Vaikas nori augintinio. Ką svarbu žinoti tėvams?

  • Teksto dydis:

Vaikai ypač dažnai užsigeidžia gyvūno kaip naujo draugo ar užsiėmimo ir prašo tėvelių jį nupirkti. Augintinis namuose suteikia daug laimės ir džiaugsmo, tačiau reikėtų nepamiršti, kad, turint augintinį, susiduriama su įvairiais rūpesčiais, todėl sprendimą į namus priimti gyvūną derėtų gerai apsvarstyti.

Apie augintinių naudą vaikui pasakoja ir patarimais, kaip išsirinkti gyvūną, dalijasi Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos psichologė Romalda Stasionienė.

– Kokią įtaką ir naudą vaikui daro namuose auginamas gyvūnas? Kokių pranašumų suteikia?

– Naminiai gyvūnai vaiko aplinkoje turi daug pranašumų. Šilti jausmai augintiniams gali palankiai veikti vaiko savivertės, atjautos, empatijos formavimąsi. Be to, tyrimai rodo, kad bendravimas su naminiais gyvūnėliais gerina vaikų kalbinę raidą, gali pagelbėti vystytis tiek žodinio, tiek nežodinio bendravimo įgūdžiams. Teigiami santykiai su augintiniu gali būti stimulas vystytis kitiems pasitikėjimu grindžiamiems tarpasmeniniams santykiams. Naminiai gyvūnėliai visada saugiai priims vaiko paslaptis ir asmenines mintis – vaikai su augintiniais linkę išsikalbėti. Naminiai gyvūnai gali išmokyti pagarbos visoms gyvoms būtybėms. Rūpinimasis naminiais gyvūnėliais teikia vaikams papildomą galimybę būti fiziškai ir socialiai aktyvesniems. Vaikai, kurie rūpinasi naminiais gyvūnais, dažnai būna geranoriškesni už save mažesniems vaikams ir paslaugesni suaugusiesiems.

– Dažnai mažamečiai prašo tėvų nupirkti kokį nors gyvūnėlį. Ką tėvai turėtų apsvarstyti prieš įsigydami augintinį?

– Visų pirma, tėvai turėtų patys įvertinti savo galimybes rūpintis gyvūnu, sąlygas namuose, šeimos narių dienotvarkę ir kaip ją suderinti su gyvūno priežiūra. Atsižvelgti į šeimos finansines galimybes. Svarbu įvertinti vaikų amžiaus ypatumus, taip pat žinoti gyvūno poreikius. Reikia atsiminti, kad mažesnis vaikas savaime nesupranta gyvūno poreikių, tad tėvų uždavinys bus padėti vaikui suprasti juos ir tinkamai pasirūpinti augintiniu. Labai jaunas augintinis reikalauja itin daug žmogaus dėmesio. Vaikams svarbu padėti suprasti, kad augintinis – ne žaislas.

Romalda Stasionienė. 

 

– Kaip išrinkti tinkamiausią augintinį vaikui, į ką atkreipti dėmesį?

– Reikėtų įvertinti, kokiu tikslu bus įsigytas augintinis, kokio amžiaus vaikus šeima augina, ir apsvarstyti, koks gyvūnas būtų tinkamiausias. Pavyzdžiui, jei norime, kad gyvūnas paskatintų vaikų fizinį aktyvumą, tam labiausiai pasitarnaus šuo ir visiškai netiks žuvytės. Rūpinimasis žuvytėmis gali ugdyti mažesniųjų vaikų atsakingumą.

Dažniausiai šeimose auginami gyvūnai yra šunys, katės, kiek rečiau graužikai, paukščiai, žuvytės, ropliai. Populiariausi augintiniai – šunys ir katės – vaikų labiausiai mėgstami dėl jų gebėjimo reikšti emocijas, bendrauti su žmogumi. Šis bendravimas su gyvūnu turi įtakos teigiamam emocingumui. Pavyzdžiui, bendravimas su šunimis naudojamas kaip terapija ir padeda vaikams, turintiems emocinių sunkumų, taip pat autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams. Tačiau reikia atsiminti, kad tam svarbu specialiai apmokyti ir gyvūną, domėtis gyvūnų charakteriais. Taip pat svarbu atsižvelgti į visų šeimos narių sveikatos būklę. Jeigu šeimos nariai yra alergiški, galimai teks atsisakyti minties auginti šuniuką ar kačiuką ir rinktis vėžlį, žuvytes.

Mažesnis vaikas savaime nesupranta gyvūno poreikių, tad tėvų uždavinys bus padėti vaikui suprasti juos ir tinkamai pasirūpinti augintiniu.

– Kas turėtų būti atsakingas už augintinio priežiūrą?

– Kartais tėvai tikisi, kad augindami gyvūną ugdys vaiko atsakingumą, ir pervertina vaiko gebėjimus pasirūpinti augintiniu. Didžiausia atsakomybė tiek priimant sprendimą dėl augintinio, tiek rūpinimosi juo našta atitenka tėvams. Jie turi išskirti dalį biudžeto gyvūno reikmėms, maistui, būtinoms priemonėms, sveikatos priežiūrai, skirti laiko augintiniui mokyti, dresuoti, jo higienai.

