Laiškas iš praeities, arba J. Mačiūno kvietimas į Kauną

Ne be reikalo ir aš dabar rašau būdamas Niujorke. Mieste, apie kurį žino daugelis, tačiau ne kiekvienas jame turi galimybę pagyventi. Iš tikrųjų mane itin žavi Amerikos didmiesčio Soho rajonas, kuriame gyvenu ir kuriu. Vis dėlto kartu ilgiuosi ir Lietuvos, nes žinau, kad miestas, kuriame gimiau, šiais metais jau nebe laikinoji sostinė, o šiuolaikinė Europos kultūros sostinė.

Jeigu dar kilo klausimas, koks gi tas miestas, tai su malonumu galiu pasakyti, kad tai Kaunas. Apie šį miestą menu tik visa, kas geriausia. Būtent Kaune, šalia Parodos kalno, mano tėvų namai. Taip pat teko girdėti, kad šalia to buto yra ir mano atminimui skirta aikštė, nuo kurios rugsėjo 10 d. prasideda „fluxus“ festivalis. Na, bet šįkart nepasakosiu daug apie save, nes mane tik slegia darbai dėl kooperatyvininkų butų įkūrimo Soho rajone.

Argi ne mielas sutapimas, kad kultūros aušros saulėtekį išgyvenęs ganėtinai pilkas miestas po 100 metų tapo visos Europos kultūros centru?

Šiais metais Kaunas yra šiuolaikinė Europos kultūros sostinė. Kiek žinau, 2022-iesiems buvo pradėta ruoštis dar prieš penkerius metus, o dabar tik galima džiaugtis renginių, parodų ir kitų kultūrinių veiklų mieste gausa. Galiu pasakyti, kad šie metai – pats geriausias laikas apsilankyti lankinojoje Lietuvos sostinėje. Lygiai prieš 100 metų Kaunas buvo Lietuvos sostinė, kurioje veikė svarbiausios valstybės institucijos. Taip pat tais pačiais metais (1922 m.) Kaune buvo įkurtas valstybės teatras (dabar Kauno valstybinis muzikinis teatras), Lietuvos universitetas (dabar Vytauto Didžiojo universitetas) ir pradėta žemės ūkio reforma. Tad argi ne mielas sutapimas, kad kultūros aušros saulėtekį išgyvenęs ganėtinai pilkas miestas po 100 metų tapo visos Europos kultūros centru? Man iš tikrųjų tai yra neįtikėtina.

Tikriausiai, jei dabar nerinkčiau draugų, norėdamas įsigyti apleistų Soho rajono pastatų, keliaučiau į Kauną. Juk sužinojau, kad šiuo metu mieste galima apžiūrėti mano bičiulės Yoko Ono instaliaciją „Ex It“. Atrodo, kad dar visai neseniai (1961 m.) paskambinau Y.Ono ir jai pasiūliau surengti parodą mano galerijoje AG. Po pirmosios parodos mano galerijoje kartu su bičiule pradėjome mąstyti, kaip pavadinti mūsų kuriamą savitą meno judėjimą. Galiausiai, vieną dieną apsireiškiau Yoko namuose laikydamas žodyną ir pasiūliau judėjimui suteikti žodį „fluxus“,  lotynų kalba tai "tekėjimas".

Tad, taip ir teku gyvenimo ir meno vaga. Žinau, kad „fluxus“ gyvuoja iki šiol ir jį puikiai turėtų perteikti šiuo metu Lietuvos banko pastate vykstanti Y.Ono instaliacijos „Ex It“ paroda. Deja, negaliu joje apsilankyti dėl jau minėtų priežasčių (darbo), tačiau, jei nesate tokie užsiėmę kaip aš ir gyvenate bet kuriame Europos ar dar kito žemyno mieste, vykite į Kauną atrasti naujai užgimusio meno. Jis skirtas visiems. Na, o aš keliauju toliau kurti kooperatyvų (gyvenamųjų ir bendrųjų erdvių, skirtų menininkams, pačioje Niujorko širdyje), kurių planuoju atidaryti 28. Galiausiai, pažadu, kad netgi ir ir būdamas Niujorke skleisiu žinią apie Lietuvos sostinę Kauną, o ne Vilnių. Menas trauks žmones aplankyti Lietuvoje, o ne Gedimino bokštas. Tegyvuoja revoliucinis menas, antimenas ir visa kūryba, kurią išvysite atvykite ar sugrįžę į miestą, iš kurio esu kilęs.