Trys Kinijos astronautai pradeda iki šiol ilgiausią misiją orbitoje

Tris astronautus skraidinantis erdvėlaivis šeštadienį sėkmingai susijungė su Kinijos naująja kosmine stotimi, įgulai pradedant iki šiol ilgiausią šios šalies surengtą misiją orbitoje.

Erdvėlaivis „Shenzhou 13“ startavo po vidurnakčio vietos (19 val. Lietuvos) laiku iš Dziučuano kosmodromo Gobio dykumoje šalies šiaurės vakaruose, pranešė Kinijos pilotuojamų kosminių skrydžių agentūra. Numatoma, kad įgula kosminėje stotyje „Tiangong“ praleis šešis mėnesius.

Kosmoso agentūra paskelbė, kad skrydis buvo sėkmingas ir įgulos narių „būklė gera“.

„Shenzhou 13“ sklandžiai susijungė su kosmine stotimi po starto nepraėjus nė septynioms valandoms.

Astronautai, Kinijoje vadinami taikonautais, šįkart orbitoje dirbs dvigubai ilgiau negu ankstesnė įgula, išbuvusi stotyje tris mėnesius. Įgulos nariai montuos įrangą ir išbandys technologijas, reikalingas „Tiangong“ tolesnei plėtrai.

Įgulos vadas 55 metų Zhai Zhigangas (Džai Džigangas), buvęs naikintuvo lakūnas, 2008 metais tapęs pirmuoju į atvirą kosmosą išėjusiu Kinijos astronautu, sakė, kad šįkart bus atlikta „sudėtingesnių“ darbų atvirame kosmose negu per ankstesnes misijas.

Tarp „Tiangong“ įgulos narių pirmąkart bus moteris – 41 metų buvusi karo lakūnė Wang Yaping (Vang Japing). Ji 2013 metais tapo antrąja Kinijos į kosmosą pasiųsta moterimi.

Trečiasis narys yra Liaudies išvadavimo armijos oro pajėgų pilotas Ye Guangfu (Jė Guangfu), 41 metų astronautas.

Kinijos kosmoso agentūros paskelbtose nuotraukose matyti trys astronautai, prieš skrydį mojuojantys juos išlydėti susirinkusiai miniai.

Ankstesnė, pirmoji „Tiangong“ įgula, į Žemę grįžo rugsėjį, pasiekusi kinų astronautų darbo kosmose trukmės rekordą. Šie per tris mėnesius darbo kosminėje stotyje galėjo naudotis atskirais gyvenamaisiais moduliais ir bendru prausyklos kompleksu, valgomojo erdve ir ryšių centru, kad galėtų siųsti elektroninius laiškus ir bendrauti vaizdo ryšiu su skrydžių valdymo centro darbuotojais.

Kinija stengiasi plačiai reklamuoti savo kosmoso programą. Šalis jau yra pasiuntusi zondų į Mėnulį; jos pirmasis marsaeigis šiuo metu tiria Raudonąją planetą.

Pekinas pradėjo vystyti atskirą orbitinės laboratorijos projektą, kai Jungtinės Valstijos blokavo Kinijos dalyvavimą Tarptautinės kosminės stoties programoje.

„Tiangong“, kurios pavadinimas reiškia „Dangaus rūmai“, turėtų veikti mažiausiai 10 metų.

Stoties pagrindinis modulis į orbitą buvo iškeltas anksčiau šiais metais. Numatoma, kad stotis veikti visu pajėgumu bus parengta iki 2022 metų.

Vėliausia misija turi „išplėsti Kinijos technologijų ribas“ ir patikrinti įvairių kosminės stoties sistemų darbą, kai joje žmonės gyvena ilgesnį laiką, naujienų agentūrai AFP sakė grupės „GoTaikonauts“ nepriklausomas kosmoso analitikas Chen Lanas (Čen Lanas).

„Nemanau, kad tai kelia labai didelių iššūkių, nes Kinijos technologijos gana brandžios. Vis dėlto bet kas kosmose visuomet kelia iššūkių“, – pažymėjo jis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

tai

tai portretas
tikrai įspūdinga - ką kiti įveikė per dešimtmečius, jie padarė per kelis metus

Anonimas

Anonimas portretas
oho, va tau ir čainikai...
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

Daugiau straipsnių