- Raimondas Čiuplys, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiuolaikinis veido pūslelinės viruso tipas atsirado prieš maždaug 5 tūkst. metų, o jam paplisti turbūt padėjo bučinių atsiradimas, paskelbė mokslininkai.
Maždaug 3,7 mlrd. žmonių – dauguma pasaulio populiacijos – yra visam gyvenimui užsikrėtę veido pūslelinės virusu HSV-1, nurodo Pasaulio sveikatos organizacija (PSO).
Nors virusas labai paplitęs, palyginti mažai žinoma apie jo istoriją, kaip jis išplito visame pasaulyje.
Todėl tarptautinė mokslininkų komanda ėmėsi tirti šimtų žmonių dantų iš archeologinių radinių DNR ir surado keturis žmones, mirties metu turėjusius minimą virusą. Jų genomas buvo ištirtas sekoskaitos būdu, o tyrimo rezultatai trečiadienį paskelbti žurnale „Science Advances“.
„Naudodamiesi šiais atkurtais genomais galėjome nustatyti, kad visi šiuolaikinių tipų variantai jau egzistavo kažkuriuo vėlyvojo neolito, ankstyvojo bronzos amžiaus metu“, – sakė tyrimo bendraautorė Christiana Scheib (Kristiana Šeib) iš Kembridžo universiteto.
„Tai buvo šiek tiek netikėta, nes manyta, kad pūslelinė labai ilgai evoliucionavo drauge su žmonėmis“, – naujienų agentūrai AFP sakė ji.
Naujas kelias plisti
Ji priminė, kad visų rūšių primatai užsikrečia vienokiais ar kitokiais pūslelinės virusais, o žmonės tikriausiai jau buvo užsikrėtę, kai pirmą kartą migravo iš Afrikos.
Tačiau tyrimas parodė, kad tuos ankstyvus tipus prieš maždaug 5 tūkst. metų pakeitė šiuolaikinė viruso forma.
Ieškodami atsakymo, kodėl įvyko toks pasikeitimas, mokslininkai pasiūlė dvi teorijas.
Prieš maždaug 5 tūkst. metų vyko didelė migracija iš Eurazijos į Europą, ir tai galėjo paveikti virusą.
Kita teorija remiasi išvada, kad maždaug tuo pačiu metu žmonės pradėjo romantiškai bučiuotis.
„Tai tikrai yra vienas iš būdų pakeisti pūslelinės viruso perduodamumą“, – sakė Ch. Scheib.
Anot jos, paprastai virusas perduodamas tėvų vaikams, bet bučiavimasis būtų suteikęs visiškai naują galimybę persimesti nuo vieno žmogaus kitam.
„Tam tikri bronzos amžiaus tekstai ima rodyti bučiavimąsi tarp romantiškus ryšius palaikančių partnerių“, – pridūrė Ch. Scheib.
Daug ilgesnė
Ankstyviausias žinomas įrašas apie bučinius yra viename bronzos amžiaus rankraštyje iš Pietų Azijos, rodantis, kad toks paprotys taip pat galėjo atkeliauti iš Eurazijos į Europą.
Bučiavimasis „nėra visuotinė žmonių ypatybė“, sakė Ch. Scheib ir pabrėžė, kad sunku tiksliai atsekti, kada bučiniai atsirado ir ar jie tikrai susiję su HSV-1 išplitimu.
Prieš maždaug 2 tūkst. metų Romos imperatorius Tiberijus, kaip manoma, bandė uždrausti bučiuotis per oficialius renginius, kad neplistų pūslelinė.
Tyrimo bendraautorė Charlotte Houldcroft (Šarlot Huldkroft), taip pat iš Kembridžo universiteto, sakė, kad virusų, tokių kaip pūslelinės, evoliucija būna daug ilgesnė nei COVID-19 koronaviruso, galinčio mutuoti per kelis mėnesius.
„Veido pūslelinės [virusas] savo šeimininko [organizme] slepiasi visą gyvenimą, o plinta tik per burnos kontaktus, tad mutacijos atsiranda retai, [procesas] užtrunka šimtmečius ir tūkstantmečius“, – nurodė ji ir pridūrė, kad ankstesni pūslelinės genetiniai duomenys siekė tik 1925 metus,.
