- Deimantė Dementavičiūtė-Stankuvienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Kontekstas: Norvegų rašytojo dramą vengrų režisierius interpretuoja šių dienų Europos kontekste.
-
Kontekstas: Norvegų rašytojo dramą vengrų režisierius interpretuoja šių dienų Europos kontekste.
-
Kontekstas: Norvegų rašytojo dramą vengrų režisierius interpretuoja šių dienų Europos kontekste.
-
Kontekstas: Norvegų rašytojo dramą vengrų režisierius interpretuoja šių dienų Europos kontekste.
Nacionalinis Kauno dramos teatras (NKDT) kviečia į pirmąją 102-ojo kūrybinio sezono premjerą – norvegų klasiko Henriko Ibseno "Perą Giuntą". Pastatymas išskirtinis dėl kelių priežasčių: ši H.Ibseno drama Lietuvos dramos teatro scenoje statoma pirmą kartą, o ją stato tarptautinė komanda, kurios priešaky – žinomas vengrų režisierius Csaba Polgáras.
Dramos išskirtinumas
"Peras Giuntas" itin populiarus ne vien Norvegijoje, bet ir visame pasaulyje. Kuo ypatinga ši H.Ibseno drama?
XIX a. Norvegijoje gyvenęs H.Ibsenas buvo drąsus rašytojas, savo dramose kritikavęs to meto veidmainišką visuomenę. Pagrindiniai jo pjesių veikėjai (greičiausiai kaip ir jis pats) negalėjo pritapti prie tos kasdienės realybės, kurioje svarbiausias buvo žmogaus statutas ir jo turimas turtas. Prasimušti žmonės siekė bet kokia kaina, gyvendami dvigubus gyvenimus: viešumoje apsimetinėdami padoriais, atstovaujančiais moralėms normoms, dėmesingi kitų jausmams ir poreikiams, o už akių elgėsi be galo savanaudiškai.
H.Ibsenas negalėjo pakęsti melo ir apsimetinėjimo, tad realistiškose dramose kritiškai žvelgė į savo meto visuomenės socialinę aplinką, vaizdavo realybę tokią, kokia ji yra, viešumon iškeldamas tai, kas paprastai būdavo nutylima. Jo dramose dominuoja žmogaus vidinio pasaulio analizė, atsidūrusio tarp įvairių prieštarų: buvimo savimi ir prisitaikymo, melo ir tiesos, proto ir beprotybės bei t.t.
Visai tai būdinga ir "Perui Giuntui" – draminei poemai, kurioje gausu Norvegijos mitologijos motyvų ir įspūdingos gamtos atspindžių. Tai pasaka apie mitinį veikėją Perą Giuntą ir jo kelionėje patiriamus nuotykius. Kartu ja H.Ibsenas siekė pašiepti XIX a. visuomenę, tad dramoje nemažai ironijos. Joje užčiuopiama daug temų ir potemių, kurios yra aktualios ir šiandien. Keliami tapatybės ir egzistenciniai klausimai, kuriuos lygiai taip pat sau kelia ir XXI a. žmogus.
Kontekstas: Norvegų rašytojo dramą vengrų režisierius interpretuoja šių dienų Europos kontekste, todėl spektaklyje gausu XX a. transformacijas išgyvenusiems lietuviams atpažįstamų motyvų. / D. Stankeivičiaus nuotr.
H.Ibseno kūrybą tyrinėjantis Bergeno universiteto profesorius, teatrologas Knutas Ove Arntzenas pasidalijo įdomiais faktais, kaip gimė šis kūrinys. Įdomu tai, kad H.Ibsenas dramaturgo karjerą pradėjo nuo vodevilių – šmaikščių vaidinimų, papildytų dainomis ir šokiais. Dramaturgas ne tik rašė šio žanro dramas, bet ir pats jas režisavo. Bergeno teatro scenoje pastatė daugiau nei 50 prancūziškų vodevilių. Dėl šios priežasties jis puikiai žinojo, kokiu būdu teatras gali būti ironiškas ir kaip Europos komedijos tradiciją perteikti realizmo stilistika.
Nuo kritikos iki šlovės
Įgijęs šios kūrybinės patirties H.Ibsenas iš Bergeno persikėlė į Oslą, kur 1860 m. tapo teatro "Christiania" direktoriumi ir meno vadovu. "Tuomet jis išgyveno sunkius laikus, vedė, tačiau susidūrė su sunkia materialine padėtimi, pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu. Dėl išsekimo buvo priverstas daryti karjeros pertrauką. Ir tada jo draugas Bjørnstjerne'as Bjørnsonas, kuris tuo metu buvo taip pat garsus rašytojas, stipriai pagelbėjo iškovodamas H.Ibsenui stipendiją vykti į Italiją, kur 1867 m. jis ir parašė "Perą Giuntą" – savotišką norvegų karikatūrą, kuri vėliau tapo Norvegijos nacionaline drama", – aiškina K.O.Arntzenas.
