- Goda Urbonaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Festivalis „Transformacijos“.
-
Šviesos ir garso instaliacijos Petrašiūnų elektrinėje – naujas žvilgsnis į pramoninį objektą
-
Šviesos ir garso instaliacijos Petrašiūnų elektrinėje – naujas žvilgsnis į pramoninį objektą
-
Šviesos ir garso instaliacijos Petrašiūnų elektrinėje – naujas žvilgsnis į pramoninį objektą
Pernai didelio dėmesio sulaukęs „Kauno energijos“ festivalis „Transformacijos“ šiemet, rugpjūčio 23–24 dienomis, vėl atvers vieną paslaptingiausių pramoninių Kauno objektų – istorinę Petrašiūnų elektrinę. Jau daugiau nei 90 metų skaičiuojanti industrinė erdvė šį kartą tapo kūrybos lauku gerai žinomam menininkų duetui: kompozitoriui Pauliui Kilbauskui ir šviesų dailininkui Eugenijui Sabaliauskui. Specialiai šiai elektrinei sukurta šviesos ir garso instaliacija pabrėžia istoriją ir kviečia pažvelgti į jėgainę iš naujos perspektyvos. „Monochrominė šviesa ir sinchronizuoti garsai sukuria vientisą audiovizualinę patirtį, leidžiančią žiūrovams pasinerti į unikalią erdvės transformaciją, kurioje susitinka praeitis ir ateitis“, – pasakojo instaliacijos autoriai.
– Instaliacija įsikurs Petrašiūnų elektrinės teritorijoje. Kokie šios erdvės elementai asmeniškai yra įspūdingiausi?
Paulius: Visos erdvės yra savaip išskirtinės, bet šįkart gavome unikalią galimybę transformuoti elektrinės teritoriją šviesos ir garso pagalba. Ypač įspūdingas yra kontrastas tarp rūdijančių metalinių konstrukcijų ir šalia žaliuojančių augalų, tekančios upės bei masyvių bokštų. Šis derinys sukuria tam tikrą atmosferą, kuri tiesiog prašosi būti išryškinta meniniais sprendimais.
– Vienas iš instaliacijos tikslų – transformuoti erdvę. Koks, jūsų akimis, yra Petrašiūnų elektrinės teritorijos identitetas ir kaip instaliaciją jį pakeis?
Eugenijus: Petrašiūnų elektrinės teritorijos identitetas mums visų pirma asocijuojasi su gilia pramonės ir energetikos istorija. Tai vieta, kuri kadaise buvo gyvybingas pramoninis centras, tačiau laikui bėgant transformavosi į tarsi užmirštą, bet vis dar įspūdingą praeities reliktą. Instaliacija siekia perrašyti šį naratyvą, suteikti erdvei naują gyvenimą ir atskleisti jos potencialą kaip kūrybinės saviraiškos vietą. Nauja erdvės tapatybė, kurią sukuria instaliacija, yra susijusi su atgimimu ir persikūnijimu. Iš pramonės reliktų gimsta inovatyvi ir dinamiška erdvė, kurioje susitinka praeitis ir ateitis.
A. Čiukšio nuotr.
– Praeities ir ateities aspektas atsispindi ir specialiai šiai erdvei sukurtame garso takelyje, kuriame nugulė tiek sintetiniai, tiek natūralūs garsai iš jėgainės, tiesa?
Paulius: Garso takelyje panaudoti įvairūs garsai, kurie sukuria tam tikrą atmosferą. Negalėčiau teigti, kad garsai yra vien tik sintetiniai arba vien tik iš jėgainės. Buvo naudojami ir tam tikri elementai, būdingi Petrašiūnų elektrinės teritorijai. Tarp jų – elektros skydinių garsai ir bendras teritorijos triukšmas, kuris, nors ir subtilus, bet sukuria autentišką pramoninį foną. Kai kurios garso takelio dalys, ypač elektroakustinės, pabrėžia specifinę teritorijos vietą, o jų dalys atsikartoja ir kitose erdvėse. Šie natūralūs garsai susilieja su kitais elementais, todėl visumoje atpažinti garsų kombinacijos kilmę nėra lengva.
– Instaliacijos šviesos ir garso elementų pasirinkimuose pabrėžiate monochromiškumo ir sinchronijos svarbą. Kodėl tai svarbu?
Eugenijus: Monochrominė paletė leidžia sukurti vizualinį vientisumą ir fokusą. Naudodami tik vieną spalvą ar spalvų toną, galime išryškinti formas ir struktūrų estetinius aspektus, nesirūpinant spalvų kontrastais. Tai padeda susitelkti į formą, tekstūrą ir erdvės pojūtį. Be to, monochromiškumas gali suteikti instaliacijai švarų vaizdą, kuris pabrėžia erdvės architektūros bruožus ir suteikia jai modernią estetiką.
