- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Jamesas P. Allisonas (kairėje) ir Tasuku Honjo
-
2018-ųjų Nobelio medicinos premija paskirta mokslininkams už vėžio terapiją
-
2018-ųjų Nobelio medicinos premija paskirta mokslininkams už vėžio terapiją
-
2018-ųjų Nobelio medicinos premija paskirta mokslininkams už vėžio terapiją
-
2018-ųjų Nobelio medicinos premija paskirta mokslininkams už vėžio terapiją
-
2018-ųjų Nobelio medicinos premija paskirta mokslininkams už vėžio terapiją
-
2018-ųjų Nobelio medicinos premija paskirta mokslininkams už vėžio terapiją
-
2018-ųjų Nobelio medicinos premija paskirta mokslininkams už vėžio terapiją
-
2018-ųjų Nobelio medicinos premija paskirta mokslininkams už vėžio terapiją
-
2018-ųjų Nobelio medicinos premija paskirta mokslininkams už vėžio terapiją
Šių metų Nobelio premija už pasiekimus medicinos ir fiziologijos srityje atiteko amerikiečiui Jamesui P. Allisonui ir japonui Tasuku Honjo (Taskui Hondžui) „už vėžio terapiją slopinant neigiamą imuninį reguliavimą“, pirmadienį paskelbė Nobelio komitetas Stokholme veikiančiame Karolinskos institute.
Ne taip, kaip tradiciškesnių vėžio gydymo metodų atvejais, kai tiesiogiai taikomasi į vėžines ląsteles, J. P. Allisonas ir T. Honjo išsiaiškino, kaip padėti paties paciento imuninei sistemai greičiau kovoti su vėžiu.
Paskelbęs laureatus Nobelio komitetas pažymėjo, kad ši terapija „dabar įvykdė perversmą vėžio gydymo srityje ir iš esmės pakeitė mūsų požiūrį į tai, kaip galima valdyti vėžį“.
Vėžys kasmet pareikalauja milijonų žmonių gyvybių ir yra vienas didžiausių žmonijos sveikatos iššūkių. Šių metų Nobelio premijos laureatai nustatė visiškai naują vėžio terapijos principą, nurodė Nobelio komitetas.
Teksaso universiteto M. D. Andersono vėžio centro profesorius J. P. Allisonas tyrinėjo baltymus, veikiančius kaip imuninės sistemos stabdžiai. 1995 metais jis su kolega identifikavo ligandą CTLA-4 kaip slopinantį T limfocitų receptorių. T limfocitai yra baltieji kraujo kūneliai, sudarantys pagrindinį natūralaus organizmo imuniteto elementą.
J. P. Allisonas suvokė potencialą, suteikiamą galimybės „atleisti stabdžius“ ir paskatinti žmogaus organizmo imunines ląsteles pulti navikus, nurodė Nobelio komitetas. Šią koncepciją mokslininkas išplėtojo į naują pacientų terapijos metodą.
Maždaug tuo pačiu metu Kioto universiteto Medicinos mokyklos profesorius T. Honjo nustatė, kad vienas jo atrastas imuninių ląstelių baltymas, ligandas PD-1, irgi veikia kaip stabdis, tik kitame imuninio atsako mechanizme. Remiantis šiuo atradimu sukurti vėžio terapijos metodai pasirodė esą itin veiksmingi.
Antikūnus prieš PD-1 JAV maisto ir vaistų administracija (FDA) patvirtino kaip tiriamą naują vaistą vėžiui gydyti.
Tuo tarpu J. P. Allisono komanda sudarė sąlygas sukurti monokloninių antikūnų vaistą, kurį FDA 2011 metais patvirtino melanomai gydyti.
Naujieji terapijos metodai yra nukreipti prieš baltymus, kuriuos gamina kai kurios imuninės sistemos ląstelės ir, taip pat, kai kurios vėžinės ląstelės. Šie baltymai gali „stabdyti“ natūralią organizmo gynybą, todėl naujaisiais metodais stengiamasi juos pašalinti, kad imuninė sistema galėtų greičiau kovoti su vėžiu.
„Daugiau kaip 100 metų mokslininkai bandė pasitelkti imuninę sistemą kovai su vėžiu. Iki šių dviejų laureatų vaisingų atradimų klinikinė pažanga... buvo kukli“, – pažymėjo Nobelio komitetas.
70 metų J. P. Allisonas ir 76 metų T. Honjo 2014-aisiais už savo tyrimus taip pat pelnė Tangų premiją, vadinamą Nobelio premijų Azijos versija.
Naujų metodų „itin reikia“
Nobelio premijomis anksčiau buvo pagerbta ir kitų vėžio gydymo metodų, įskaitant hormonų terapiją gydant prostatos vėžį, už kurią premija buvo paskirta 1966 metais, chemoterapiją (1988 metais) ir kaulų čiulpų transplantaciją gydant leukemiją (1990 metais).
„Tačiau pažengusį vėžį ir toliau nepaprastai sunku gydyti; itin reikia naujų gydymo strategijų“, – nurodė Nobelio komitetas.
