- Menotyrininkė Vilma Kilinskienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Portretas: lemtingiems kūrybiniams pasirinkimams V.Ambrazas ryžosi po susitikimo su savitais fotomenininkais. Vienas jų – A.Kulikauskas įamžino ir patį V.Ambrazą.
-
V. Ambrazas: tiesiog vaikštau nieko nepametęs
-
V. Ambrazas: tiesiog vaikštau nieko nepametęs
-
V. Ambrazas: tiesiog vaikštau nieko nepametęs
-
Berniukas su kupranugariu
-
Indas prie traukinio bėgių
-
Indų mergaitė
-
Mergaitė traukinyje
-
V. Ambrazas: tiesiog vaikštau nieko nepametęs
Kaune gimęs ir užaugęs Vytautas Ambrazas jau trečią dešimtmetį gyvena JAV, dirba Naujajame Džersyje, spindulinės terapijos srityje. 2009-aisiais su kuprine ant pečių iškeliavęs į Vietnamą ir Kambodžą, jis atgaivino prigesusią fotografijos aistrą. Savo kūriniais V.Ambrazas dalijasi ir su gimtojo miesto žmonėmis.
Lemtingos pažintys
2011-aisiais keliaudamas po Indiją, Radžastane, mažame miestelyje, V.Ambrazas netikėtai sutiko keliautoją ir fotografą Paulių Normantą. Akimirksniu su juo susibičiuliavo. P.Normanto įkvėptas sugrįžo prie juostinės fotografijos.
"Jis paskatino suprasti, kad fotografuojant juostiniu fotoaparatu daug tikresnis ryšys tarp žmogaus ir fotografijos, daug stipresnė energija: ir prie juostelės prisilytėji, ir prie nuotraukos ryškindamas, o skaitmeniniu fotoaparatu tu prie nieko ir tikrųjų neprisilieti", – sako V.Ambrazas.
Pažintis su P.Normantu suvedė jį ir su žinomui fotomenininku Arūnu Kulikausku, kuris tapo ne tik bičiuliu, bet ir sektinu pavyzdžiu, mokytoju, o fotografija – ne vien pomėgiu, bet ir gyvenimo būdu, teikiančiu pilnatvę tiek pačiam autoriui, tiek jo nuotraukų žiūrovams.
Nepavaldu laikui
V.Ambrazo nuotraukos spinduliuoja meile ir jautriu atidumu fotografuojamam objektui. Šiandien, kai fotografuoja beveik visi, išsiskirti, atkreipti dėmesį į savo kūrybą nelengva. V.Ambrazo nuotraukų paslaptis galbūt ta, kad jos – ne vien kelionių dienoraštis, bet ir paties autoriaus pasaulėjautos atspindys, kuriame užčiuopta akimirkos amžinybė.
Neatsitiktinai parodos pristatymo metu viena iš lankytojų teigė jaučianti fotografijose kažkokį viršlaikiškumą, kai ir nežinia, ir nesvarbu, kada daryta fotografija, nes ji amžiams įprasmino tą akimirką, kai užgimė. Šį nepavaldumo laikui pojūtį kuria ir nuotraukų monochromiškumas, itin jautri pilkų ir juodų, baltų tonų sąveika. Paklaustas, kodėl tokioje spalvingoje šalyje jo nuotraukos nespalvotos, autorius atsako, kad kai nuotrauka netenka spalvų, ji verčia į tą patį pažvelgti naujai – juk įprastai mes nesame pratę gyventi bespalviškume, tad tai nauja patirtis, gimdanti naują žvilgsnį ir naujų atradimų.
(Ne)ieškant prasmių
2010 m. vienoje pirmųjų kelionių po Indiją, Taro dykumoje, V.Ambrazas susibičiuliavo su klajoklių muzikantų šeima, kuri keliaudama per kaimus rengdavo religinius-muzikinius, visą naktį trunkančius spektaklius. Ilgainiui V.Ambrazas tapo šeimos dalimi – buvo atlikta netgi savotiška įsūnijimo ceremonija ir nuo tada jis aplanko šiuos indus beveik kasmet.
Fotografuodamas V.Ambrazas domisi Indijos sąsaja su religija, su Dievu, o svarbiausia – su paprastumu. Šiandien pasauliui besivystant beprotišku tempu, nuolatiniame lėkime nugrimzta esminiai egzistencijos dalykai – dvasingumas, tikrumas, glaudus tarpusavio ryšys, o sustojusiame Indijos laike, jos paprastume išsigrynina tikrieji vidiniai žmogaus poreikiai, numalšinamas dvasinis alkis, pajuntamas dėkingumas už buvimą šią akimirką. Dėl šios priežasties V.Ambrazas savo kelionėms renkasi ne Indijos didmiesčius, o atokesnes kaimo vietoves ar piligrimystės vietas.
"Net nežinau, ko ieškau, tiesiog vaikštau ten nieko nepametęs ir vis grįžtu vėl ir vėl į tą paprastumą prisiliesti prie pačių šaknų", – apie savo keliones į Indiją pasakoja V.Ambrazas.
Žiūrint į jo kurtas nuotraukas užplūstantis pilnatvės pojūtis veikiausiai tėra tik menkas atgarsis tos pilnatvės, kurią justum pats būdamas Indijoje. Ir vis tiek tai labai stiprus potyris kiekvienam stebinčiajam. Potyris, dėl kurio trūkumo šiandienos skubančiame pasaulyje dažnai tarsi subyrame. Daugeliui turbūt pažįstamas jausmas, kai norisi stabtelėti savęs išsibarsčiusio susirinkti, o jei dar ilgai šį jausmą ignoruojame, tai byrame vis labiau ir fiziškai, ir dvasiškai.
Kartais sakoma, kad ligų Dievas atsiunčiąs stabtelėti, grįžti prie savo esmės. Žiūrint į V.Ambrazo kūrybą, dingteli mintis, kad šios fotografijos – ne tik menas ir ne tik paties V.Ambrazo kelionė prie šaknų, bet kartu tai ir mediko duoklė, alternatyvus dvasinę pusiausvyrą grąžinantis vaistas savo pacientams – onkologiniams ligoniams. Naujajame Džersyje spindulinės terapijos procedūras atliekantis medikas nepamiršo ir gimtojo miesto gyventojų – naujausią savo parodą "Indija. Be spalvų" jis atvežė į Kauną, kur ji šiuo metu eksponuojama Kauno arkivyskupijos svečių namų "Villa Kaunensis" parodų salėje.
Svečių namai "Villa Kaunensis" jau kurį laiką nemokamai apgyvendina iš kitų miestų gydytis į Kauną atvykstančius ir neturinčius kur apsistoti onkologinius ligonius, o šiuo metu čia vyksta ir kaniterapijos popietės onkologiniams ligoniams. Rugsėjį namuose "Villa Kaunensis" kaniterapija susipynė su meno terapija – V.Ambrazas pats pristatė savo parodą "Indija. Be spalvų", pasakojo apie keliones į kerinčią Indiją.
Kas? V.Ambrazo paroda "Indija. Be spalvų".
Kur? svečių namų "Villa Kaunensis" (Rotušės a. 21) parodų salėje.
Kada? veikia iki lapkričio 15 d.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
45-asis „Lietuvos teatrų pavasaris“ kviečia Kauno publiką į teatrališką savaitę
Kauno teatro mylėtojai turės unikalią progą mėgautis aukščiausio lygio teatro spektakliais iš visos Lietuvos. Nuo balandžio 21 iki 28 dienos Kauno kultūros centras kviečia visus teatro gerbėjus švęsti 45-ąjį „Lietuvos te...
-
Kauną užplūs skandinaviškos kultūros banga3
Paskutinę balandžio savaitę Kaunas tradiciškai kviečia iš arčiau pažinti skandinavišką kultūrą. Dalyvių laukia gausi renginių programa: parodos, norvegų kalbos pamokos, protmūšis, paskaitos bei diskusijos, ekskursijos i...
-
Maironio lietuvių literatūros muziejui toliau vadovaus D. Cibulskienė1
Maironio lietuvių literatūros muziejui ir toliau vadovaus Deimantė Cibulskienė, pranešė Kultūros ministerija. ...
-
R. Jatkevičiūtės-Kasparavičienės sielos peizažai
Šiandien Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus galerijoje „Drobė“ atidaroma Raimondos Jatkevičiūtės-Kasparavičienės (1959–2023) tapybos darbų paroda „Virš debesų“. ...
-
G. Kuprevičius: esu vietinės reikšmės kompozitorius ir tai man patinka18
Kompozitorius Giedrius Kuprevičius šiemet mini 80 metų jubiliejinę sukaktį. Sveiko humoro jausmo nestokojančio iškilaus kūrėjo jubiliejų Kauno valstybinė filharmonija paminės dviem reikšmingais koncertais. Su šarminguoju M...
-
Tarpininkai: A. Miežio ir I. Kazakevičiaus darbų paroda
Autoriai – tapytojas Andrius Miežis ir menotyrininkas Ignas Kazakevičius – kūriniais kalbasi apie kultūrą ir natūrą, realybę ir mistifikaciją, apie menininkus ir paveikslus, jų „tarpininkavimo“ būdus bendraujant su meno publi...
-
Atsisveikinama su operetės primadona D. Dirginčiūte-Tamuliene5
Antradienį Kauno valstybiniame muzikiniame teatre atsisveikinama su soliste, operetės primadona Danute Dirginčiūte-Tamuliene. Urna bus išnešama 14 val. Laidojama Petrašiūnų kapinėse. ...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone balandžio 15–21 d.
Balandžio 17 d. Garliavos kultūros centras: 12 val. – projekto „Teatro SPA jaunimui ir vaikams“ Klaipėdos jaunimo teatro spektaklis vaikams „Knygų personažai atgyja“. Kauno rajono sporto centras: 19 val. – Lietuvos ...
-
Parodoje – muzikos ir tapybos sinergija
Garliavos kultūros centre atidaryta tapybos darbų paroda „M. K. Čiurlionio muzikos ir tapybos sinergija“. ...
-
Kaunas švenčia: žalgiriečiai ir trečią kartą sezone įveikė „Rytą“8
Kauno „Žalgirio“ komanda įsirašė dar vieną pergalę „Betsafe-LKL“ čempionate. Andrea Trinchieri auklėtiniai sausakimšoje „Žalgirio“ arenoje nugalėjo Vilniaus „Ryto“ krepšininkus...