Kada Kaune daugiausia kultūros?

  • Teksto dydis:

Kauno kultūrinis gyvenimas pastaraisiais metais išsiskiria renginių įvairove ir gausa. Išradingumu pasižymintys kultūrininkai ir intensyvus pasiruošimas Europos kultūros sostinės renginiams net ir pandemijos sąlygomis padėjo išlaikyti Kauno kultūros lauką energingą ir kupiną lankytojus stebinančių iniciatyvų.

Nuo 2017 m. Kauno menininkų namai (KMN) kartu su partneriais pradėjo kurti Kauno kultūrinės veiklos stebėsenos ir analizės priemonę, Kauno kultūros renginių kalendorių, kurio tikslas – vienyti miesto ir rajono kultūros operatorius, kaupti duomenis apie jų veiklą, analizuoti bendro kultūros lauko augimą ir plėtros perspektyvas. 2021 m. pabaigoje iš viso platformoje buvo per 160 kultūros operatorių. Daugiausia – mieste įsikūrusių nevyriausybinių organizacijų (viešųjų įstaigų ir asociacijų). Tiesa, daugiausia renginių organizavo Kauno miesto savivaldybei ir valstybei priklausančios biudžetinės įstaigos.

Nuo 2020 m. veikiantis Kauno kultūros renginių kalendorius kultura.kaunas.lt kasmet analizuoja duomenis apie Kauno kultūros lauką. „Nors šie duomenys neapima visų Kaune veikiančių ir kultūros renginius organizuojančių įstaigų ir iniciatyvų, tačiau atspindi pagrindines Kauno kultūros lauko tendencijas“, – pristatydamas KMN Kultūros infocentro atliktą miesto kultūros lauko apžvalgą sakė KMN rinkodaros specialistas Povilas Mintautas.

Vasarą – tuštuma

Pernai svetainėje buvo užregistruoti 1 743 renginiai – 22,5 proc. daugiau nei 2020 m. Palyginti su ankstesniais metais, labiausiai padaugėjo miesto ir kino renginių, parodų buvo rengta mažiau, o tarpdisciplininių skaičius liko nepakitęs.

Pažvelgus į 2021 m. renginių pasiskirstymą mėnesiais, galima pastebėti gana netolygų renginių pasiskirstymą pirmą ir antrą psmečius. Tai, anot P.Mintauto, lėmė keli veiksniai. Pirmiausia  – nuo 2020 m. lapkričio 7 d. Lietuvoje buvo įvestas visuotinis karantinas. Buvo draudžiami atvirose ir uždarose erdvėse organizuojami kultūros renginiai, todėl kultūros įstaigoms savo renginius teko perkelti į virtualiąją erdvę. Tokia tvarka galiojo ir 2021 m. pradžioje.

„Galime pastebėti, kad nuo kovo, pradėjus palaipsniui atlaisvinti karantino sąlygas, kultūrinis gyvenimas Kaune taip pat ėmė atsigauti, – sakė P.Mintautas. – Svarbu prisiminti, kad metų pradžia kultūros sektoriuje pasižymi veiklų planavimu, o renginių šiuo laikotarpiu būna mažiau. Didžioji dalis derliaus surenkama rudenį. Todėl dažnai būtent antroji metų pusė išsiskiria renginių intensyvumu."

Panašių tendencijų galima įžvelgti ir 2021 m. rudenį. Įdomu tai, kad, net ir atšaukus pandemijos suvaržymus, organizatoriai neskubėjo keisti savo ir miestiečų įpročių: ryškiai pastebimas scenos renginių trūkumas vasaros metu ir jų staigus pagausėjimas rugpjūtį.

Organizatoriai stengiasi atsižvelgti į gyventojų poreikius ir savo renginius organizuoja po darbo valandų arba pasibaigus darbo savaitei.

Pikas – po darbų

„Prasidedantis teatrų ir kitų kultūros įstaigų sezonas, festivalių ir miesto renginių gausa užtikrina didelį renginių pasirinkimą po vasaros į Kauną grįžtantiems gyventojams“, – komentuodamas rudeniop pastebimą aktyvumą sakė KMN atstovas.

Rugsėjį užfiksuotas renginių šuolis – jų surengta 244. Spalį banga jau atslūgo ir, pvz., gruodį liko tik 145 renginiai.

Rugsėjį vyksta daugiausia miesto renginių ir festivalių. Šie renginiai, ypač festivaliai, pasižymi su jais susijusių renginių gausa. Tai, anot analizės autorių, yra viena priežasčių, kodėl rugsėjį yra daugiausia renginių.