2017-ųjų Nobelio medicinos laureatais tapo cirkadinio ritmo mechanizmą tyrę amerikiečiai Jeffrey C. Hallas (Džefris S.Holas), Michaelas Rosbashas (Maiklas Rosbašas) ir Michaelas W. Youngas (Maiklas V. Jangas).
Šiemetinis sutrumpintas Nobelio premijų sezonas, kai dėl „#MeToo“ skandalo pirmą kartą per 70 metų nebus paskirta literatūros premija, antradienį tęsis Nobelio fizikos premijos laureato paskelbimu. Trečiadienį turi būti paskirta Nobelio chemijos premija.
Tuo tarpu Nobelio literatūros premiją skirianti Švedijos akademija dėl ją sukrėtusio ir suskaldžiusio skandalo paskelbė 2018 metų Nobelio literatūros premijos paskyrimą atidėjusi iki 2019 metų.
Nobelio literatūros premija atidėta pirmą kartą nuo to laiko, kai Williamo Faulknerio (Viljamo Folknerio) 1949-ųjų premija buvo paskirta 1950-aisiais.
Kadangi šiemet literatūros premijos laureatas nebus paskelbtas, labiausiai laukiama taikos premijos paskyrimo šį penktadienį Osle.
Nobelio premijų sezonas baigsis ekonomikos premijos paskyrimu pirmadienį, spalio 8 dieną.
Tradiciškai Nobelio premiją laureatams oficialiai įteiks karalius Carlas XVI Gustafas (Karlas XVI Gustafas) per Stokholme vyksiančią iškilmingą ceremoniją gruodžio 10 dieną, minint jos steigėjo Alfredo Nobelio mirties 1896 metais sukaktį.
Šiemet kiekvieną Nobelio premiją sudaro 9 mln. kronų (871 tūkst. eurų). Jei kurios nors premijos laureatų būna daugiau nei vienas, suma jiems padalijama.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Marso mėnulių mįslė: aerokosminių tyrimų agentūra planuoja pradėti naują misiją1
2026 m. Japonijos aerokosminių tyrimų agentūra planuoja pradėti misiją „Mars Moons eXploration“, kurios tikslas – ištirti Marso mėnulius Fobą ir Deimą bei pargabenti į Žemę mėginių iš Fobo. Tikimasi, kad ši m...
-
Tyrimas: Vidurio Europoje smarkiai padidėjo UV spinduliuotė
Naujo tyrimo duomenimis, pastaraisiais dešimtmečiais Vidurio Europoje netikėtai smarkiai padidėjo ultravioletinė (UV) spinduliuotė. ...
-
Sirijoje atrasti seniausi žinomi alfabetiniai rašmenys1
Naujausi archeologų atradimai rodo, kad seniausi alfabetiniai rašmenys gali būti net 500 metų senesni nei manyta iki šiol. ...
-
NASA kosmoso sveikatos priežiūros inovacijų programoje dirbs su lietuvių „Delta Biosciences“
Lietuvos gyvybės mokslų įmonė „Delta Biosciences“ yra pirmoji kompanija Europoje, atrinkta į NASA „Space-H“ akceleratoriaus programą, skatinančią pažangias kosmoso sveikatos priežiūros technologijas. ...
-
Garsus architektas pristatė planus pastatyti A. Einsteino centrą Vokietijos Ulmo mieste
Įžymus architektas Danielis Libeskindas sekmadienį pristatė muziejaus, skirto Alberto Einšteino darbams, projektą. Muziejus iškiltų Vokietijos Ulmo mieste, kuriame gimė žymusis mokslininkas. ...
-
Seimas imasi dirbtinio intelekto reguliavimo, siekia patikslinti startuolio sąvoką
Seimas svarstys patikslinti kriterijus, pagal kuriuos įmonės patenka į startuolių kategoriją ir gali gauti valstybės paramą, taip pat Lietuvoje imsis reguliuoti dirbtinio intelekto (DI) naudojimą. ...
-
JAV vyriausybė sieks, kad „Google“ parduotų naršyklę „Chrome“
JAV vyriausybė teisėjo paprašė nurodyti suskaidyti interneto milžinę „Google“ parduodant jos plačiai naudojamą naršyklę „Chrome“. ...
-
Bažnyčioje – naujovė: žmonės išpažintį gali atlikti pačiam Jėzui10
Naujųjų technologijų pažanga nenustoja stebinti. Vienos bažnyčios lankytojai gali tiesiogiai pasikalbėti su Jėzumi arba tiksliau – jo dirbtinio intelekto (DI) versija. ...
-
„SpaceX“ nepavyko „pagauti“ savo raketos greitintuvo
„SpaceX“ antradienį surengė dar vieną savo raketos „Starship“ bandomąjį skrydį, o stebėti pakilimą prie Elono Musko prisijungė išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kas iliustruoja vis stiprėjantį jųdviejų be...
-
Paviešino, kaip atrodė sukčių ataka: užkibo ir savo duomenis išsiuntė daugiau nei pusė žmonių9
„Vilnius Tech“ mokslininkai atliko labai įdomų eksperimentą. Beveik 900-imtams ugdymo įstaigų išsiuntė specialiai sukurtą, įtarimų turintį sukelti elektroninį laišką su nuoroda ir suskaičiavo, kiek gavėjų jį atidarė. ...