- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vasara – pramogų ir švenčių lauke pikas, o smagiausioms akimirkoms įamžinti vis dažniau pasitelkiami ir fotografuojantys bei filmuojantys dronai, organizuojami dronų šviesų šou ar lenktynės.
Štai penki įdomūs faktai apie šias bepilotes skraidykles:
1. Pirmasis aktorės Marilyn Monroe darbas buvo karinių dronų gamykloje II pasaulinio karo metais.
2. Kompanija „Disney“ naudojo antidronus, kad atbaidytų smalsuolius, dronais bandančius šnipinėti juostos „Žvaigždžių karai: paskutiniai džedajai“ filmavimo aikštelėje.
3. Kompanija „Google“ yra paaukojusi 5 mln. JAV dolerių specialiai programai, kuri dronais seka brakonierius Afrikos ir Azijos šalyse.
4. Po to, kai turistų valdomas dronas nukrito į pirmo ir seniausio pasaulio nacionalinio parko – Jeloustouno (JAV) – karštąją versmę, dronų naudojimas buvo uždraustas visuose šalies nacionaliniuose parkuose.
5. Dronų panaudojimas šiomis dienomis itin platus – nuo karinės pramonės, gelbėjimo operacijų ar humanitarinės pagalbos teikimo sunkiai pasiekiamose vietovėje iki pramogų – švenčių fotografavimo, šviesų šou ar lenktynių.
Sugedusį pirmiausia bandyti taisyti
Į orą kylantys pramoginiai dronai kartais neišvengia kietų nusileidimų, be to, kaip ir kiti elektronikos įrenginiai – genda, nustoja veikti jų baterijos. Todėl aplinkosaugos specialistai primena, kad sugedusius dronus pirmiausiai reikėtų bandyti sutaisyti. Jeigu to padaryti neįmanoma, būtina žinoti, kaip taisyklingai atsisveikinti su dronu, nes nebetinkamas naudoti jis tampa atlieka, galinčia užteršti aplinką.
„Visapusiškai tvariai gyvenantys žmonės sugedus kokiam nors įrenginiui, pirmiausiai bando jį prikelti antram gyvenimui – neša remontuoti specialistams. Kartais tereikia pakeisti nedidelę detalę ir prietaisas tarnaus dar daug metų. Tačiau jeigu jūsų pamėgto drono sutaisyti nepavyko, reikėtų jį atiduoti elektronikos atliekų tvarkytojams, kurie pasirūpins, kad nebūtų teršiama gamta ir būtų taupomi ištekliai“, – sakė projekto „Man rūpi rytojus“ vadovas Vladimir Jankoit.
Pixabay nuotr.
Pasak Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos (EGIO) atstovės Vitalijos Sičiūnienės, elektronikos prietaisams pagaminti prireikia daug įvairių žaliavų: įvairių metalų, plastmasės, gumos, stiklo, puslaidininkių, tepalų, dujų, taip pat aukštos vertės medžiagų – aukso, sidabro, vario ar platinos. Daugelį šių medžiagų galima perdirbti, panaudoti pakartotinai ir taip prisidėti prie švaresnio pasaulio.
Negalima maišyti su kitomis buitinėmis atliekomis
Dronų, kaip ir kitos senos elektros ir elektroninės įrangos, negalima išmesti į buitinių atliekų konteinerius. Išmestos bet kur, tokios atliekos pavojingomis toksiškomis medžiagomis gali užteršti aplinką – vandenį, gruntą, atmosferą. Elektros ir elektroninėje įrangoje esantys metalai, rūgštys ir kitos kenksmingos medžiagos kelia didelę grėsmę žmogaus sveikatai ir gamtai.
Elektros ir elektronikos atliekų negalima maišyti su kitomis buitinėmis atliekomis. Netinkamai ardomi ir irdami elektroniniai prietaisai į aplinką išskiria ypač kenksmingų medžiagų: sunkiųjų metalų, plastikų, ozono sluoksnį ardančių dujų (freonų), nervų sistemą ir smegenis pažeisti galinčių švino ir kadmio.
Kaip bene kiekvienas smulkus elektronikos prietaisas, dronas neveikia be baterijų, kurių gedimas yra viena iš dažniausiai pasitaikančių smulkiosios buitinės elektronikos problemų. Netinkamoje vietoje išmetus nebereikalingą droną, kartu išmetamos ir jo baterijos, akumuliatoriai, kurie taip pat turi sunkiųjų metalų (ličio, cinko, kadmio ar švino) ir kitų aplinką teršiančių medžiagų. Aplinkoje yrančios baterijos ir akumuliatoriai išskiria toksiškas ir pavojingas chemines medžiagas, todėl kelia pavojų aplinkai: užteršia dirvožemį ir vandens sistemas, kenkia žmonių ir gyvūnų sveikatai.
Be to, sąvartyne tokiu keliu atsiduria ir plastikas, kuris kenkia tiek augalams, tiek gyvūnams.
