kopų šlaitais.
Gyvenime laikytis požiūrio, kad viską, ką matome ir kuo galime džiaugtis bei gėrėtis šiandien, turime išsaugoti ateities kartoms.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama6
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...
-
Kaip apsaugoti tiek save, tiek savo turtą nuo klimato reiškinių?6
Jau kelias paras Lietuvoje siaučia smarkios vėtros. Gelbėtojai jas spėjo praminti vienomis aršiausių šiemet. Plačiau apie vėtras ir jų padarinius LNK žurnalistas kalbėjosi su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ci...
-
Prašo vėl leisti žvejybą Kauno centre: ką, iš pensijos pragyvensi?19
Gali būti, kad pačiame Kauno centre vėl bus galima žvejoti. Santakoje žvejyba uždrausta prieš beveik dešimtmetį, tačiau dabar žvejai prašo tokį draudimą naikinti. ...
-
Ar lapai gali pakeisti maisto produktus?4
Botanikos sodo mokslininkė Viktorija Januškevičė Lietuvos ir Portugalijos laboratorijose lapus tyrinėja jau aštuonerius metus. Sako atradusi, jog naudingos ne tik uogos, bet ir lapai – pavyzdžiui, šaltalankių, kanapių, &scaron...
-
Po širdį veriančios nelaimės – apie žemai skraidančius gandrus įspėjantys ženklai3
Viename Vokietijos miestelyje gandrų tiek daug, kad bendruomenei prireikė naujų ženklų, kurie įspėtų vairuotojus apie žemai skraidančius paukščius. ...
-
Neeilinė misija: policininkai gelbėjo mieste pasiklydusias žąsis3
Vokiečių policijai Duisburgo centre teko rūpintis spalvingų Egiptinių žąsų šeimyna. Išradingumo nestokojantys pareigūnai puikiai susitvarkė su užduotimi, nors žąsis teko lydėti iki artimiausio tvenkinio daugiau kaip pusę kilometro....
-
Seniausia pasaulyje gorila švenčia 67-ąjį gimtadienį3
Berlyno zoologijos sode gyvenanti, kaip manoma, seniausia pasaulio gorila šeštadienį minės savo 67-ąjį gimtadienį. ...
-
Sostinėje įpusėjo miesto želdinimas: medžiai sodinami intensyvaus eismo gatvės9
Nuo pavasario pradžios Vilniaus miesto gatvėse vyksta intensyvūs medžių sodinimo darbai. Iki birželio pabaigos bus pasodinta 2110 medžių, 41,7 tūkst. krūmų. Tankiai apželdinamos juostos tarp važiuojamosios dalies ir pėsčiųjų bei dviračių tak...
-
Kilmingos katės garbanotais antakiais ir ūsais5
Šį savaitgalį tarptautinėje kačių parodoje, kurią balandžio 13–14 dienomis Kaune, prekybos miestelyje „Urmas“, rengia Lietuvos felinologų draugija“ Bubastė“, bus galima pamatyti beveik du šimtus įvairiausi...
-
Ornitologai kviečia stebėti retų paukščių gyvenimą: tiesioginės transliacijos iš lizdų
Didžiausias Lietuvos padangių plėšrūnas jūrinis erelis, senų miškų gyventojas juodasis gandras, slapukė laplandinė pelėda, retasis gyvatėdis ir ežerų mėgėjas žuvininkas. Visus šiuos retus paukščius nuo šiol g...