Nauja pradžia

Programoje – galimybė susitikti su talentingais Lietuvos ir užsienio choreografais, atlikėjais, kapueiros, akrobatikos, cirko elementais papildytos pamokos ir galimybė bent akies krašteliu pamatyti, kuo gyvena dirbtuvių lektoriai ir dalyviai.

„Kūrybiškas judesys – ne tik šokėjo privilegija, bet ir raktas į fizinę, emocinę, intelektualinę, vaizduotės sveikatą ir visai nesvarbu, ką veikiame gyvenime, kuo užsiimame ar kaip leidžiame laisvalaikį“, – sako platformos „Sausis“ sumanytojas, choreografas, šokėjas Marius Pinigis.

Jo teigimu, sausis – puikus metas pasiruošti artėjančiam pasirodymų sezonui, galimybė skirti laiko tobulėjimui ir naujoms kūrybinėms idėjoms. Šokio dirbtuves ves choreografai ir šokėjai iš Lietuvos ir Latvijos – Grėtė Šmitaitė ir Aigars Larionovs. „Abu šokėjai pasižymi žaismingu ir kūrybišku priėjimu prie mokomosios medžiagos, todėl tikiu, kad ir jų technika Lietuvos auditorijai bus šviežias oro gūsis, leidžiantis pasisemti naudingos patirties“, – įsitikinęs M. Pinigis.

„Grėtė – jaunosios kartos menininkė, o jos sukaupta patirtis – galimybė ne tik gilintis į šokio techniką, bet ir įtraukti daugiau kūrybinių elementų ir įrankių, kuriuos galima naudoti tiek scenoje, tiek ir gyvenime. Aigars atvyks iš Latvijos – ne tik stiprindamas glaudesnius ryšius tarp abiejų šalių – Latvijos ir Lietuvos – šokio bendruomenių, bet ir pristatydamas mažiau pažįstamą, kovos menus ir šokį jungiančią techniką“, – atlikėjus pristato M. Pinigis.

Pažintis su klounada ir kapueira

Dirbtuvių dalyviai susipažins su G. Šmitaite − šokėja ir choreografe, kuriančia tarp Lietuvos, Vokietijos ir Šveicarijos. Prieš aštuonerius metus, baigusi studijas Berlyne, atlikėja intensyviai dirbo su šokio pasaulyje gerai žinomais, šokio ribas išplėtusiais choreografais Doris Uhlich ir Minu Tanaka. Galbūt todėl jos pačios kuriamas ir atliekamas šokis išskirtinis – įprastą choreografiją papildantis pantomimos ir klounados elementais.

„Humoras į mano kūrybą atėjo, kai kūriau pirmąjį savo spektaklį „Lengva“, 2014 m. Rimtai gilindamasi į kūrinio temą, siekdama komunikuoti idėją, priėjau tašką, kai nebežinojau, kaip kalbėti. Paėmė juokas – juokas per ašaras. Taip būtent humoras padėjo išsakyti kūrinio mintį ir kūriniu dalytis su žiūrovu. Panašiai humoras atsirado ir kūrinyje „Kodėl verkiu?“, kuris kalbėjo apie kūno reikmę verkti (2017–2018 m.). Humoras man labai įdomus kaip įgalinantis mus kalbėti temomis, kuriomis kitu atveju atsiverti būtų sunku ar net neįmanoma. Dirbtuvių metu su dalyviais noriu pasidalyti užduotimis, kurios įgalina tiek atlikėją, tiek kūrėją būti žiūrovui atvirą, drįsti juoktis“, – sako G. Šmitaitė.

Abi šios praktikos, kaip ir šokis apskritai, man yra kelionė, turinti pradžią, tačiau neturinti pabaigos.

A. Larionovs – patyręs choreografas, neretai vykstantis į stažuotes užsienyje, savo, kaip atlikėjo praktikoje, jungiantis šiuolaikinį šokį ir Brazilijos afrikiečių išvystytą kovos meną – kapueirą.

„Kapueira pasitelkia akrobatinius judesius, taip išbandomos kūno fizinės galimybės ir papildomas įkūnytas dialogas. Sakyčiau, iš kapueiros išmokau pasirengimo priimti kylančius iššūkius. Kadangi tai improvizacinis menas, jis ugdo puikų erdvinį suvokimą ir gebėjimą rasti judėjimo laisvę net ir labiausiai apribotomis aplinkybėmis. Akrobatika reikalauja daug vidinės ramybės ir atsidavimo, tai, mano manymu, yra esminė dalis naviguojant šokio pasaulyje. Abi šios praktikos, kaip ir šokis apskritai, man yra kelionė, turinti pradžią, tačiau neturinti pabaigos. Toks požiūris, mano nuomone, yra tinkamas bet kokiai prasmingai veiklai, nesvarbu, ar ji būtų asmeninė, ar visuomeninė“, – sako A. Larionovs.

Dirbtuvių metu A. Larionovs remsis kapueira, šiuolaikinio šokio ir akrobatikos patirtimi, nagrinės būdus, kaip atletiškai ir lengvai judėti erdvėje, kaip kritimas gali nukreipti šokėją netikėtais keliais ir padėti lengviau atsikratyti nereikalingos įtampos iš pažiūros sudėtinguose judėjimo modeliuose.

Paskutinę intensyvaus savaitgalio dieną, sausio 26-ąją, visi besidomintys šokiu galės dalyvauti atvirame ir nemokamame uždarymo renginyje. Jo metu bus galima akies krašteliu pamatyti ir išgirsti, kuo gyveno dirbtuvių lektoriai ir dalyviai. Programoje – trumpi pasirodymai, istorijos ir galimybė pabendrauti su šokėjais.