- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Mitinis Kauno Žvėris kviečia į pasimatymą I-ojo forto kareivinėse
-
Mitinis Kauno Žvėris kviečia į pasimatymą I-ojo forto kareivinėse
-
Mitinis Kauno Žvėris kviečia į pasimatymą I-ojo forto kareivinėse
-
Mitinis Kauno Žvėris kviečia į pasimatymą I-ojo forto kareivinėse
-
Mitinis Kauno Žvėris kviečia į pasimatymą I-ojo forto kareivinėse
-
Mitinis Kauno Žvėris kviečia į pasimatymą I-ojo forto kareivinėse
Kauno tvirtovės I-asis fortas, pavasarį atkreipęs į save dėmesį su Lino Kutavičiaus šviesos instaliacija, šįkart pakvies į ypatingą susitikimą. Žvėriška paslaptis bus įminta.
Kaip jau žinoma, visas Kaunas apjuostas fortų žiedu. Dar XIX amžiuje tai buvusi viena svarbiausių Rusijos imperijos tvirtovių. Ryškiausias ir bene labiausiai atpažįstamas simbolis – Kauno Soboras, žymėjo tvirtovės statybų pabaigą ir tapo jos simboliu. Tarsi žiedlapis, aplink kurį kelių kilometrų spinduliu išsidėstė Kauno fortai.
„Žinote, kas svarbiausia? Ne tai, jog tai okupacinė, ne lietuviška tvirtovė, kaip daug kas sako. Tačiau statyta iš lietuviško molio ir tūlo kauniečio rankomis! Išminkyta šimtai milijonų plytų. Ironiška, tačiau tam, kad šiuos mūrus įveiktų, anuomet Vokietijos imperijai reikėjo sukurti galingiausią artilerijos pabūklą pasaulyje!“ – pasakoja VŠĮ Kauno tvirtovės parkas direktorius Egidijus Bagdonas.
1915 metų rugpjūčio mėnesį Kauno apylinkėse užvirė didžiausias mūšis Kauno istorijoje. Kaizerio armija pradėjo carinės Kauno tvirtovės šturmą. Rašoma, jog Kauno tvirtovės šturmo metu buvo paleista 800 000 įvairaus kalibro sviedinių. Vos per vienuolika dienų! Neįmanoma suvokti tokio Europos sužvėrėjimo Pirmojo pasaulinio karo metu.
Organizatorių nuotr.
Apmąstykite tokią keistą situaciją su Europos kultūra – Renesanso humanistinės idėjos, meno spindesys, o visai šalia – didžiausi karai tarp Europos tautų, taip pat ir Pirmasis pasaulinis karas, kuriame, galima sakyti, visi liko pralaimėtojais.
Konfliktas yra tarsi įtrūkis, kuris perskrodžia visą Europą, nuolatos pasirodo vėl, neįmanoma jo užglaistyti. Ir štai Pirmasis pasaulinis karas Kaune, 1915-ieji, Europoje modernieji laikai – aukštoji technologija, industrija, ir šalia – karo pramonė, griaunanti ir naikinanti jėga. Pavyzdžiui, tais pačiais metais jau kuria Pablo Picasso, o Kazimiras Malevichius nutapo „Juodąjį kvadratą“, apibendrinant, gimsta šiuolaikinė kultūra.
Organizatorių nuotr.
„Atsivėrė unikali, dar nematyta vieta. Su komanda išvalėme autentiškus, pirmąjį pasaulinį karą menančius griuvėsius, čia sustojus istorinė akimirka, kuomet sprogimo jėga suardė forto kareivinių skliautus. Iš viršaus tai 12 metrų skersmens krateris, kurį paliko iš 1 km aukščio kritęs ir 800 kg svėręs sviedinys, o iš kareivinių vidaus – atsiveria dangus, į požemius krenta jau ne bombos, o natūrali šviesa“, – pasakoja VŠĮ Kauno tvirtovės parkas direktorius E. Bagdonas.
Architekto Manto Maziliausko archiskulptūrinė erdvės kompozicija „Pa(si)matymas“ atskleis šį susitikimą įvairias kampais. Pa(si)matymas – kaip nuostaba, iš kurios pirminio impulso jau mezgasi nauji kūrybiniai audiniai. Metafizinė Bertos akis, obuolys akiduobėje, lyg žvėries guolyje, Istoriniame Kauno tvirtovės žiedo grunte, I-ajame forte.
Organizatorių nuotr.
„Ši instaliacija skirta susitikimui, pasimatymui ir MATYMUI. Kaunui ir pasauliui, Urbis et Orbis! Akis, kaip bene stipriausias vizualumo ženklas, čia virsta abstrahuota skulptūra, artima mūsų planetos provaizdžiui. Šiuolaikine skulptūrine plastika sukonstruota struktūra, skirta istorijos audrų prasmingai atminčiai įženklinti ir tuo pačiu naujam, ateities kūrybos sūkuriui užčiuopti“, – pristato menininkas.
„Konstrukcija – eglės rašto, rūdintuose ir raudonintuose strypuose, tarsi skulptūrinėse gijose įsisuka penkių metrų skersmens didysis Kauno vyzdys. Panaudota netoli pusė kilometro armatūros. Numatomas ir lęšis. Tai 2,5 metro skersmens apskritas stiklinis langas ir stogas“, - pasakoja autorius M. Maziliauskas.
