- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) antradienį pabrėžė, kad beždžionių raupų protrūkiai nesusiję su beždžionėmis, Brazilijoje pasirodžius pranešimų apie virtinę išpuolių prieš primatus.
„Žmonės turi žinoti, kad mūsų stebimas perdavimas vyksta tarp žmonių“, – Ženevoje žurnalistams sakė PSO atstovė Margaret Harris (Margaret Haris).
Ji tvirtino, kad primatai negali būti kaltinami dėl beždžionių raupų atvejų gausėjimo Brazilijoje, reaguodama į pranešimus, kad šioje Pietų Amerikos šalyje šie gyvūnai vis dažniau fiziškai užpuolami ir nuodijami.
Pasak vietos žiniasklaidos, keliuose Brazilijos miestuose padažnėjo atvejų, kai beždžionės apmėtomos akmenimis ar joms padedama nuodų.
Naujienų svetainės G1 žiniomis, Rio do Preto gamtiniame draustinyje San Paulo valstijoje per mažiau nei savaitę 10 beždžionių buvo apnuodytos arba tyčia sužalotos.
Gelbėtojai ir aktyvistai įtaria, kad primatai buvo užpulti, kai toje vietovėje buvo patvirtinti trys beždžionių raupų atvejai, nurodė G1.
Pasaulyje užregistruota jau daugiau kaip 28,1 užsikrėtimo atvejų ir 12 mirčių, nuo gegužės smarkiai išaugus beždžionių raupų atvejų skaičiui už Vakarų ir Centrinės Afrikos šalių, kur ši liga ilgą laiką buvo endeminė, ribų.
PSO duomenimis, Brazilijoje iki šiol užregistruota daugiau kaip 1,7 tūkst. užsikrėtimo ir vienas mirties atvejis.
„Nestigmatizuokime“
Tačiau M. Harrisas pabrėžė, kad, nepaisant ligos pavadinimo, beždžionės nėra pagrindinės ligos platintojos ir neturi nieko bendra su dabartiniu protrūkiu.
Beždžionių raupai savo pavadinimą gavo dėl to, kad virusas pirmą kartą buvo nustatytas Danijoje tyrimams laikomoms beždžionėms, tačiau liga pasireiškia daugeliui gyvūnų, dažniausiai – graužikams.
Nors virusas iš gyvūnų gali persiduoti žmonėms, pastaruoju metu pasaulyje daugėja užsikrėtimo atvejų, nes virusas perduodamas per artimus kontaktus tarp žmonių, paaiškino PSO atstovė.
„Reikėtų nerimauti dėl to, kur jis [cirkuliuoja] tarp žmonių ir ką žmonės gali padaryti, kad apsisaugotų nuo užsikrėtimo ir platinimo“, – pridūrė ji.
Pasak ekspertės, žmonės „tikrai neturėtų pulti jokių gyvūnų“.
M. Harris teigimu, geriausias būdas suvaldyti virusą – „jei žmonės atpažins, kad jiems pasireiškė simptomai, ir kreipsis medicininės pagalbos, taip pat imsis atsargumo priemonių, kad išvengtų jo perdavimo“.
Tam būtina informuoti žmones, patenkančius į rizikos grupę.
Beveik visi iki šiol nustatyti atvejai buvo tarp vyrų, turėjusių lytinių santykių su kitais vyrais – taigi, PSO įspėjo, kad užsikrėtusieji neturėtų būti stigmatizuojami.
„Bet koks užsikrėtusio asmens stigmatizavimas didina ligos plitimą, nes jei žmonės bijo identifikuoti save kaip užsikrėtusius, jie nesikreipia pagalbos ir nesiims atsargumo priemonių“, – perspėjo M. Harris.
„Taigi, nestigmatizuokime jokio gyvūno ar žmogaus, nes jei tai darysime, protrūkis daug labiau išsiplės“, – pridūrė ji.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pokyčių gatvėje Fabijoniškėse – žalioji bendruomenės diena
Balandžio 25 dieną, nuo 17 val. Vilniaus miesto savivaldybė kviečia Salomėjos Nėries ir aplinkinių gatvių gyventojus ir kitus vilniečius į bendruomenės šventę. ...
-
NASA specialisto pagalbos šauksmas: žmonės, tai labai blogai
„Mes nemeluojame. Mes neperdedame. Žmonės, tai labai blogai“, – vaizdo įraše bene per ašaras sakė vienas iš NASA mokslininkų. ...
-
Dargana nerimą kelia sodininkams ir ūkininkams: kaip apsaugoti augalus nuo šalčių?1
Daug šalies regionų pirmadienį prabudo su sniegu ar bent šlapdribos likučiais. Dalis Šiaurės Lietuvos išvydo ir penkių centimetrų storio sniegą kiemuose. O Vakarų Lietuvoje nuo kritulių gausos užtvindyti ir uždaryti trij...
-
Įsigalioja draudimas Nemuno deltos regioniniame parke žvejoti karšius
Nuo balandžio 22 iki gegužės 20 dienos Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose įsigalioja draudimas žvejoti karšius, praneša Aplinkos ministerija. ...
-
Pajūryje aptiktas retas augalas
Pajūrio regioniniame parke esančiame Šaipių kraštovaizdžio draustinyje vietos gyventojai aptiko senoviniuose darželiuose auginto vaistinio augalo augimvietę. Aiškėja, kodėl šį augalą senovėje lietuviai puoselėjo š...
-
Floristė savo darbais siekia džiuginti žmones4
Vis daugiau žmonių šalia pagrindinio savo darbo imasi kūrybinės veiklos, kuri jiems teikia malonumą. Viena tokių – komunikacijos specialistė Virginija Tulevičiūtė, iš natūralių, gamtoje randamų medžiagų kurianti išskir...
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama10
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...
-
Sodininkams ir daržininkams balandis – didžiųjų darbų mėnuo
Sodininkams ir daržininkams – darbymetis: reikia apsirūpinti sėklomis, sodinukais ir planuoti derlių. Nesate tikri, ar nieko nepamiršote? Apželdinimo kursų įkūrėja Lina Liubertaitė sudėliojo svarbiausius akcentus ir priminė, kokiems la...
-
Veterinarijos gydytoja: augintinio gerovė – šeimininko atsakomybė4
Kiekvienas gyvūnų mylėtojas pritars, kad augintinis kasdienybei suteikia daug meilės, džiaugsmo ir gerų emocijų. Veterinarijos gydytoja Ugnė Černiauskaitė primena, kad, norint užtikrinti gerą gyvūno savijautą, svarbu kruopščiai pasirūpin...
-
Kaip apsaugoti tiek save, tiek savo turtą nuo klimato reiškinių?6
Jau kelias paras Lietuvoje siaučia smarkios vėtros. Gelbėtojai jas spėjo praminti vienomis aršiausių šiemet. Plačiau apie vėtras ir jų padarinius LNK žurnalistas kalbėjosi su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ci...