Už atliekas kartais sumokama
Svarbu žinoti, kad gyventojams elektros ir elektroninės įrangos atliekų, nebeveikiančių baterijų ir akumuliatorių pridavimas nieko nekainuoja ir šalyje yra tūkstančiai vietų, kur senus gaminius galima priduoti, o už teigiamą rinkos vertę turinčias atliekas žmogui yra sumokama.
Pixabay nuotr.
Visą informaciją apie senos buitinės technikos ir elektronikos atliekų pridavimą, priėmimo vietas, atliekų tvarkytojus ar priėmimo sąlygas nuo šiol galima rasti vienoje vietoje – neseniai startavusio, gyventojams skirto projekto „Man rūpi rytojus“ internetinėje svetainėje.
Seną įrangą galima palikti EGIO įsteigtose specialiose elektronikos atliekų priėmimo vietose. Vien EGIO yra įsteigusi 255 specialias vietas elektronikos atliekoms priimti.
Elektronikos, nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekos taip pat renkamos kasmet visoje Lietuvoje, įvairiose šalies ugdymo ir švietimo įstaigose, bendruomenėse ir įmonėse vykdomo aplinkosauginio projekto „Mes rūšiuojam“ metu.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Robotikos čempionate varžytis su rusais atsisakiusiems kauniečiams – miesto apdovanojimai28
Kauno jėzuitų gimnazijos robotikos komanda „LitBot“, pademonstravusi vertybinį požiūrį Italijoje vykusiame „FIRST Tech Challenge“ Europos čempionate ir atsisakiusi varžytis su rusais, sulaukė savo gimtojo miesto įvertinimo. Ka...
-
Parduotuvėse – atspausdinti patiekalai: ateityje tokio maisto atsiras vis daugiau30
Lietuvoje viename didžiųjų prekybos centrų jau galima įsigyti to, ką dauguma iš mūsų regėjome tik televizoriaus ekrane, – 3D spausdintuvu atspausdinto maisto. Šįkart konkrečiai lašišos. ...
-
CERN Baltijos šalių grupės vadove paskirta KTU mokslininkė B. Abakevičienė
Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje (CERN) įvykusiame kasmetiniame CERN Baltijos šalių grupės susitikime jo vadove vienbalsiai išrinkta Kauno technologijos universiteto (KTU) docentė, vyresnioji mokslo darbuotoja Brigita A...
-
Medicina tobulėja: melanomą atpažins ir per nuotrauką1
Medikams pastebint, kad odos ligų ir alergijų daugėja, mokslininkai sugalvojo, kaip užkirsti tam kelią taikant ankstyvą diagnostiką. ...
-
Rusų erdvėlaivis „Sojuz“ prisijungė prie TKS
Rusų erdvėlaivis „Sojuz MS-25“ pirmadienį sėkmingai prisijungė prie Tarptautinės kosminės stoties (TKS), praėjus keturioms dienoms po to, kai jo startas buvo atidėtas dėl techninės problemos, pranešė Rusijos kosmoso agentūra &bd...
-
Ėmėsi misijos veisti koralus laboratorijoje: ar tai išgelbės nuo išnykimo?
Ką turi bendro koralai prie Maldyvų, Indijos vandenyne, ir ūkanota Jungtinė Karalystė? Britų mokslininkai, užsidarę laboratorijose, pradėjo novatorišką veisimo programą – bandys išsaugoti koralus. Augins naujus vietoje tų, kurie...
-
Ispanijoje sustabdyta „Telegram“ veikla2
Vienas Ispanijos teisėjas nurodė sustabdyti internetinių pranešimų siuntimo paslaugą „Telegram“. Teisėjas nagrinėja transliuotojų iškeltą bylą dėl intelektinės nuosavybės pažeidimo. Viena vartotojų grupė sukritikavo jo...
-
„Roskosmos“: pirmoji baltarusių kosmonautė rusų erdvėlaiviu išskrido į TKS4
Pirmoji baltarusių kosmonautė Marina Vasilevskaja rusų erdvėlaiviu „Sojuz“ šeštadienį sėkmingai išskrido į Tarptautinę kosminę stotį (TKS), pranešė Rusijos kosmoso agentūra „Roskosmos“. ...
-
Būna ir taip: muzikos kūrėjui teko ginčytis su dirbtiniu intelektu3
Kad jau dirbtinis intelektas (DI) kuria dainas ir vaizdo klipus, kodėl jam neleidus sugalvoti ir klausimų. Pokalbis su dirbtinį intelektą muzikoje įvaldžiusiu Luku Keraičiu, kuris atsakinėjo į išties originalius, netikėtus DI klausimus. ...
-
JK teismas: kompiuterių mokslininkas C. Wrightas nėra bitkoinų kūrėjas
Jungtinės Karalystės teismas ketvirtadienį nusprendė, kad australų kompiuterių mokslininkas Craigas Wrightas (Kreigas Raitas) nėra Satoshi Nakamoto (Satošio Nakamoto): tokį slapyvardį naudojo kriptovaliutos – bitkoinų – kūrėjas, ...