2021 m. duomenys rodo tendenciją savaitės pradžią pasitikti su mažesne renginių pasiūla. Savaitės pabaigoje matome tiek didėjantį renginių skaičių, tiek palaipsniui kylančius lankytojų srautus. Surinkti duomenys atskleidžia, kad pagrindinis kultūros pikas mieste prasideda apie 17–19 val. Renginių organizatoriai stengiasi atsižvelgti į gyventojų poreikius ir savo renginius organizuoja po darbo valandų arba pasibaigus darbo savaitei.

Penktadienį įprastai matomas lankytojų srautų šuolis, kai gyventojai, baigę darbus, pramogauja mieste ir dažniau nei kitomis darbo dienomis renkasi renginius kaip laisvalaikio formą. Panaši tendencija šeštadienį ir sekmadienį. „Šios savaitės dienos išsiskiria tuo, kad renginiai išsidėsto įvairiomis valandomis ir nėra tokio ryškaus jų susitelkimo vakare. Priešingai, norint patenkinti šeimų auditorijos poreikius, šeštadienį daugiau renginių organizuojama pietų metu“, – komentavo P.Mintautas.

Populiarūs scenos menai

Analizuojant renginius pagal kategorijas, aiškėja, kad daugiausia būta edukacinių renginių (527). Nors ir nepasižymi didelėmis lankytojų grupėmis, jie yra itin svarbūs kultūros profesionalų, bendruomenių atstovų ir kitų žmonių grupių kompetencijai kelti. Kita svarbia renginių kategorija dėl antrus metus iš eilės besitęsiančios pandemijos išliko virtualieji renginiai (301), tačiau tarp jų buvo edukacinių, scenos ir kitų kategorijų renginių.

Pagal KMN surinktus statistinius duomenis, vidutiniškai Kaune į vieną renginį ateina apie 52 lankytojus. 2021 m. gausiausiai lankomi buvo muzikos ir scenos menų renginiai. Dažniausiai tai renginiai, vykstantys didžiosiose Kauno teatrų ir koncertų salėse.

Kai kuriuos šių renginių, ypač muzikos, galima aplankyti atvirose miesto erdvėse, kuriose lankytojų būna daugiau. Gausų šių renginių lankomumą P.Mintautas aiškina dideliu koncertų ir spektaklių populiarumu. Anot eksperto, Lietuvoje tai dažna laisvalaikio praleidimo forma, kurią lankytojai renkasi nepriklausomai nuo to, ar renginys yra mokamas.

Kiek mažesnio lankytojų dėmesio pernai sulaukė kino, literatūros, tarpdisciplininio meno ir bendruomeniniai renginiai.

„Nors tokio pobūdžio renginiai dažnai vyksta mažiau lankytojų talpinančiose patalpose, jie užpildo labai svarbias kultūros ir meno nišas Kaune. Tai yra bene pačios ištikimiausios lankytojų grupės, kurias saisto ne tik bendras laisvalaikio praleidimas, bet ir interesai: šiuolaikinio meno plėtra, bendruomenės problemos ar literatūrinė saviraiška“, – sakė P.Mintautas.

Virtualumo ypatumai

2021 m. besitęsusi COVID-19 pandemija išliko svarbiu veiksniu, apibrėžiančiu Kauno kultūros lauko dinamiką. Kultūros renginių organizatoriai per 2020 m. išmoko prisitaikyti prie sudėtingų karantino sąlygų, todėl 2021 m. pasiūlė daugiau virtualiųjų renginių alternatyvų.

Vidutiniškai viename virtualiajame renginyje apsilankė apie 305 virtualiuosius lankytojus. Tai beveik šešis kartus daugiau nei gyvai patalpose ir atvirose erdvėse vykstančiuose renginiuose.

„Virtualieji lankytojai gerokai skiriasi nuo gyvai į renginius atvykstančių lankytojų. Jie dažniausiai yra mažiau įsipareigoję dėmesingai dalyvauti renginyje, turi galimybę bet kuriuo metu išjungti renginį ar renginio metu užsiimti kitais darbais“, – aiškino P.Mintautas.

Tokie lankytojai būna investavę mažiau savo laiko resursų (pvz., nereikia iš namų eiti į renginio vietą) ir jaučiasi mažiau įsipareigoję tiek virtualiojo renginio organizatoriams, tiek patys sau.

„Virtualiuoju renginio lankytoju galima laikyti net įjungtą kompiuterio ar kito įrenginio ekraną, prie kurio gali būti daugiau nei vienas asmuo arba prie kurio gali ir nieko nebūti. Todėl vienas virtualusis lankytojas sunkiai prilygsta į renginį atėjusiam lankytojui“, – paaiškino P.Mintautas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

prajuokino .............

prajuokino ............. portretas
.............. kultūros ''analizė'' ............. duok dieve , kad bent ''baltic pride'' kvapas mieste nepasklistu
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių