Desertų pasaulis – ir pasaka, ir romanas, ir drama

„Visai nesvarbu, kokia buvo jų gaminimo pabaiga, – visada norisi grįžti. Taip kasdien skrendu kartu su savo svajonėmis į saldųjį pasaulį“, – sako klaipėdietė, kūrybinės virtuvės „Cukraus burtai“ vadovė Regina Glinskienė.

Susidomėjo augindama vaikus

R. Glinskienė – žmona, trijų dukterų (vienuolikmetės Jūratės, devynmečių dvynukių Eglės ir Neringos) mama ir nuostabių saldumynų kūrėja, su desertų pasauliu mokanti susidraugauti ir kitus. Iki gimstant pirmajai dukrai, ji neturėjo nieko bendra su desertų gamyba – buvo baigusi žemėtvarkos mokslus, dirbo Registrų centre. Virtuvėje sukiojosi, anot jos, tiek, kiek priklauso šeimos moteriai, jei nenori mirti iš bado.

Gimus pirmajai dukrai, kaip ir dažna mama, kai teko pasėdėti namie, pradėjo ieškoti užsiėmimų.

„Kartą pamačiau internete labai gražų tortą ir parūpo sužinoti, kaip jis padarytas. Kai supratau cukraus magiją, tai įtraukė, užbūrė ir vis nepaleidžia. Taip atsitiko, kad tas susidomėjimas iš pradžių pavirto hobiu, o vėliau hobis – maloniu darbu, – sako Regina. – Tiesa, nenorėjau, kad darbas virstų rutina. Kadangi pati mėgstu bendrauti, nusprendžiau, kad reikėtų gaminti bendraujant. Taip prieš 2013 m. gimė mano kūrybinė virtuvė „Cukraus burtai“, į kurią kartkartėmis susirenka nedidelė grupelė žmonių ir mes kartu gaminame.“

Žinių, ką ir kaip gaminti, pašnekovė įgijo per asmeninę patirtį. Daugiau nei prieš dešimtmetį informacijos viešojoje erdvėje dar nebuvo tiek daug, kiek dabar, kai ko reikėdavo ir ilgai paieškoti, moterys viena iš kitos mokėsi neakivaizdžiai. Vėliau informacijos daugėjo, atsirado įvairių forumų, užsienio šaltinių, dar vėliau – ir įvairių tiesioginių mokymų.

R. Glinskienės asmeninio archyvo nuotr. 

„Visko būdavo, netrūko ir nesėkmių, – pripažįsta pašnekovė. – Būdavo, peržiūri mokymus ar vaizdo įrašą, darai, kaip ten sakė, bet nieko neišeina. Tada aiškiniesi, kodėl: ar tu kažkokių klaidų darai, ar mokytojas kažko nepasakė? Daug ką sužinojau būtent bandydama.“

Pati tą kelią nuėjusi, Regina ir kitoms dabar pataria nesijaudinti, jei kažkas nepavyksta iš pirmo karto: „Mano manymu, jeigu kažkas lengvai išėjo darant pirmą kartą, labai didelė tikimybė, kad antrą kartą taip nebus. Tad jau geriau tegu pirmą kartą neišeina – antrą kartą bus geriau.“

Teko daug mokytis

Pirmieji Reginos gaminių vertintojai, kurių nuomonė jai labai svarbi, – šeima, draugai, kolegės. Tik šeimos vertinimas ne visada būna objektyvus – jie dažniausiai sako, kad labai skanu. Kai paragauja kolegė, dažniausiai turi prie ko prisikabinti. Tai Reginai impulsas kažką pakoreguoti ar kitą kartą pasistengti labiau.

Sunkiausia buvo išmokti gaminti spalvotus, gražius, saldžius, migdolais kvepiančius sausainius – makarunus. „Jie yra vienas iš didžiausių kantrybės išbandymų. Kažkodėl visi mes labai norime išmokti juos gaminti, o sėkmė greitai neateina. Tad ir man reikėjo juos gaminant pasikankinti, bet dabar jau drąsiai galiu kitus pamokyti“, – sako desertų kūrėja.