Sinchroniškumas yra svarbus siekiant sukurti harmoningą ir įtraukiantį vizualinį bei garso patyrimą. Kai visi instaliacijos elementai yra suderinti, jie kartu kuria intuityvią patirtį.
Taigi, monochromiškumas padeda išryškinti esminius instaliacijos elementus, o sinchroniškumas užtikrina, kad visi komponentai veiktų kaip vienas organizmas.
A. Čiukšio nuotr.
– Šiandien esate sukaupę didelę kūrybinę patirtį. Smalsu, kiek kurdami kliaunatės techniniais, analitiniais sprendimais, o kiek jausmu, potyriu? Kokie, jūsų manymu, šviesos ir garso sprendimai yra paveikūs?
Paulius: Skirtingi projektai reikalauja skirtingų požiūrių ir metodų. Pradžioje svarbu pabūti erdvėje ir išgyventi ją, kad galėtum pradėti generuoti idėjas apie tai, kas galėtų būti ir kaip. Paprastai idėjos kyla iš jausmo ir asmeninės patirties, o vėliau yra įgyvendinamos techniniu lygmeniu.
Eugenijus: Paveikūs sprendimai dažnai atspindi erdvės ar temos kontekstą. Šviesa ir garsas atitinka instaliacijos temą ir emocinį toną. Gerai suderinta šviesa ir garsas, kurie sąveikauja kartu ir sustiprina vienas kitą, gali sukurti įspūdingą ir įtraukiančią atmosferą. Toks požiūris leidžia mums pasiekti harmoningą ir efektyvią kūrybinę raišką.
Gerai suderinta šviesa ir garsas, kurie sąveikauja kartu ir sustiprina vienas kitą, gali sukurti įspūdingą ir įtraukiančią atmosferą.
– Judu bendradarbiaujate jau daugiau nei 25 metus. Kaip manote, kodėl gerai susidirbate?
Eugenijus: Pirmiausia, mes esame tikrai geri draugai. Draugystė ir yra pagrindas. Dėl to mes puikiai suprantame vienas kitą ir dažnai mūsų idėjos bei vizijos sutampa. Net kai mūsų požiūriai išsiskiria, mokame prisiderinti vienas prie kito, o tai leidžia mums lanksčiai prisitaikyti prie bendros vizijos ir ją sėkmingai įgyvendinti.
Paulius: Abipusė pagarba ir pasitikėjimas taip pat yra neatsiejama mūsų bendradarbiavimo dalis. Mes visada vertiname vienas kito nuomonę ir gebame pasikliauti vienas kitu, kas suteikia tvirtą pagrindą bendradarbiavimui.
– Drauge įgyvendinote ir ne vieną projektą netradicinėse erdvėse. Su kokiais iššūkiais, kurių žiūrovas nepastebi, susiduriate kurdami neįprastose erdvėse?
Eugenijus: Žiūrovas, žinoma, nemato viso to, kas slypi užkulisiuose. Tai, ką jis patiria, yra galutinis rezultatas. Vis dėlto tai, kas lieka už kadro, yra mūsų kasdienybė.
Paulius: Kartais tenka ir paimprovizuoti, kad kūrybinės vizijos tilptų į esamas galimybes. Tai savotiška meno ir finansų gimnastika. Tikimės, kad rezultatas Petrašiūnų elektrinėje bus vertas įdėtų pastangų.
A. Čiukšio nuotr.
– O kodėl visgi nusprendžiate leistis į tokias kūrybines avantiūras?
Eugenijus: Kuriant netradicinėse erdvėse, iššūkiai ir privalumai dažnai eina greta. Vienas didžiausių privalumų yra galimybė išlaisvinti kūrybiškumą ir priversti erdvę kalbėti su žiūrovu taip, kaip to niekada nepavyktų padaryti tradicinėje galerijoje. Netradicinė erdvė suteikia daugiau laisvės ir galimybių kūrybai, atveria naujas perspektyvas ir leidžia eksperimentuoti su erdvės specifika.
Šį kartą buvome pakviesti kūrybinės agentūros „Salto“, kuri jau ne pirmą kartą kreipiasi į mus, puikiai pažinodama mūsų estetiką ir kūrybinius sprendimus. Tai puiki galimybė dar kartą išbandyti save naujoje erdvėje ir sukurti kažką įsimenamo.
– Ar būtų įmanoma šią instaliaciją adaptuoti kitai vietai?
Eugenijus: Teoriškai taip, tačiau praktiškai kiekviena erdvė turi savo unikalius ypatumus, kurie diktuoja specifines taisykles. Todėl, nors ir technologiškai galima adaptuoti, geriau kurti naują projektą, kuris būtų optimizuotas pagal konkrečios erdvės poreikius ir savitumus.
Registracija į nemokamą renginį – www.festivalistransformacijos.lt.
Festivalio organizatorius: „Kauno energija“,
Instaliacijos kuratorius: kūrybinė komanda „Salto“,
Idėjos autoriai: kompozitorius Paulius Kilbauskas, šviesų dailininkas Eugenijus Sabaliauskas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kaune įsibėgėja ugnies temai skirtas vaikų ir jaunimo folkloro festivalis „Baltų raštai 2024“
„Tegul negęsta baltų vienybės ugnis žmonių širdyse, nuo mažiausio iki didžiausio! Didžiuokimės savo istorija, kultūra, didžiuokimės būdami baltais!“ – tokiu šūkiu savo festivalio lankytojus sveikina XVI-ojo tarptau...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone rugsėjo 30–spalio 6 d.
Rugsėjo 30 d. Liučiūnų laisvalaikio salė: 12 val. kūrybinis edukacinis užsiėmimas „Knygos skirtukas makrame technika”, skirtas vyresnio amžiaus žmonių savaitei. Kulautuvos biblioteka: 15 val. renginys „Susitinkame bibliotekoje....
-
Kiemo galerijos gimtadienis šiemet – ypatingas ne tik naujais ją papuošusiais darbais7
Šiandien Kauno pasididžiavimu tapusioje E. Ožeškienės gatvės Kiemo galerijoje minimas simbolinis, jau dvyliktasis jos gimtadienis. Prieš aštuoniolika metų šiame kieme įsikūręs menininkas Vytenis Jakas, kurio socialin...
-
Kultūros lenktynės: tarp estetinių sprendimų ir viešosios nuomonės4
Tęsdamas meno kūrinio viešojoje miesto erdvėje temą kalbinu Tadą Vosylių – Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto 3D meno objektų studijų programos vadovą, skulptorių ir medijų menininką, kurio kūrinių dažnai išvysite ne...
-
„M Stabat Mater“: širdis tirpdantis šokis1
Tarptautinis šokio festivalis „Aura“ jau daugiau nei 30 metų į Kauną atveža žymiausias šiuolaikinio šokio pasaulio žvaigždes. Festivalio įkūrėja Birutė Letukaitė pastarus du dešimtmečius buvo nuolatinė vie&...
-
Du dešimtmečius trunkanti misija – skleisti džiaugsmą4
Kauno miesto simfoninis orkestras (KMSO) jau du dešimtmečius skleidžia džiaugsmą kauniečiams ir miesto svečiams. Orkestro vadovas Algimantas Treikauskas sako, kad 20 metų orkestrui – labai mažai: vos spėta sukomplektuoti instrumentus, suk...
-
Nuobodžiauti sudėtinga, bet taip naudinga1
Vieną vasaros popietę Nemuno upės pakrantėje Panemunėje žiūrovų minia susidomėjusi stebi pasirodymą apie nuobodulį „The Turtle“. Visi, maži ir dideli, smalsiai stebi, kaip istorijų pasakotojo Pieterio Posto vėžliukas vėžlišk...
-
Miuziklo „Sugar“ premjeroje – nuotaikinga vaikinų metamorfozė
Kauno valstybinis muzikinis teatras (KVMT) naująjį sezoną pradeda su gera vitamino C doze, kurią žiūrovams pateiks miuziklo „Sugar“, pastatyto pagal kino filmą „Džiaze tik merginos“, vyrukai, bėgantys nuo Čikagos gangsterių i...
-
Grupė „Braška lizdas“: visi folkloro atlikėjai dainose palieka dalį savęs
„Autentiškas folkloro dainos atlikimas nėra tik archyvinio įrašo mėgdžiojimas“, – įsitikinę folktronikos grupės „Braška lizdas“ nariai Dainius Kučinskas ir Dalia Peseckaitė. ...
-
Praūžė „Volfas Engelman Oktoberfestas“: šventinis ritualas, bavariškos tradicijos ir princo vizitas
Rugsėjo 20–21 dienomis Kauno gyventojus ir miesto svečius švęsti kvietė penktasis „Volfas Engelman Oktoberfestas“, kuris pritraukė gausų būrį šventiškai nusiteikusių dalyvių, sukūrė tradicinę Bavarijos atmosf...