Vadinti „aukso obuoliais“

Liaupsinti nuo senų senovės, svarainiai savo žavesio nepraranda ir šiandien. Todėl, „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorės Ernestos Dapkienės teigimu, šie vaisiai prekybos tinklo parduotuvių lentynose pasirodo pačiomis įvairiosiomis formomis.

„Rudens vidurys, iki pirmųjų šalnų, yra pats svarainių derliaus įkarštis, kuomet šie subrendę vaisiai dar kiek rūgštoki, bet labai aromatingi. Visgi svarainiai nevalgomi žali ir turi būti tinkamai paruošti. Todėl ir mes pirkėjams siūlome pačių įvairiausių apdorotų svarainių produktų. Mūsų parduotuvių lentynose galima rasti džiovintų, konservuotų ar cukruotų šių vaisių. Lietuviai tokius gaminius išties noriai renkasi. Pastebime, kad svarainių ir jų produktų pardavimai šiemet, lyginant su pernai, ūgtelėjo daugiau nei trečdaliu“, – sako E. Dapkienė.

Jos žodžius, kad šiuos vaisius prieš valgymą reiktų apdoroti, tik patvirtina „Maximos“ Maisto gamybos departamento vadovė Brigita Baratinskaitė. Ekspertė priduria: svarainių skonis papildytas vanilės bei ananasų natomis, kurios geriausiai atsiskleidžia juos verdant. Tuomet vaisių minkštimas tampa švelnus, o rūgštumą keičia saldumas.

„Ypatinga ir svarainių struktūra. Jie labai kieti, todėl pjaustyti reiktų atsargiai, naudojant itin aštrų peilį. Patartina iš pradžių vaisius perpjauti pusiau, tada – ketvirčiais, o vėliau – išimti sėklas. Visgi kruopštesnį svarainių paruošimą atperka milžiniška jų nauda sveikatai. Šie vaisiai turtingi vitaminu C, skirtingais mineralais, antioksidantais. Juose esančios medžiagos kovoja su vėžio sukėlėjais, leidžia įveikti virškinimo sunkumus, sumažinti stresą, antsvorį, stiprinti imuninę sistemą, širdies veiklą“, – privalumus vardija B. Baratinskaitė.

Ne veltui, pasak jos, senovės graikai svarainius vadino „aukso obuoliais“ – džiaugsmo, vaisingumo ir meilės simboliu. Anot B. Baratinskaitės, istoriniai šaltiniai netgi teigia, kad dėl šių vaisių kilo Trojos karas, taip pat jie galėjo augti ir Adomo bei Ievos buveinėje – Edeno sode.

Todėl, maisto gamybos ekspertės teigimu, būtų tikra nuodėmė svarainius valgyti vien tradiciniais būdais. Pašnekovė kviečia išbadyti keletą originalių jų paruošimo idėjų.

Ištirps burnoje: svarainių ir medaus sūris

Reikės: 1 kg svarainių, 400 g medaus, 2 stiklinių vandens.

Gaminimas: pirmiausia, nuplaukite vaisius, supjaustykite riekelėmis, išimkite sėklas. Tada juos sudėkite į puodą, užpilkite vandeniu, virkite ant silpnos ugnies, kol suminkštės. Karštą masę pertrinkite sieteliu, sudėkite medų, virkite maišydami iki tirštos struktūros. Tuomet padenkite lentelę švaria pašluoste, užpilkite svarainių masę. Palikite atvėsti ir sustingti, o, susidarius plutelei, sūris jau bus paruoštas pjaustymui. Supjaustę, 1–2 paras padžiovinkite. Skanaus!

„Savo struktūra šis sūris gali priminti pagamintą iš obuolių, tačiau tai – visiškai kitoks delikatesas. Jis ir saldesnis, ir išraiškingesnis – tiesiog unikalus desertas. Svarbu tik sūrį laikyti sausiai ir vėsiai. Tuomet juo bus galima mėgautis ilgai“, – pasakoja B. Baratinskaitė.

Vitaminų kokteilis rudeniui: korėjietiška svarainių arbata

Reikės: 500 ml stiklinio indo gėrimams, 2 nedidelių svarainių, 1 citrinos, 2 skiltelių imbiero, 200 g medaus.

Gaminimas: pirmiausia, paruoškite svarainius – nuplaukite, supjaustykite, išimkite sėklas. Paruoškite ir citriną bei imbierą. Viską supjaustykite mažomis skiltelėmis. Tuomet karštu vandeniu praplaukite indą, dėkite medų ir likusius ingredientus, kol užsipildys. Uždenkite dangteliu, palaikykite 5–7 dienas šaldytuve. Tada arbatai naudokite apie 2 valgomuosius šaukštus mišinio, kurį užpilkite karštu vandeniu. Iš viso pasigaminsite apie 7–10 puodelių arbatos.

„Tokią arbatą korėjiečiai pradeda gerti pajutę pirmuosius peršalimo požymius. Nenuostabu – joje tiek vitamino C, jog nugalėtų bet kokius virusus. Tačiau dar iki tol patartina mėgautis šia arbata kuo dažniau, nes imuninė sistema taip sustiprės, kad visos rudeninės ligos aplenks iš tolo“, – pažada B. Baratinskaitė.