Kūrybinėje virtuvėje „Cukraus burtai“ R. Glinskienė ne tik moko kepti tortus, gaminti desertus, bet ir skanumynus dekoruoti. Tiesa, sako menininkės gyslelės neturinti, bet mokėsi ir išmoko.

„Jeigu nori kažko išmokti, turi mokytis. Tiesiog žiūri, kaip daro kiti, darai pati, bandai ir po kurio laiko matai, kad tikrai išeina. Kol nedarai, viskas atrodo labai sudėtinga ir baisu, bet kuo daugiau praktikos, tuo lengviau viskas pavyksta ir tuo geresni rezultatai. Man patinka, kai valgomą daiktą dekoruoji taip, lyg jis būtų nevalgomas, tačiau atrodytų labai tikroviškai“, – sako desertų kūrėja.

Desertai – tai toks momentinis džiaugsmas. Gamini ir patiri malonumą. Žmogus, kuris valgo, irgi patiria malonumą.

Paklausta, kodėl ėmėsi mokytis gaminti būtent desertus, o ne kepsnius kepti, Regina juokiasi: „Kepsnius labai skaniai ir profesionaliai kepa mano sesuo – nėra čia ko konkuruoti toje pačioje šeimoje. Desertai – tai toks momentinis džiaugsmas. Gamini ir patiri malonumą. Žmogus, kuris valgo, irgi patiria malonumą. Juk maistas – vienas iš lengviausiai gaunamų malonumų.“

Vis dėlto pačiai Reginai didžiausias malonumas yra ne valgyti, o gaminti desertus. Jeigu reikėtų gaminti labai daug, pavyzdžiui, tik užsakymams, malonumo nebeliktų. Tad ji daug mieliau rengia pamokas ir gamina su bendraminčiais. Moterys čia susirenka ne tik kažko naujo išmokti, bet ir naudingai ir smagiai praleisti laiko.

Turi savo tradicijų

Sukiotis mamos virtuvėje, kai tik turi tokią galimybę, mėgsta Reginos dukros. Mažosios kasmet prieš Kalėdas su užsidegimu dekoruoja mamos keptus meduolius. Per kiekvienas Kalėdas šeimos namuose būna dekoruotas meduolių namelis. Šeima turi tradiciją su Reginos sesėmis, broliais, jų vaikais susitikti prieš Kalėdas ir visi kartu dekoruoti meduolius.

R. Glinskienės asmeninio archyvo nuotr. 

Vyriausioji dukra Jūratė desertų neruošia, bet šiaip gaminti jai labai patinka – pati sugalvoja, ką nori paruošti, susiranda receptą, o ko nežino ar nesupranta, paklausia mamos. Eglė ir Neringa taip pat sugeba pasigaminti nesudėtingų užkandžių. Regina šiai iniciatyvai neprieštarauja.

„Aš galvoju, kad vaikai turi būti savarankiški. Mes negalime jų nuolat vedžioti už rankytės. Jie turi mokėti nueiti į savo lankomas įstaigas ir iš jų grįžti. Turi mokėti bent jau minimaliai kažką pasigaminti valgyti. Todėl tikrai nedraudžiu – jeigu tik rodo iniciatyvą, reikia ją palaikyti ir leisti vaikams bent šį tą pasiruošti patiems. Žiūrėk, ir man kitą kartą ryte nieko daryti nereikia, nes pusryčiai ant stalo“, – sako pašnekovė.

Paklausta, ką keptų pažadinta viduryje nakties, Regina sako, kad obuolių pyragą, nes tai paprasta ir greita. Jeigu reikėtų iškepti kažką, kas jai pačiai labai patinka, tikriausiai rinktųsi tortą su varške, kuris tiesiog negali nepavykti.

Dukros per savo gimtadienius tradiciškai nupiešia pageidaujamą tortą, kaip jis turėtų atrodyti, o mama pasistengia tokį pagaminti. Dažnai tortai būna šokoladiniai, nes vaikams tokie patinka, tik mamos paprastai užsako jogurtinius, lengvus, neriebius, nesaldžius ir paskui stebisi, kad vaikai nevalgo.