"Peras Giuntas" pirmą kartą pastatytas 1876 m. teatre "Christiania" Osle kaip nacionalinė romantinė drama. Pastatymą prodiusavo teatro meno vadovas, režisierius švedas Christianas Ludvigas Jørgensenas. Buvo pastatyti pirmi du dramos veiksmai. Pirmajai premjerai muziką sukūrė kompozitorius Edvardas Griegas. Vis dėlto ši draminė poema buvo labiau skaityti skirtas kūrinys, kadangi ji buvo sunkiai pastatoma XIX a. teatro scenoje. Tuomet ji nebuvo iki galo suprasta, įvertinta ir susilaukė nemažai kritikos.
Ką reiškia būti laisvam? Per šią prizmę bandau sujungti pagrindinio veikėjo, vengrų ir lietuvių patirtis.
Eilėmis parašytą, fragmentišką, kai staiga keičiasi scenų laikas ir erdvė, vidinį pagrindinio personažo pasaulį tyrinėjančią dramą statyti teatre ir dabar yra iššūkis. Pasaulyje "Peras Giuntas" daugiausia statytas muzikiniame teatre, tačiau yra įdomių šiuolaikiškų interpretacijų ir dramos teatre. Lietuvoje (sovietmečiu ir atgavus nepriklausomybę) "Peras Giuntas" yra pasirodęs kaip baletas, muzikinis spektaklis ir roko opera. 2012 m. Oskaras Koršunovas pastatė šią dramą Norvegijos nacionaliniame dramos teatre ir gavo prestižinį apdovanojimą.
Kontekstas: Norvegų rašytojo dramą vengrų režisierius interpretuoja šių dienų Europos kontekste, todėl spektaklyje gausu XX a. transformacijas išgyvenusiems lietuviams atpažįstamų motyvų. / D. Stankeivičiaus nuotr.
Lietuviškasis Giuntas
Lietuvos dramos teatrą iki šiol ši H.Ibseno drama vis aplenkdavo. Ištaisyti šią klaidą ėmėsi NKDT aktorių trupė ir iš Vengrijos atvykę režisierius C.Polgáras, dramaturgas Árminas Szabó-Székely, dailininkė Lili Izsák ir kompozitorius Tamásas Matkó.
Režisierius yra puikiai išanalizavęs šią pjesę – ir ją režisavęs, ir pats suvaidinęs pagrindinį veikėją, kadangi tėvynėje yra žinomas net tik kaip režisierius, bet ir aktorius. C.Polgáras dramą drąsiai interpretuoja ieškodamas sąsajų su šių dienų Europoje, ypač posovietiniame kontekste, gyvenančio žmogaus patirtimi. Spektaklyje Peras Giuntas bus vaizduojamas kaip vaikinas, kuris siekia laisvės, yra kupinas svajonių, tačiau jam suaugus jos praranda taurumo atspalvį ir virsta egoistiniais siekiais. Jaunesnį veikėją vaidina aktorius Dovydas Pabarčius, vyresnį – Dainius Svobonas.
"Pero Giunto istorija man primena mano vaikystę, kai aš augau Vengrijoje ir kada žlugo Sovietų Sąjungos režimas. Anuomet visi jautėmės taip, tarsi vyktume į Ameriką, – kad dabar sieksime demokratijos ir viskas bus teisinga ir šviesu. Ir tada mes susidūrėme su realybe: jei norime demokratijos, turime prisiimti atsakomybę, įdėti pastangų. Atgavę laisvę mes likome gyventi tuose pačiuose blokiniuose namuose, išliko tam tikri elgesio įpročiai, kaip kad galvojimas apie naudą vien sau ar baimė išsiskirti iš minios. Tad ką reiškia būti laisvam? Per šią prizmę bandau sujungti pagrindinio veikėjo, vengrų ir lietuvių patirtis", – pasakojo C.Polgáras.
Kontekstas: Norvegų rašytojo dramą vengrų režisierius interpretuoja šių dienų Europos kontekste, todėl spektaklyje gausu XX a. transformacijas išgyvenusiems lietuviams atpažįstamų motyvų. / D. Stankeivičiaus nuotr.
Spektaklyje, kuriame realizmas susijungia su siurrealizmu, bus juntama 1990-ųjų dvasia. Padvelks sovietiniuose daugiabučiuose gyvenančių žmonių emocijos – vienų, norinčių mėgautis minties laisve, ir kitų, niekaip negalinčių išsivaduoti iš senojo mąstymo modelio. Perkeldamas Pero Giunto nuotykius į šiuolaikinę aplinką režisierius išsaugojo dramoje juntamą H.Ibseno humoro jausmą. "H.Ibsenas turi keistą, bet labai gerą humoro jausmą. Kartais žmonės tiesiog neteisingai jį supranta. Kai galvojame apie H.Ibseną, pagalvojame apie kažką tamsaus, bet aš manau, kad jis yra labai šmaikštus", – sako menininkas.
