Penki mažai girdėti faktai apie dronus ir ką būtina žinoti jiems sugedus ar sulūžus

Štai penki įdomūs faktai apie šias bepilotes skraidykles:

1. Pirmasis aktorės Marilyn Monroe darbas buvo karinių dronų gamykloje II pasaulinio karo metais.

2. Kompanija „Disney“ naudojo antidronus, kad atbaidytų smalsuolius, dronais bandančius šnipinėti juostos „Žvaigždžių karai: paskutiniai džedajai“ filmavimo aikštelėje.

3. Kompanija „Google“ yra paaukojusi 5 mln. JAV dolerių specialiai programai, kuri dronais seka brakonierius Afrikos ir Azijos šalyse.

4. Po to, kai turistų valdomas dronas nukrito į pirmo ir seniausio pasaulio nacionalinio parko – Jeloustouno (JAV) – karštąją versmę, dronų naudojimas buvo uždraustas visuose šalies nacionaliniuose parkuose.

5. Dronų panaudojimas šiomis dienomis itin platus – nuo karinės pramonės, gelbėjimo operacijų ar humanitarinės pagalbos teikimo sunkiai pasiekiamose vietovėje iki pramogų – švenčių fotografavimo, šviesų šou ar lenktynių.

Sugedusį pirmiausia bandyti taisyti

Į orą kylantys pramoginiai dronai kartais neišvengia kietų nusileidimų, be to, kaip ir kiti elektronikos įrenginiai – genda, nustoja veikti jų baterijos. Todėl aplinkosaugos specialistai primena, kad sugedusius dronus pirmiausiai reikėtų bandyti sutaisyti. Jeigu to padaryti neįmanoma, būtina žinoti, kaip taisyklingai atsisveikinti su dronu, nes nebetinkamas naudoti jis tampa atlieka, galinčia užteršti aplinką.

„Visapusiškai tvariai gyvenantys žmonės sugedus kokiam nors įrenginiui, pirmiausiai bando jį prikelti antram gyvenimui – neša remontuoti specialistams. Kartais tereikia pakeisti nedidelę detalę ir prietaisas tarnaus dar daug metų. Tačiau jeigu jūsų pamėgto drono sutaisyti nepavyko, reikėtų jį atiduoti elektronikos atliekų tvarkytojams, kurie pasirūpins, kad nebūtų teršiama gamta ir būtų taupomi ištekliai“, – sakė projekto „Man rūpi rytojus“ vadovas Vladimir Jankoit.

Pixabay nuotr.

Pasak Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos (EGIO) atstovės Vitalijos Sičiūnienės, elektronikos prietaisams pagaminti prireikia daug įvairių žaliavų: įvairių metalų, plastmasės, gumos, stiklo, puslaidininkių, tepalų, dujų, taip pat aukštos vertės medžiagų – aukso, sidabro, vario ar platinos. Daugelį šių medžiagų galima perdirbti, panaudoti pakartotinai ir taip prisidėti prie švaresnio pasaulio.

Negalima maišyti su kitomis buitinėmis atliekomis

Dronų, kaip ir kitos senos elektros ir elektroninės įrangos, negalima išmesti į buitinių atliekų konteinerius. Išmestos bet kur, tokios atliekos pavojingomis toksiškomis medžiagomis gali užteršti aplinką – vandenį, gruntą, atmosferą. Elektros ir elektroninėje įrangoje esantys metalai, rūgštys ir kitos kenksmingos medžiagos kelia didelę grėsmę žmogaus sveikatai ir gamtai.

Elektros ir elektronikos atliekų negalima maišyti su kitomis buitinėmis atliekomis. Netinkamai ardomi ir irdami elektroniniai prietaisai į aplinką išskiria ypač kenksmingų medžiagų: sunkiųjų metalų, plastikų, ozono sluoksnį ardančių dujų (freonų), nervų sistemą ir smegenis pažeisti galinčių švino ir kadmio.

Kaip bene kiekvienas smulkus elektronikos prietaisas, dronas neveikia be baterijų, kurių gedimas yra viena iš dažniausiai pasitaikančių smulkiosios buitinės elektronikos problemų. Netinkamoje vietoje išmetus nebereikalingą droną, kartu išmetamos ir jo baterijos, akumuliatoriai, kurie taip pat turi sunkiųjų metalų (ličio, cinko, kadmio ar švino) ir kitų aplinką teršiančių medžiagų. Aplinkoje yrančios baterijos ir akumuliatoriai išskiria toksiškas ir pavojingas chemines medžiagas, todėl kelia pavojų aplinkai: užteršia dirvožemį ir vandens sistemas, kenkia žmonių ir gyvūnų sveikatai.

Be to, sąvartyne tokiu keliu atsiduria ir plastikas, kuris kenkia tiek augalams, tiek gyvūnams.

Už atliekas kartais sumokama

Svarbu žinoti, kad gyventojams elektros ir elektroninės įrangos atliekų, nebeveikiančių baterijų ir akumuliatorių pridavimas nieko nekainuoja ir šalyje yra tūkstančiai vietų, kur senus gaminius galima priduoti, o už teigiamą rinkos vertę turinčias atliekas žmogui yra sumokama.

Pixabay nuotr.

Visą informaciją apie senos buitinės technikos ir elektronikos atliekų pridavimą, priėmimo vietas, atliekų tvarkytojus ar priėmimo sąlygas nuo šiol galima rasti vienoje vietoje – neseniai startavusio, gyventojams skirto projekto „Man rūpi rytojus“ internetinėje svetainėje.

Seną įrangą galima palikti EGIO įsteigtose specialiose elektronikos atliekų priėmimo vietose. Vien EGIO yra įsteigusi 255 specialias vietas elektronikos atliekoms priimti.

Elektronikos, nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekos taip pat renkamos kasmet visoje Lietuvoje, įvairiose šalies ugdymo ir švietimo įstaigose, bendruomenėse ir įmonėse vykdomo aplinkosauginio projekto „Mes rūšiuojam“ metu.