Ch. Houldcroft paragino atlikti daugiau tyrimų, atskleidžiančių labai seną virusų istoriją.
„Tik iš šimtų ar net tūkstančių metų senumo genetinių pavyzdžių galėsime suprasti, kaip DNR virusai, tokie kaip pūslelinė ir beždžionių raupai, taip pat mūsų pačių imuninės sistemos prisitaiko vieni prie kitų“, – sakė ji.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Robotikos čempionate varžytis su rusais atsisakiusiems kauniečiams – miesto apdovanojimai28
Kauno jėzuitų gimnazijos robotikos komanda „LitBot“, pademonstravusi vertybinį požiūrį Italijoje vykusiame „FIRST Tech Challenge“ Europos čempionate ir atsisakiusi varžytis su rusais, sulaukė savo gimtojo miesto įvertinimo. Ka...
-
Parduotuvėse – atspausdinti patiekalai: ateityje tokio maisto atsiras vis daugiau30
Lietuvoje viename didžiųjų prekybos centrų jau galima įsigyti to, ką dauguma iš mūsų regėjome tik televizoriaus ekrane, – 3D spausdintuvu atspausdinto maisto. Šįkart konkrečiai lašišos. ...
-
CERN Baltijos šalių grupės vadove paskirta KTU mokslininkė B. Abakevičienė
Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje (CERN) įvykusiame kasmetiniame CERN Baltijos šalių grupės susitikime jo vadove vienbalsiai išrinkta Kauno technologijos universiteto (KTU) docentė, vyresnioji mokslo darbuotoja Brigita A...
-
Medicina tobulėja: melanomą atpažins ir per nuotrauką1
Medikams pastebint, kad odos ligų ir alergijų daugėja, mokslininkai sugalvojo, kaip užkirsti tam kelią taikant ankstyvą diagnostiką. ...
-
Rusų erdvėlaivis „Sojuz“ prisijungė prie TKS
Rusų erdvėlaivis „Sojuz MS-25“ pirmadienį sėkmingai prisijungė prie Tarptautinės kosminės stoties (TKS), praėjus keturioms dienoms po to, kai jo startas buvo atidėtas dėl techninės problemos, pranešė Rusijos kosmoso agentūra &bd...
-
Ėmėsi misijos veisti koralus laboratorijoje: ar tai išgelbės nuo išnykimo?
Ką turi bendro koralai prie Maldyvų, Indijos vandenyne, ir ūkanota Jungtinė Karalystė? Britų mokslininkai, užsidarę laboratorijose, pradėjo novatorišką veisimo programą – bandys išsaugoti koralus. Augins naujus vietoje tų, kurie...
-
Ispanijoje sustabdyta „Telegram“ veikla2
Vienas Ispanijos teisėjas nurodė sustabdyti internetinių pranešimų siuntimo paslaugą „Telegram“. Teisėjas nagrinėja transliuotojų iškeltą bylą dėl intelektinės nuosavybės pažeidimo. Viena vartotojų grupė sukritikavo jo...
-
„Roskosmos“: pirmoji baltarusių kosmonautė rusų erdvėlaiviu išskrido į TKS4
Pirmoji baltarusių kosmonautė Marina Vasilevskaja rusų erdvėlaiviu „Sojuz“ šeštadienį sėkmingai išskrido į Tarptautinę kosminę stotį (TKS), pranešė Rusijos kosmoso agentūra „Roskosmos“. ...
-
Būna ir taip: muzikos kūrėjui teko ginčytis su dirbtiniu intelektu3
Kad jau dirbtinis intelektas (DI) kuria dainas ir vaizdo klipus, kodėl jam neleidus sugalvoti ir klausimų. Pokalbis su dirbtinį intelektą muzikoje įvaldžiusiu Luku Keraičiu, kuris atsakinėjo į išties originalius, netikėtus DI klausimus. ...
-
JK teismas: kompiuterių mokslininkas C. Wrightas nėra bitkoinų kūrėjas
Jungtinės Karalystės teismas ketvirtadienį nusprendė, kad australų kompiuterių mokslininkas Craigas Wrightas (Kreigas Raitas) nėra Satoshi Nakamoto (Satošio Nakamoto): tokį slapyvardį naudojo kriptovaliutos – bitkoinų – kūrėjas, ...