Mokslininkai: Austrijoje prieš 2,7 tūkst. metų valgytas mėlynasis sūris ir gertas alus

Žmonės jau seniai mėgsta sūrį ir alų, tačiau trečiadienį paskelbto mokslinio tyrimo išvados rodo, kad vienos Austrijos druskų kasyklos darbininkai alumi ir mėlynuoju sūriu mėgavosi dar prieš 2,7 tūkst. metų.

Šį atradimą mokslininkai padarė tirdami žmonių ekskrementus, rastus Austrijos Alpėse esančioje Halštato kasykloje. Tyrimo išvados trečiadienį paskelbtos moksliniame žurnale „Current Biology“.

Pagrindinis pranešimo autorius Italijoje esančios Bolcano Europos akademijos (EURAC) mikrobiologas Frankas Maixneris (Frankas Maiksneris) sakė, kad nustebo sužinojęs, jog prieš daugiau nei du tūkstančius metų kalnakasiai buvo tokie pažangūs, jog „sąmoningai naudojo fermentaciją“.

„Mano nuomone, tai yra labai išmanu, – sakė jis naujienų agentūrai AFP. – Nesitikėjau, kad anais laikais buvo tokių dalykų.“

Šis radinys taip pat yra naujausias turimas įrodymas, kad tuo metu Europoje buvo brandinamas sūris, skelbia mokslininkai.

Nors alkoholio vartojimas yra gerai dokumentuotas senuose raštuose ir jį patvirtina archeologiniai radiniai, druskos kasėjų išmatose rasta pirmųjų molekulinių įrodymų, kad tuo metu žemyne jau buvo geriamas alus.

„Darosi vis aiškiau, kad sudėtinga buvo ne tik priešistorinė maisto gamyba, bet ir tai, kad svarbų vaidmenį mūsų ankstyvojoje maisto (gamybos) istorijoje turėjo perdirbti maisto produktai ir fermentavimo technika“, – sakė Natūraliosios istorijos muziejaus Vienoje atstovas Kerstinas Kowarikas (Kerstinas Kovarikas).

Pasak F. Maixnerio, į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktame Halštato mieste druska buvo kasama daugiau nei 3 tūkst. metų.

Ši bendruomenė „yra labai ypatingoje vietoje – Alpėse, nežinia kur“,- sakė jis

Pasak mokslininko, ši kasykla maitino visą bendruomenę.

Kasyklos darbininkai joje praleisdavo ištisas dienas. Ten dirbo, valgė ir ten pat atlikdavo savo gamtinius reikalus, sakė F. Maixneris.

Dėl pastovios maždaug 8 Celsijaus laipsnių temperatūros ir didelės druskos koncentracijos kasykloje kalnakasių išmatos itin gerai išsilaikė.

Mokslininkai ištyrė keturis mėginius: vieną iš bronzos amžiaus, du – iš geležies amžiaus ir dar vieną iš XVIII amžiaus.

Viename maždaug 2,7 tūkst. metų senumo mėginyje buvo rasti du grybeliai – pelėjūnas Penicillium roqueforti, nudažantis sūrį mėlyna spalva ir suteikiantis specifinį skonį, taip pat alaus mielės Saccharomyces cerevisiae. Abiejų rūšių mikroorganizmai ir mūsų laikais naudojami maisto pramonėje.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių