- Parengė Kristina Stanišauskė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Panemunės virsmai – istoriniuose dokumentuose
-
Kultūra: Leibos Neimarko mūrinio kino teatro Aukštojoje Panemunėje, Vytauto gatvėje projektas. Inžinierius V. Višniauskas. 1929 m. sausio 25 d
-
Panemunės virsmai – istoriniuose dokumentuose
-
Panemunės virsmai – istoriniuose dokumentuose
-
Panemunės virsmai – istoriniuose dokumentuose
-
Asmenybe: gydytojo Jurgio Venckūno LR vidaus paso kortelė. 1935 m.
-
Panemunės virsmai – istoriniuose dokumentuose
-
Statybos: Jakobo Kaufmano mūrinio 2 aukštų gyvenamojo namo Vytauto g. Nr. 86 projektas. Inžinierius V. Višniauskas. 1930 m.
-
Panemunės virsmai – istoriniuose dokumentuose
-
Panemunės virsmai – istoriniuose dokumentuose
-
Panemunės virsmai – istoriniuose dokumentuose
-
Panemunės virsmai – istoriniuose dokumentuose
-
Panemunės virsmai – istoriniuose dokumentuose
-
Panemunės virsmai – istoriniuose dokumentuose
-
Panemunės virsmai – istoriniuose dokumentuose
-
Laisvalaikis: kvietimas į vandens sporto šventę. 1935 m.
Panemunės praeitis, ypač – tarpukario laikotarpis, sulaukia vis daugiau visapusiško istorikų ir tyrinėtojų dėmesio. Akyliau pažvelgti į šio Kauno priemiesčio būtąjį laiką kviečia naują parodą parengęs Kauno regioninis archyvas.
Parodoje „Kauno priemiesčių istorija. Panemunė“ pristatomi istorijos šaltiniai, saugomi Kauno regioniniame valstybės archyve.
Kaip primenama Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje, seniausios žinios apie Panemunę siekia XIV a., 1559 m. minimas Panemunės dvaras. Istorikai spėja, kad XVII a. prie dvaro jau buvęs Panemunės miestelis. XVII a. Panemunės savininku tapo iš žemaičių bajorų kilęs Simonas Sirutis.
1763 m. Panemunei suteiktos miesto teisės. 1859–1860 m. pastatyta mūrinė bažnyčia. 1864 m. rašytiniuose šaltiniuose paminėta bavariško alaus darykla – pirmoji pramonės įmonė Panemunėje. XIX a. antroje pusėje Rusijos valdžia išpirko Panemunę Kauno tvirtovės statybai. 1882–1889 m. čia pastatytas tvirtovės IV fortas.
Kultūra: Leibos Neimarko mūrinio kino teatro Aukštojoje Panemunėje, Vytauto gatvėje projektas. Inžinierius V. Višniauskas. 1929 m. sausio 25 d. / KRVA. F. 17, ap. 1, b. 25, I. 164–165.
1895–1899 m. išaugo visas karinis kompleksas, pastatyti 73 kariniai objektai – kareivinės, sandėliai, rūsiai, arklidės, ūkiniai pastatai ir kita. Nutiesti kariniai plentai ir siaurasis karinis geležinkelis. 1913 m. įrengtas pirmasis Lietuvoje aerodromas. Panemunė tapo kariniu priemiesčiu.
1916 m. tarp Panemunės ir Šančių pastatytas medinis tiltas, 1929 m. – gelžbetoninis tiltas. Nuo 1919 m. Panemunėje buvo dislokuotos nepriklausomos Lietuvos 2 artilerijos baterijos, 1922 m. į Panemunę persikėlė Karo mokykla. 1931 m. Panemunė prijungta prie Kauno, o 1933 m. paskelbta kurortu.
Statybos: Jakobo Kaufmano mūrinio 2 aukštų gyvenamojo namo Vytauto g. Nr. 86 projektas. Inžinierius V. Višniauskas. 1930 m. / KRVA. F. 17, ap. 1, b. 24, I. 55.
Seniausi šioje parodoje demonstruojami dokumentai saugomi Kauno regioniniame valstybės archyve Kauno karinės tvirtovės (I-465) ir Kauno tvirtovės inžinerijos valdybos (I-512) dokumentų fonduose. Tai XIX pab.–XX a. pr. Kauno karinės tvirtovės generalinio plano dalys, skirto karinių objektų statybų vietai lokalizuoti, bet kartu iliustruoja ir šalia jų esantį Panemunės miestelį.
Šioje parodoje pirmą kartą pristatyti dokumentai apie tarpukariu veikusias pradžios mokyklas.
Pagrindinė parodos dokumentų dalis yra iš 1920–1940 m. Kauno apskrities Statybos komisijos (F. 17), Kauno miesto savivaldybės Statybos skyriaus (F. 218), Kauno miesto pradžios mokyklų inspektoriaus (F. 69), Kauno miesto savivaldybės Švietimo skyriaus (F. 215), Pasų skyriaus (F. 66), Prof. V. Tumėnienės vaikų TBC sanatorijos, (F. 200), Lietuvos „Raudonojo kryžiaus“ sanatorijos (F. 201) dokumentų fondų. Tarpukario laikotarpio dokumentai iš Kauno regioninio valstybės archyvo – tai civilinį gyvenimą atspindintys dokumentai. Aukštojoje Panemunėje įsikūrę Lietuvos Respublikos kariuomenės daliniai ir Karo mokykla buvo pavaldūs Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai.
Šioje parodoje pirmą kartą pristatyti dokumentai apie tarpukariu veikusias pradžios mokyklas: Aukštosios Panemunės parapijos pradžios mokyklą, Kauno miesto pradžios mokyklą Nr. 37 ir Kauno miesto pradžios mokyklą Nr. 43, jose dirbusius mokytojus.
Laisvalaikis: kvietimas į vandens sporto šventę. 1935 m. / KRVA. F. 219, ap. 1, b. 1024, l. 1
Didžiausią eksponuojamų dokumentų dalį sudaro gyvenamųjų namų, vasarnamių ir vilų, sanatorijų, visuomeninės paskirties pastatų projektai.
Iš kuklaus Kauno karinės tvirtovės apriboto gyvenimo Aukštojoje Panemunėje tarpukariu kuriasi laikinosios sostinės kurortas, steigiamos sanatorijos ir kitos sveikatos įstaigos. Šalia nedidelių ir nebrangių vietinių gyventojų statomų namų kyla karininkų ir turtingų kauniečių vasarnamiai ir vilos, kartu su poilsiautojais suteikdami Aukštajai Panemunei kitokio – prabangesnio ir modernesnio gyvenimo vaizdą ir sukeldami naujų lūkesčių.
Asmenybe: gydytojo Jurgio Venckūno LR vidaus paso kortelė. 1935 m. / KRVA. F. 66, ap. 1, b.
Parodos „Kauno priemiesčių istorija. Panemunė“ pristatymas vyks Kauno regioniniame valstybės archyve gegužės 17 d. 15 val. Veiks iki rugsėjo 20 d.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pilies klonyje – „Mažvydas“ ir girdėti negirdėti Straussų šeimos šedevrai
Vėl į kasmetį susitikimą pilies klonyje kviečia tarptautinis festivalis „Operetė Kauno pilyje“. 21-ąjį kartą organizuojamas renginys vyksta netikėtai skaudžiame kontekste – pasaulį krečia karas Ukrainoje. Tragiškus jo pada...
-
Kas vienija šių dienų Europos lėlių teatrus?1
Programos „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ dalimi tapęs Kauno valstybinio lėlių teatro organizuojamas 22-asis tarptautinis lėlių teatrų festivalis „Kaunas Puppet 22“ supažindino su vienais įdomiausių Europos &sc...
-
Laiškai iš Pažaislio muzikos festivalio. Birželis
Muzikologas Viktoras Gerulaitis knygos „Pavėsinėje su Richardu Wagneriu“ pratarmėje rašo: „Klausytojas, eidamas į koncertą, turėtų namie palikti įprastas emocijas. Liūdna – linksma, niūru – džiugu – tai kas...
-
Modernaus meno keliais – maršrutas po XX a. Kauną4
Kur ir kaip kūrė garsiausi XX a. pabaigos Kauno menininkai? Kokiais maršrutais jie vaikščiojo ir kokius pėdsakus paliko mieste? Kauno modernaus meno fondas visus, neabejingus Kauno vėlyvajam modernizmui dailėje, kviečia pasivaikšči...
-
A. Martinaičio spalvų magija: „Parko galerijoje“ pristatomas legendinio menininko kūrybos palikimas1
„Parko galerijoje“ veikiančioje personalinėje parodoje „Prisiminimų pieva“ pristatoma žinomo Kauno menininko Antano Martinaičio kūryba. ...
-
Liepos 6-ąją Kaunas kviečia švęsti drauge: ką verta pamatyti, patirti ir kur sudalyvauti6
Pasitinkant Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, Liepos 6-ąją, Kaunas pristato šventinių renginių programą: iškilmingas minėjimas, nemokami koncertai ir edukacinės veiklos. Valstybės dienos kulminacija tradiciškai taps f...
-
Akį glostanti K. S. Straigio medžio poezija8
Gelgaudiškio dvare visą vasarą veikia Gelgaudiškio kultūros centro ir Kauno galerijos „Aukso pjūvis“ žinomo kauniečio menininko Kazimiero Sigito Straigio medžio skulptūrų paroda. ...
-
Renginys „pARTy“ – rimtai nerimtas žvilgsnis per petį
Kauno – kultūros sostinės – renginių programa plati ir gili it upė, kiekvienam pasiūlanti tai, ko geidžia žinių trokštantis protas, juslių kutenimo – kūnas ir jautrių išgyvenimų – širdis. Visus ši...
-
Surenk vasaros šventę kolektyvui iki 30 žmonių: viskas lengviau, nei atrodo2
Vasara – švenčių metas. Tiek mažos, tiek didelės įmonės organizuoja renginius, kuriuose poilsio nusipelnę darbuotojai gali atsipūsti, pabendrauti neformalioje aplinkoje, sutvirtinti tarpusavio ryšius. Kaip įsimintiną susibūrimą ...
-
Aukštuosiuose Šančiuose – vieno kiemo kultūros festivalis1
Jaukus pavėsis, naminiai skanumynai ir nemokama kultūrinė programa, – taip norinčiuosius pasiklausyti muzikos, stebėti spektaklius ar dalyvauti filmų peržiūrose savo nuosavo namo kieme sutiko kompozitorius, pedagogas ir prodiuseris Gediminas Zuju...