ES klimato stebėsenos tarnyba: pastarieji aštuoneri metai buvo šilčiausi per visą istoriją

Pastarieji aštuoneri metai buvo šilčiausi per visą istoriją, nepaisant „La Nina“ reiškinio vėsinančio poveikio pastaruosius trejus metus, antradienį pranešė Europos Sąjungos klimato stebėsenos tarnyba.

„Copernicus“ klimato kaitos tarnybos duomenimis, 2022-ieji, kai dėl klimato kaitos įvyko precedento neturinčių stichinių nelaimių, buvo penkti šilčiausi metai nuo XIX amžiaus, kai pradėta rinkti tokius duomenis.

Pakistaną ir šiaurės Indiją du mėnesius alino pavasarinė karščio banga, temperatūrai nuolat viršijant 40 laipsnių Celsijaus ribą. Po jos trečdalį Pakistano teritorijos užliejo potvynis.

2022 metais Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje, Ispanijoje ir Italijoje buvo užfiksuoti nauji vidutinės temperatūros rekordai, o visos Europos mastu šie metai buvo antri karščiausi per visą jos istoriją, teigiama „Copernicus“ metinėje ataskaitoje.

Karščio bangas visame žemyne apsunkino didelės sausros.

„2022-ieji buvo dar vieni ekstremalių klimato sąlygų metai Europoje ir visame pasaulyje“, – pranešime teigė „Copernicus“ klimato kaitos tarnybos vadovo pavaduotoja Samantha Burgess (Samanta Berdžes).

„Šie įvykiai rodo, kad jau dabar patiriame pražūtingas mūsų šiltėjančio pasaulio pasekmes“, – pridūrė ji.

Didelėse Vidurio Rytų, Kinijos, Centrinės Azijos ir šiaurinės Afrikos dalies teritorijose per visus 2022-uosius taip pat užfiksuota precedento neturinti vidutinė šiluma.

„Jokių lėtėjimo požymių“

Kinija ir Vakarų Europa pranešė apie su oro sąlygomis susijusį neigiamą poveikį žemės ūkiui, upių transportui ir energijos naudojimo valdymui.

Praėjusiais metais Žemės poliariniuose regionuose taip pat buvo užfiksuota rekordinė temperatūra.

Atokioje Vostoko stotyje, esančioje rytinės Antarktidos dalies gilumoje, temperatūra pasiekė minus 17,7 laipsnio Celsijaus. Tai šilčiausia šiose vietose kada nors išmatuota temperatūra per visą 65 metų archyvavimo istoriją.

Kitame Žemės rutulio gale, Grenlandijoje, rugsėjį temperatūra buvo 8 laipsniais Celsijaus aukštesnė už vidutinę – tai paskatino spartesnį ledo dangos nykimą, labai prisidedantį prie jūros lygio kilimo.

Remiantis „Copernicus“ duomenimis, kol kas karščiausi metai pasaulyje – vardijant mažėjančia tvarka – yra 2016, 2020, 2019 ir 2017-ieji.

Dviejų pagrindinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų – anglies dioksido (CO2) ir metano (CH4) – koncentracija atmosferoje taip pat pratęsė dešimtmečius trunkantį kilimą į rekordines aukštumas.

CO2 kiekis pakilo iki 417 milijonųjų dalių – aukščiausio lygio per daugiau nei du milijonus metų. Metano kiekis išaugo iki 1 894 dalių milijarde bei pasiekė 800 tūkst. metų nematytą lygmenį.

Šiltnamio dujų „koncentracijos atmosferoje ir toliau didėja, ir nematyti jokių lėtėjimo ženklų“, sakė „Copernicus“ atmosferos stebėsenos tarnybos direktorius Vincentas-Henri Peuchas (Vensanas Anri Pešas).



NAUJAUSI KOMENTARAI

Sauletekis

Sauletekis portretas
Gal jie su kepurėmis vaikšto visą gyvenimą kad skrajoja apie karšti?

Nuotraukoja

Nuotraukoja  portretas
Atrodo kaip po gero sekso

Mes

Mes portretas
Gretos Tiunbergaitės Seserų Kongregacija tęsiame savo akcijas kiekvieną darbo dieną 9.00 prie Merijos, prieš tą atšilimą.
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

Daugiau straipsnių