Naujųjų sutikimui Regina sako kepsianti tortų karalių „Napoleoną“. „Aš jį gaminu tikrai labai retai ir tik savo šeimai. Jam iškepti ir pagaminti reikia ir daugiau laiko, ir pastangų, gal todėl kiekvienas gabalėlis turi savo magiją“, – savo paslaptį išduoda cukraus burtų žinovė.


Sausainiai

R. Glinskienės asmeninio archyvo nuotr.

110 g sviesto,

200 g cukraus,

10 g vanilinio cukraus,

110 g kreminio sūrio,

1 kiaušinis,

3 g kepimo miltelių.

Visi produktai turi būti kambario temperatūros. Minkštą sviestą gerai išsukite su cukrumi ir vaniliniu cukrumi, sudėkite kreminį sūrį ir plakite 2 minutes. Įmuškite kiaušinį ir plakite dar minutę. Supilkite išsijotus miltus su kepimo milteliais ir sumaišykite (maišykite apie 20 sekundžių). Tešlą suvyniokite į maistinę plėvelę ir šaldytuve vėsinkite bent 2 valandas. Atvėsintą tešlą padalykite graikinio riešuto dydžio gabaliukais, suformuokite rutuliukus ir, išdėlioję juos kepimo skardoje, šiek tiek paspauskite. Kepkite iki 170 °C įkaitintoje orkaitėje 10–12 minučių.

Obuolių pyragas

R. Glinskienės asmeninio archyvo nuotr.

3 kiaušiniai,

110 g cukraus,

70 g aliejaus,

210 g miltų,

4 g kepimo miltelių,

300 g stambiai pjaustytų obuolių.

Tešlą lengvai išmaišysite šluotele. Kiaušinius išplakite su cukrumi, įmaišykite aliejų, miltus su kepimo milteliais, sudėkite stambiai pjaustytus obuolius ir dar kartą išmaišykite. Tešlą sudėkite į 10 x 24 cm kekso formą, kepkite iki 180 °C įkaitintoje orkaitėje apie 40 minučių.

Panakota

R. Glinskienės asmeninio archyvo nuotr.

350 g grietinėlės,

350 g pieno,

180 g cukraus (1),

5 g vanilės ekstrakto su vanilės sėklomis,

12 g smulkios želatinos,

60 g vandens želatinos brinkinti,

300 g mėgstamų uogų,

50 g cukraus (2).

Želatiną užpilkite šaltu vandeniu ir palikite brinkti. Į puodą supilkite grietinėlę, pieną, cukrų (1), vanilės ekstraktą ir kaitinkite iki virimo. Nukelkite nuo viryklės ir, sudėję išbrinkusią želatiną, maišykite, kol želatina ištirps. Šiek tiek atvėsus supilstykite į indelius ir vėsinkite šaldytuve, kol sustings. Uogas su cukrumi (2) sumaišykite ir sutrinkite trintuvu, užpilkite ant sustingusio deserto.

Tortas su varške

R. Glinskienės asmeninio archyvo nuotr.

Biskvitui:

160 g kiaušinių (3 L dydžio kiaušiniai),

120 g cukraus,

40 g aliejaus,

140 g miltų,

3 g kepimo miltelių.

Kremui:

250 g plakamosios grietinėlės,

10 g cukraus,

360 g desertinės plombyro skonio varškės.

Biskvitui kiaušinius plakite su cukrumi, kol cukrus visai ištirps ir tūris padidės keturis penkis kartus. Supilkite aliejų ir dar plakite keletą sekundžių. Sudėkite miltus, išsijotus su kepimo milteliais. Lėtai plakite arba maišykite mentele, kol įmaišysite visus miltus. Tešlą supilkite į 18 cm skersmens kepimo skardą. Kepkite iki 160 °C temperatūros įkaitintoje orkaitėje apie 40 minučių. Kremui grietinėlę išplakite su cukrumi. Sudėję varškę plakite iki vientisos konsistencijos. Biskvitą perpjaukite į tris dalis, pertepkite jas kremu. Tortą galima paskaninti ant pertepimo kremo išdėliojus šviežių ar šaldytų uogų, konservuotų vaisių. Dekoruokite pagal savo skonį.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių