2 tūkst. metų istorija

„Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorės Ernestos Dapkienės teigimu, augantį lietuvių susidomėjimą basturma rodo nuolatos didėjantys jos pardavimai. Vien pirmąjį 2021-ųjų pusmetį, lyginant su tokiu pačiu laikotarpiu pernai, šio armėniško vytintos jautienos delikateso prekybos tinklas pardavė net 45 proc. daugiau.

„Visgi pastebime, kad sparčiai ūgtelėjo ne tik basturmos pardavimai. Mūsų pirkėjai vis dažniau renkasi ir fasuotus šviežios jautienos produktus, kurių šiemet, lyginant su pernai, pardavėme beveik 2,5 karto daugiau. Vadinasi, lietuviai jau spėjo įvertinti šios mėsos naudą sveikatai, ją noriai įtraukia į savo mitybos racioną. Tai – ypač džiugina, kadangi dar prieš keletą metų šalies sveikatos specialistų atliktas tyrimas parodė, kad vos mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų žinojo, jog jautiena – sveika, ir tik dešimtadalis pastarąją valgė bent kartą per savaitę“, – pažymi E. Dapkienė.

Jai antrinanti „Maximos“ Maisto gamybos departamento vadovė Brigita Baratinskaitė priduria: šios mėsos išties derėtų vartoti kuo dažniau. Anot pašnekovės, jautienos filė turi daugybę baltymų, kurie vadinami organizmo „statybine“ medžiaga. Taip pat šioje mėsoje gausu amino rūgščių, skatinančių ląstelių atsinaujinimą, kartu magnio, kalio, omega-3 riebalų rūgščių, geležies.

„Pastarosios medžiagos 100 gramų jautienos kumpio ar nugarinės turi net 4,2 mg – dvigubai daugiau nei rekomenduojama paros norma. Taigi akivaizdu, jog šios mėsos nauda yra visapusiška. Todėl mėgautis jautiena itin verta, o vienas iš gurmaniškų būdų tai padaryti – paragauti basturmos. Tai senovės armėnų patiekalas, kurio istorija skaičiuoja daugiau nei 2 tūkst. metų. Jis buvo skirtas ilgose jūrų kelionėse ar karo žygiuose kuo ilgiau išlaikyti mėsą šviežią. Tam puikiai tiko druska. Ne veltui delikateso gamybai jos bei kitų aštrių prieskonių naudojama itin daug. Taip mėsa apsaugoma nuo sudžiūvimo, o jautieną pabrandinus savaitę ar ilgiau, galima skanauti išorėje kietą, o viduje minkštą, gardžią ir be galo aromatingą basturmą“, – sako B. Baratinskaitė.

Todėl, pasidalijusi patiekalo istorija ir gamybos paslaptimis, „Maximos“ maisto ekspertė siūlo jį paruošti savo namuose. Tam, anot B. Baratinskaitės, prireiks šiek tiek kantrybės, bet rezultatas viską atpirks.

Tradicinė armėniška basturma

Reikės: 1 kg jautienos kumpio ar filė, 200 g druskos, 3 pakelių kaukazietiškų prieskonių, 60 g maltos paprikos miltelių, po arbatinį šaukštelį juodųjų pipirų ir druskos, šaukšto malto kumino, tiek pat maltų kvapiųjų pipirų, 5 skiltelių česnako, šiek tiek vandens.

Gaminimas: jautienos mėsą perpjaukite išilgai, 3–4 cm storio juostelėmis. Tuomet supjaustykite tokio pločio gabalėliais, kad būtų patogiau valgyti. Mėsos gabalėlius sudėkite į indą, gausiai apipilkite druska. Labai svarbu ja gerai ištrinti mėsą, nepalikti nė vienos nepadengtos vietos. Tuomet 3 paras sūdykite. Kasdien mėsą apverskite, o išsisūdžius, kruopščiai nuplaukite, užmerkite į indą su šaltu ir švariu vandeniu, palaikykite dar 10–12 valandų. Taip nebeliks druskos pertekliaus. Tada nuplautą ir nusausintą mėsą suvyniokite į audeklą, suslėkite, palaikykite dar 3 paras.

Tuo metu pasidarykite prieskonių mišinio pastą. Visus turimus prieskonius sumaišykite su smulkintu česnaku, įpilkite šlakelį vandens, viską gerai išmaišykite. Šia pasta ištrinkite mėsos gabalėlius, vėl suvyniokite į audeklą ir, apvynioję virvele, pakabinkite vėsioje, drėgnoje vietoje. Taip basturmą pakabinę palaikykite dar 2 savaites.

„Išlaukti tikrai verta, nes mėsa taps nepaprasto skonio, o supjaustyta plonomis juostelėmis tobulai tiks mėgautis viena arba pagardins, pavyzdžiui, kiaušinienę. Patys armėnai basturmą valgo su tradicine ovalo formos duona matnakaš, patiekia su čečilu – virveliniu sūriu. Tačiau ši vytinta jautiena puikiai papildys ir lietuviškus gaminius, pasidalindama saulėtos Armėnijos skoniais kiekvieno namuose“, – paragauti delikateso kviečia B. Baratinskaitė.