- Gabrielė Kuizinaitė, menotyrininkė, parodos kuratorė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiuo metu Kauno kultūros centre veikia jaunos kartos akvarelininkės Raimondos Rauluševičienės personalinė akvarelių darbų paroda. „Nė dienos be akvarelės“, – sako susižavėjimo šios tapybos technikos galimybėmis neslepianti menininkė.
R. Rauluševičienė kuria tradicinės akvarelės srityje, tačiau jos darbai išsiskiria subtilia koloristika: juose dominuoja šviesios, rudos, kartais ryškios, tarpusavyje derančios, kuriančios harmoningą, nors ir kintantį vaizdinį, spalvos. Kūriniuose dominuoja gamtos motyvai, autorė jautri detalėms, kurias niuansuoja, išgrynina.
Nors akvarelėse įprasta matyti abstrakčius peizažus, R. Rauluševičienės darbuose dominuoja tradicinės akvarelės žanras, autorė pasirenka spalvingą atspalvių koloritą: nuo ryškaus tono iki tamsaus atspalvio.
Parodoje (rengėjai Kauno kultūros centras ir VšĮ Gabrielės meno galerija) eksponuojamose akvarelėse susitelkiama į žmogų supančią aplinką. Per ją, jautriai išryškintą, R. Rauluševičienė siekia atspindėti nuotaiką, emocinį išgyvenimą. Tapytojos kuriamas vaizdinių pasaulis subtilus ir paslaptingas, gamta juose tampa atrama nuolatiniam prasmės ieškojimui. Tai liudija ir parodoje eksponuojamų darbų pavadinimai: „Namas prie kelio“, „Širvintos pakrantė“, „Raudona“, „Mintimis į vasarą“, „Nurimti IV“, „Beržai“ ir kt.
„Mano ruduo“. Organizatorių nuotr.
Vilniuje gyvenanti ir kurianti menininkė yra aktyvi dailininkų bendruomenės narė, nuolat dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje, kūrybą pristato tarptautiniuose akvarelės festivaliuose, pastaraisiais metais dalyvavo akvarelės bienalėje Slovakijoje ir Albanijoje.
Kodėl akvarelė, tradicinė jos technika? Kas lemia spalvų ir motyvų pasirinkimą? Atsakymai – iš pačios akvarelininkės lūpų.
– Kada susidomėjote akvarelės menu ir kodėl pasirinkote būtent šią meno sritį?
– Nuo pat mokyklos laikų buvau šalia menų – mokykloje mokiausi sustiprintoje dailės klasėje, kurioje mokėmės tapybos, skulptūros, grafikos meno. Tačiau niekada negalvojau ir neplanavau, kad liesiu akvarelę. Anksčiau man akvarelė visada asocijuodavosi su nekokybiškais blyškiais dažais, tiksliau, spalvotu vandeniu. Be to, man visada patikdavo ryškūs potėpiai, storas dažų sluoksnis, žodžiu, visiška akvarelės priešingybė. Bet prieš trejus metus jutube pamačiau merginą, kuri akvarele liejo gėles ir kažkodėl nusprendžiau pabandyti pati. Pabandžiau ir kol kas neįsivaizduoju savęs nė dienos be akvarelės.
Be pavadinimo. Organizatorių nuotr.
Ji labai įvairi ir nenuspėjama – gali būti skaidri ir lengva lyg krištolas, bet gali puikiai sąveikauti ir su anglimi.
Kodėl akvarelė? Nes ji labai įvairi ir nenuspėjama – gali būti skaidri ir lengva lyg krištolas, bet gali puikiai sąveikauti ir su anglimi. Man atrodo, akvarelės galimybės absoliučiai neribotos, o tai ir yra žavu. Vis dar mokausi ją suvaldyti, o gal, tiksliau, susidraugauti.
– Kokios temos dominuoja jūsų kūryboje?
– Labai įvairios – gamtos motyvai, urbanistika. Apskritai man labai patinka akvarele perteikti vietas, kurias esu aplankiusi, pabuvojusi, pajautusi tų vietų nuotaiką, todėl dažnai lieju Vilniaus senamiestį, Kauną, Lietuvos pajūrį, ypač laivelius. Nemėgstu lieti tų realių vietų, kuriose nesu buvusi, nes man svarbu pamatyti, kas yra aplink konkretų objektą, kaip krinta šešėliai ir pan.
Akvarelė – tai nuotaikos ir įtaigos menas. Vienaip Vilniaus Jogailos gatvė atrodo šviečiant saulei ir ant pastatų fasadų žaidžiant šešėliams, ir visai kitaip – lietui lyjant.
Pastebėjau, kad kai jaučiuosi pavargusi, lieju abstrakčius peizažus, kurie neįpareigoja. Taip pailsiu, nusiraminu.
„Viltis“. Organizatorių nuotr.
– Kiek metų trunka sukurti vienos parodos kolekciją? Kaip dažnai kinta temos ir pasirinkti motyvai?
– Liedama akvarelę, niekada negalvoju apie tai, kad štai ruošiuosi parodai ar pan. Aš visiškai nuotaikos žmogus ir lieju tai, kas tuo metu man įdomu... Būna, kad pusę metu lieju tik gėles... Arba tik abstrakčius peizažus. Tada savaime, organiškai atsiranda parodos. Kėdainiuose – urbanistikos paroda „Kėdainiai–Vilnius“, Šiauliuose – floristikos paroda, o štai Kaune – daugiau peizažų, marinistikos. Temos mano akvarelėse retai kinta, labiau stengiuosi tobulėti keisdama technikas.
Kas? R. Rauluševičienės akvarelių paroda.
Kur? Kauno kultūros centre.
Kada? Veikia iki kovo 27 d.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Šių metų „Gintarinė pora“: žiūrovų laukia didelė staigmena!2
Bene vienas svarbiausių tikro ir šilto pavasario pranašų Kaune – pirmąjį gegužės mėnesio savaitgalį mieste vykstančios tarptautinės sportinių šokių varžybos „Gintarinė pora“. Šiemet jos bus surengtos ...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
H. L. Asbjørnsen – džiazo karalienė ir scenos katė
Kauno bigbendas, tik ką turėjęs įkvepiančius koncertus Birštono džiazo festivalyje ir Kaune su džiazo fleitininku Néstoru Torresu (Puerto Rikas / JAV), vėl kviečia į unikalų pasimatymą. Šį kartą – su džiazo primadona i...
-
Ketvirtoji Kauno literatūros savaitė jungs žemynus ir žodžius
Gegužės 8–12 dienomis Kaunas taps literatūros meka – čia jau ketvirtąjį kartą vyks tarptautinis knygų ir rašytojų festivalis „Kauno literatūros savaitė“. Renginys šiais metais suburs autorius ne tik iš Li...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone balandžio 23–28 d.
Balandžio 23 d. Raudondvario kultūros centras: 16 val. vaikų meno kolektyvų šventė „Parvažiavo saulė“ (Jurginės). Dalyvauja jaunučių liaudiškų šokių kolektyvai ir vaikų kapela „Karklynėlis“. Ilgakie...
-
Garbūs svečiai atvyko į A. Areimos premjerą „Dviejų Korėjų susijungimas“5
Balandžio 19-ąją publika rinkosi į režisieriaus Artūro Areimos Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisuotą spektaklį pagal J. Pommerat pjesę „Dviejų Korėjų susijungimas“. ...
-
KVMT scenoje – reveransas baleto įvairovei: nuo klasikos iki technomuzikos
Baletas gali būti labai įvairus ir turėti daugybę veidų. Tuo įsitikins žiūrovai, apsilankę Tarptautinei šokio dienai skirtame Kauno valstybinio muzikinio teatro (KVMT) koncerte. Balandžio 27-osios vakarą teatro scenoje atsiskleis tikra klasik...
-
Unikalus garso spektaklis tamsoje: ką girdi ausis, kai nemato akis?1
„Klausymasis – tai kita regėjimo forma“, – neabejoja garso spektaklio „eiti į pat vidurį“ kūrėjai. Garso menininkų kartu su neregiais sukurtas spektaklis vyksta visiškoje tamsoje, klausantis Jono Meko poeziją i...
-
Tarpininkai. Po kilogramą laimės, laisvės ir būties
Pokalbis su tapytoju Andriumi Miežiu – bendros meno parodos „Tarpininkai“ kontekste apie kultūrą, natūrą, meno kūrinio suvokimą; tarpininkavimą ir bendravimą su meno publika, atveriant jai meno pasaulius. Naujausius tapybos kūrinius...
-
Urbšienės faifoklokai Baniutės svetainėje9
Kačerginėje, buvusioje Mašiotų ir Urbšių šeimų vasarvietėje, kuri apima namelį ir parkų sklypus, daugiau nei 20 metų šeimininkauja Prano ir Jono Mašiotų palikimo puoselėtojų draugijos nariai. Šeimininkauja,...