Visas instaliacijos įrengimas tapo procesu, į kurį įsitraukė tiek Kauno tvirtovės parko darbuotojai, tiek profesionalūs šaltkalviai, o montuojant skulptūrą vietoje prireikė ir krano.
Organizatorių nuotr.
Forto kareivinėse taip pat pasitiks garso instaliacija „420“, kurios autorius – muzikinio projekto „ENTROPIJA“ garso menininkas Marius Paulikas. Techninio sprendimo autorius – Augustinas Buizina. Garso instaliacija, galima sakyti, taip pat yra erdvinė kompozicija, paverčianti forto kareivines muzikiniu instrumentu, tarsi Žvėris įkūnija akustinę erdvę.
2016 metais spalio 15 d. Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybės kartu su asociacija „Kauno tvirtovė“ įkūrė viešąją įstaigą – Kauno tvirtovės parką, kuriam perdavė valdyti didžiąją dalį Kauno tvirtovės fortų ir kitų pavienių tvirtovės statinių Kaune ir Kauno rajone. Per kelerius metus fortuose matomi ryškūs pokyčiai – teritorijos tapo saugesnės, kuriami lankytojų takai, įvyko per šimtą įvairiausių renginių, įgyvendinta dešimtys kultūros projektų. Fortai tapo lankomais objektais, kuriuose sezono metu kiekvieną savaitę pasitinka gidai, bendruomeniniai renginiai, įgyvendinami įvairiausi kūrybiniai sumanymai.
Projektą „Kauno (Žvėries) tvirtovė“ pristato „Kaunas 2022“. Kaunas ir Kauno rajonas 2022-aisiais taps Europos kultūros sostine. Projektas įgyvendina aštuonių krypčių programą, kurios svarbi dalis – kultūros partnerysčių projektai, vystomi su 64 kultūros organizacijomis. „Kaunas 2022“ – tai judėjimas iš laikinosios sostinės šiuolaikinės link, vykdant projektus, skatinančius pokytį Kauno kultūros sektoriuje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Garbūs svečiai atvyko į A. Areimos premjerą „Dviejų Korėjų susijungimas“5
Balandžio 19-ąją publika rinkosi į režisieriaus Artūro Areimos Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisuotą spektaklį pagal J. Pommerat pjesę „Dviejų Korėjų susijungimas“. ...
-
KVMT scenoje – reveransas baleto įvairovei: nuo klasikos iki technomuzikos
Baletas gali būti labai įvairus ir turėti daugybę veidų. Tuo įsitikins žiūrovai, apsilankę Tarptautinei šokio dienai skirtame Kauno valstybinio muzikinio teatro (KVMT) koncerte. Balandžio 27-osios vakarą teatro scenoje atsiskleis tikra klasik...
-
Unikalus garso spektaklis tamsoje: ką girdi ausis, kai nemato akis?1
„Klausymasis – tai kita regėjimo forma“, – neabejoja garso spektaklio „eiti į pat vidurį“ kūrėjai. Garso menininkų kartu su neregiais sukurtas spektaklis vyksta visiškoje tamsoje, klausantis Jono Meko poeziją i...
-
Urbšienės faifoklokai Baniutės svetainėje4
Kačerginėje, buvusioje Mašiotų ir Urbšių šeimų vasarvietėje, kuri apima namelį ir parkų sklypus, daugiau nei 20 metų šeimininkauja Prano ir Jono Mašiotų palikimo puoselėtojų draugijos nariai. Šeimininkauja,...
-
45-asis „Lietuvos teatrų pavasaris“ kviečia Kauno publiką į teatrališką savaitę
Kauno teatro mylėtojai turės unikalią progą mėgautis aukščiausio lygio teatro spektakliais iš visos Lietuvos. Nuo balandžio 21 iki 28 dienos Kauno kultūros centras kviečia visus teatro gerbėjus švęsti 45-ąjį „Lietuvos te...
-
Kauną užplūs skandinaviškos kultūros banga4
Paskutinę balandžio savaitę Kaunas tradiciškai kviečia iš arčiau pažinti skandinavišką kultūrą. Dalyvių laukia gausi renginių programa: parodos, norvegų kalbos pamokos, protmūšis, paskaitos bei diskusijos, ekskursijos i...
-
Maironio lietuvių literatūros muziejui toliau vadovaus D. Cibulskienė1
Maironio lietuvių literatūros muziejui ir toliau vadovaus Deimantė Cibulskienė, pranešė Kultūros ministerija. ...
-
R. Jatkevičiūtės-Kasparavičienės sielos peizažai
Šiandien Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus galerijoje „Drobė“ atidaroma Raimondos Jatkevičiūtės-Kasparavičienės (1959–2023) tapybos darbų paroda „Virš debesų“. ...
-
G. Kuprevičius: esu vietinės reikšmės kompozitorius ir tai man patinka18
Kompozitorius Giedrius Kuprevičius šiemet mini 80 metų jubiliejinę sukaktį. Sveiko humoro jausmo nestokojančio iškilaus kūrėjo jubiliejų Kauno valstybinė filharmonija paminės dviem reikšmingais koncertais. Su šarminguoju M...
-
Tarpininkai: A. Miežio ir I. Kazakevičiaus darbų paroda
Autoriai – tapytojas Andrius Miežis ir menotyrininkas Ignas Kazakevičius – kūriniais kalbasi apie kultūrą ir natūrą, realybę ir mistifikaciją, apie menininkus ir paveikslus, jų „tarpininkavimo“ būdus bendraujant su meno publi...