Vardai ir veidai
"Pero Giunto" kūrybinė komanda: režisierius Csaba Polgáras, dramaturgas Á.Szabó-Székely, scenografijos ir kostiumų dailininkė L.Izsák, kompozitorius T.Matkó, aktoriai D.Svobonas, D.Pabarčius, Eglė Mikulionytė, Kamilė Lebedytė, Martyna Gedvilaitė, Gintautas Bejeris, Kęstutis Povilaitis, Artūras Sužiedėlis.
Premjera – rugsėjo 17, 18, 19 d. Nacionalinio Kauno dramos teatro Didžiojoje scenoje. Rugsėjo 19 d., po premjeros, vyks diskusija su režisieriumi C.Polgáru, dramaturgu Árminu Szabo-Székely ir norvegų teatrologu profesoriumi K.O.Arntzenu. Diskusiją moderuos NKDT meno vadovas teatrologas Edgaras Klivis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Snieguolė“ – pasaka apie šiandienos problemas1
Snieguolės pasaka atitinka tipiškos pasakos modelį, propaguojantį tradicines vertybes. Snieguolė – moteris, kurios išgyvenimas priklauso nuo jos moteriškumo priėmimo, nulemto vyriškų vertybių, tokių kaip paklusnumas ar...
-
Velykų muzika su prancūziškais pasisveikinimais
Antrąją šv. Velykų dieną su muzika švęsime prisikėlimą, pavasario pabudimą ir kaip kasmet – Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas“ kviečia išeiti į miesto gatves, nusišypsoti, o pasivaik&...
-
Dovana lėlininkų patriarcho jubiliejui – jo kurtų paveikslų paroda
Nacionalinio Kauno dramos teatro (NKDT) Didžiosios scenos fojė veikia garsaus lėlininko, dailininko Vitalijaus Mazūro tapybos darbų paroda „Išsigelbėjimas“. Šis renginys – graži įžanga į menininko 90-mečio paminėjim...
-
Kaunas nusilenkė ryškiausioms teatro asmenybėms: aidint ovacijoms įteiktos „Fortūnos“2
Tarptautinės teatro dienos išvakarėse Kauno miesto savivaldybė tradiciškai surengė iškilmingą profesionalių kūrėjų, aktorių ir režisierių apdovanojimų ceremoniją. Kauno kultūros centre už ryškiausius metų nuopelnus ...
-
Skaudžią netektį išgyvenanti A. Tamulytė pasidalijo jautriu įrašu: lauksiu tavęs visą gyvenimą10
Sielvarto dėl mamos Danutės Dirginčiūtės-Tamulienės netekties neslėpė velionės dukra, garsi aktorė Aurelija Tamulytė. ...
-
Kauno teatralų apdovanojimai „Fortūnos“ (vaizdo įrašas)1
Tarptautinės teatro dienos proga Kaunas tradiciškai sveikina ir apdovanoja profesionalius kūrėjus, aktorius, režisierius. ...
-
Kviečia į bavarišką savaitgalį Kaune: vokiškas maistas, tradicinė muzika ir „Oktoberfesto“ nuotaika15
Ar teko lankytis garsiajame Miuncheno alaus festivalyje „Oktoberfest“? O galbūt lietuviškajame „Oktoberfeste“? Pirmąjį balandžio savaitgalį turite progą tai padaryti: nors pats festivalis organizuojamas rudenį, balandžio ...
-
Lietuviškų šaknų turinti JAV džiazo žvaigždė Nicole Zuraitis surengs koncertą Pažaislio vienuolyno kieme1
Birželio 28 d. Pažaislio vienuolyno kieme skambės džiazas. Lietuvių kilmės JAV džiazo žvaigždė Nicole Zuraitis, trimitininkas bei vokalistas Vytautas Grubliauskas ir Tomo Botyriaus diriguojamas Kauno bigbendas Pažaislio muzikos festivalio publikai p...
-
Po sunkios ligos mirė Kauno valstybinio muzikinio teatro operetės primadona D. Dirginčiūtė9
Likus porai savaičių iki 82 gimtadienio mirė Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė, operetės primadona Danutė Dirginčiūtė-Tamulienė, pirmadienį pranešė teatras. ...
-
„Pažaislio liepų alėjos vakarai“ skelbia sezono programą: suderinta įvairiems muzikiniams skoniams1
Nuo gegužės 29 d. iki rugsėjo 4 d. koncertų ciklas „Pažaislio liepų alėjos vakarai“ kviečia skirti trečiadienius muzikai ir pristato 11-ojo sezono programą, kurioje netruks premjerų, sugrįžimų, naujų vardų ir užsienio svečių. &bd...