Be abejo, su vaikais svarbu dalytis atsakomybe rūpinantis augintiniu, leisti dalyvauti gyvūno priežiūroje. Jeigu šeima augina paauglius, dalį šių atsakomybių jie tikrai gali prisiimti. Su vaikais svarbu aptarti, ko gyvūnui reikės ir kokią dalį atsakomybės šie sugebės prisiimti. Paaiškėjus, kad visgi vaikai susitarimų nesilaiko, vėl svarbu aiškintis, kodėl taip yra ir kaip spręsti kilusias problemas dėl gyvūno priežiūros. Taip mes ugdysime vaikų problemų sprendimo įgūdžius.

– Kokių iššūkių gali kilti auginant gyvūną namuose?

– Auginant gyvūną gali kilti sunkumų dėl higienos, augintinis sujaukia įprastą tvarką, šeimos nariams tenka derinti gyvūno dienotvarkę su savo kitais įsipareigojimais. Tai nelengva, ypač, jei šeimos nariai yra itin užimti. Kartais tenka girdėti apie nuolatinius konfliktus, kylančius tarp tėvų ir vaikų dėl gyvūno priežiūros, grasinimus atiduoti gyvūną į prieglaudą. Taip tėvai nemoko vaikų atsakomybės, nes savo pavyzdžiu demonstruoja priešingą elgesį. Patys elgdamiesi atsakingai to mokysime ir vaikus.


Ko vaiką išmokys augintinis

Bendravimo. Tyrimai atskleidžia, kad vaikai, turintys augintinį, greičiau susiranda draugų, lengviau įveikia stresą ir nerimą. Be to, augintinis – puiki pokalbio tema su bendraamžiais.

Atsakomybės. Augintinis – ne kompiuterinis žaidimas, su juo reikia užsiimti ne vien tada, kai norisi. Augintinis turi savo režimą, prie kurio vaikas turi prisitaikyti.

Empatijos. Gyvūnai negali pasakyti, kada jie blogai jaučiasi, o kada yra laimingi. Tai jie išreiškia ne verbaliai, o vaikas turi išmokti suprasti ir pajusti šią kalbą.

Globos. Namuose esantis gyvūnas suteikia supratimo, kad ir koks būtum mažas, tačiau kažkam esi didesnis, stipresnis, reikšmingesnis, todėl turi pasirūpinti silpnesniu.

Judrumo. Šuns vedžiojimas – puikus būdas judėti, daugiau laiko praleisti gryname ore, aktyviai žaisti, o ne sėdėti prie kompiuterio.

Meilės. Namuose, kuriuose yra gyvūnas, vyksta nuolatinis keitimasis švelnumu, meile ir rūpesčiu, o vaikas neišvengiamai tampa to liudininku ir dalimi.

Draugiškiausi augintiniai

Labradoro retriveriai – žaismingi, puikiai sutaria su vaikais. Niekada nerodo agresijos, todėl gali būti puikiais šeimos draugais. Aktyvūs, mielai dalyvauja šeimos veiklose.

Auksaspalviai retriveriai – ramūs, švelnūs, prieraišūs ir labai kantrūs. Noriai žaidžia su vaikais, atleidžia jiems įvairias skriaudas. Ištikimi savo šeimininkams, nepalieka jų nelaimėje.

Vokiečių aviganiai – gero charakterio, drąsūs ir sumanūs, puikiai dresuojami. Žinoma, kad vokiečių aviganis sumanumu prilygtų komisarui Reksui reikės nemažai darbo.

Bigliai – išskirtinio draugiškumo šunys. Atrodytų, kad jie nori bendrauti su visais ir visada. Prisiriša prie šeimos, tačiau neretai būna išsiblaškę. Charakteris yra gana nepriklausomas.

Jorkšyro terjerai – labai energingi, nuolat trokšta nuotykių ir žaidimų. Prieraišūs, drąsūs – nors ir nedideli, drąsiai gina savo šeimininką. Jiems nereikia daug erdvės, taigi gali gyventi bute.

Ši Cu – žaismingi, energingi, labai draugiški, nori palaikyti kompaniją visur ir visada. Savo žaidimų draugais mielai pasirenka vaikus. Turi ilgą kailį, kuriam reikia nuolatinės priežiūros.

Havanos bišonai – pasižymi sumanumu ir ištikimybe. Nors laikomi dekoratyvine šunų veisle, tačiau jie yra labai protingi, sargūs, noriai pasiduodantys dresūrai. Puikiai sutaria su vaikais.

Pudeliai – labai prieraišūs ir draugiški, mielai dūksta su vaikais, neatsisako žaidimų su kitais šunimis. Prieraišūs ir atsidavę šeimai, jiems sunku ilgą laiką išbūti vieniems namuose.

Kavalieriaus Karaliaus Karolio spanieliai – aktyvūs, puikiai sutariantys su žmonėmis. Mielai leidžiasi į ilgus pasivaikščiojimus, išbando naujus žaislus ir dūksta su vaikais.

 

Prancūzų buldogai dievina dėmesį, puikiai jaučiasi ir suaugusiųjų, ir vaikų kompanijoje. Sunkiai ištveria vienatvę. Jiems nereikia didelio  fizinio krūvio, tačiau būtini kasdieniai žaidimai.


Šiame straipsnyje: augintinisgyvūnasketurkojai

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių