1. Išskaidykite darbą į kelias dalis

Dažna studentų klaida – bandymas parašyti visą darbą ar didelę jo dalį vienu prisėdimu. Psichologai rekomenduoja elgtis kitaip – kur kas efektyviau yra visą darbą suskaidyti aiškiomis dalimis ir kiekvienai jų nustatyti skirtingą baigimo datą. Pavyzdžiui, pirmajai daliai skirti dvi savaites, antrajai – dar dvi, redagavimui – vieną.

„Siūlyčiau ne tik suformuluoti temą, bet ir sudaryti konkretų planą: pirmiausia darbą išskaidyti dalimis ir apgalvoti, ką kiekvienoje jų norima pasakyti. Tik po to reiktų skirti laiko rašymui. Arba kalbėjimui – kai kuriems žmonėms šnekėti yra lengviau nei rašyti, tad jiems lengviausia būtų įsirašyti savo kalbą ir po to ją iššifruoti“, – pataria psichologė.

2. Redaguokite tik pabaigtą darbą

Studentai nemažai laiko praranda bandydami suderinti du skirtingus darbus – rašymą ir redagavimą. Kalbos technologijų bendrovės atstovė pataria juos atskirti  – redagavimu užsiimti tik parašius visą darbą. Pasak jos, nereikėtų galvoti, jog viskas turi būti parašyta idealiai jau patį pirmą kartą. Geriau išlieti viską, kas šauna į galvą, o minčių konkretizavimu ir redagavimu užsiimti pabaigus darbą – taip galima išvengti blaškymosi ir sutaupyti nemažai laiko.

Be to, suredaguoti tekstą gali padėti ir speciali programinė įranga, ne tik automatiškai užfiksuojanti daugybę rašybos ar gramatinių klaidų, bet ir pasiūlanti sprendimus, kaip šias klaidas ištaisyti.

Siekiant išlaikyti efektyvumą, specialistai rekomenduoja iš anksto nusistatyti susitelkimo grafiką – nuspręsti, kiek laiko dirbsite ir kiek laiko truks pertraukos. Numatytą laiko tarpą išjunkite iššokančius pranešimus, socialinius tinklus ir bet kokius kitus trikdžius – kuo mažiau galimybių prarasti dėmesį.

Galite išbandyti populiariąją efektyviam darbui skirtą Pomodoro techniką, kai po kiekvienos 25 minučių intensyvaus darbo sesijos būna 5 minutės poilsio. Po keturių tokių serijų ateina laikas ilgesniam poilsiui, kuriam skiriama apie 15–20 minučių.

3. Pasitelkite technologijas

Baigiamųjų darbų jau daug metų niekas neberašo ranka – tam naudojami kompiuteriai. Tačiau teksto apdorojimo programa kartais būna vienintelis įrankis, kuriuo naudojasi darbą rašantis studentas. Tiesa ta, kad galinčių pagelbėti programų yra gerokai daugiau ir kai kurios jų leidžia sutaupyti valandas laiko. Viena jų – kalbos atpažinimas, leidžiantis transkribuoti balso įrašus.

„Mes jau įpratome prie programomis greitai išverčiamų bei suredaguojamų tekstų, tačiau yra dar viena daugybę laiko atimanti sritis – tai pokalbių transkribavimas. Kiekvienas bent kartą interviu šifravęs žmogus pritars – tai laikui imlus procesas, net penkiolikos minučių pokalbio išrašymas gali užtrukti valandą“, – teigia kalbos technologijų bendrovės atstovė.

4. Raskite laiko poilsiui

Baigiamojo bakalauro ar magistro darbo rašymas yra neeilinė užduotis – daugelis žmonių ją atlieka vos vieną–du kartus gyvenime. Tačiau tai nereiškia, kad dėl darbo rašymo reikia kardinaliai pakeisti visą savo gyvenimo ritmą.

„Gerai savijautai pasiekti neužtenka tik išsimiegoti ir pavalgyti. Reikia nepamiršti sporto ir kokybiško poilsio – susitikimų su draugais ar laiko su šeima. Tai svarbu bet kurioje srityje, atliekant bet kokį darbą. Šią paprastą taisyklę ne vienas užmiršta, nors ji ir yra būtina geros savijautos palaikymui“, – sako psichologė.

Ji priduria, kad nuo režimo kartais galima nutolti – kelias dienas mažiau pamiegoti, ar suvalgyti greito maisto – tai nepadarys didelės žalos. Tačiau norint išlaikyti aukščiausią darbo efektyvumą reikia išlaikyti reguliarų poilsio režimą.

Žymus miego ekspertas Matthew Walkeris yra paskelbęs įvairių tyrimų rezultatų – mažiau miegant, labai greitai silpsta žmogaus imunitetas, pradeda vystytis lėtinės ligos. Jo teigimu, pamainomis dirbančių žmonių sveikatai daroma didelė žala, o pats neurologas kiekvieną vakarą eina miegoti ir keliasi tuo pačiu metu, miegui skirdamas 8 valandas.

Trumpas miegas neigiamai ypatingai veikia reakciją ir atidumą – pavyzdžiui, žmogus, naktį miegojęs mažiau nei keturias valandas, vairuodamas turi 11,5 karto didesnę tikimybę patekti į eismo įvykį nei tas, kuris ilsėjosi 8 valandas.

5. Velniop viską! Imk ir daryk!

Tai – verslininko Richardo Bransono citata, kuria pavadinta viena iš jo knygų (angl. Screw It, Let‘s Do It). Dešimtis sėkmingų įmonių įkūręs britas autobiografinėse knygose pabrėžia, kad norint kažką atlikti, reikia tiesiog imti ir tai padaryti. Nekreipiant dėmesio į aplinką ir kitas kliūtis.

Tad jei rašote baigiamąjį dabą, tuo metu geriau užversti mobilųjį telefoną, netikrinti pašto ar socialinių tinklų paskyrų – šie trukdžiai ne tik sumažina koncentraciją, bet ir atitraukia nuo rašymo ilgesniam laikui. Pertraukų tarp rašymo metu geriau pasidaryti arbatos, pasivaikščioti ar atlikti kitą su kompiuteriu bei telefonu nesusijusį veiksmą.

Dėmesį sukaupti kiekvienam žmogui padeda individualūs dalykai, tačiau daugelį teigiamai veikia muzika. „Spotify“ programoje yra įvairūs grojaraščiai, kaip „Creativity Boost“, „Deep Focus“ – rami, dėmesio neblaškanti muzika padeda sukoncentruoti visas mintis į pagrindinį objektą – rašto darbą.

Galiausiai, koncentraciją užtikrinti padeda motyvacija. O motyvuoti gali ir žinios, įgautos darbo rašymo metu, ir ilgus mokslo metus vainikuojantis diplomas.