- Kristijonas Ražickas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Vertybė: pasak A.Pociūno, muziejuje surinkta apie 4 tūkst. tokių atvirukų.
-
Vokiečių karių nuotraukos – žvilgsnis į Kauną iš praeities
-
Vokiečių karių nuotraukos – žvilgsnis į Kauną iš praeities
-
Vokiečių karių nuotraukos – žvilgsnis į Kauną iš praeities
-
Vokiečių karių nuotraukos – žvilgsnis į Kauną iš praeities
-
Vokiečių karių nuotraukos – žvilgsnis į Kauną iš praeities
-
Vokiečių karių nuotraukos – žvilgsnis į Kauną iš praeities
-
Vokiečių karių nuotraukos – žvilgsnis į Kauną iš praeities
-
Vokiečių karių nuotraukos – žvilgsnis į Kauną iš praeities
-
Vokiečių karių nuotraukos – žvilgsnis į Kauną iš praeities
-
Vokiečių karių nuotraukos – žvilgsnis į Kauną iš praeities
-
Vokiečių karių nuotraukos – žvilgsnis į Kauną iš praeities
-
Vokiečių karių nuotraukos – žvilgsnis į Kauną iš praeities
-
Vokiečių karių nuotraukos – žvilgsnis į Kauną iš praeities
Trečiadienio vakarą Vytauto Didžiojo karo muziejuje ne tik aidėjo Liudo Mikalausko ir Kauno vyrų choro „Perkūno“ balsai, bet ir istorijas nebyliai pasakojo vokiečių karių nuotraukos iš Pirmojo pasaulinio karo laikų. Parodoje „Atvirlaiškis iš Kauno“ surinktos vokiečių karių fotografijos leidžia pamatyti, kaip atrodė Kaunas XX a. pradžioje.
Šioje parodoje atskleidžiami gyvenimo pokyčiai ir pertvarkos, kurios smarkiai pakeitė Kauno veidą. Daugelį metų šie atvirukai ir fotografijos vaikščiojo iš rankų į rankas, kol vienas po kito, atnešti žmonių ar tiesiog nusipirkus, buvo surinkti Vytauto Didžiojo karo muziejaus kolekcijai.
„Parodoje rodomi atvirukai yra mūsų muziejaus. Tai – per ilgą laiką surinkta istorinė atmintis. Kai kas yra gauta dar prieškariu, nemažai ir pokario laikotarpiu. Žmonės tiesiog atnešdavo mums šias fotografijas. Be abejo, reikėdavo ir įsigyti, bet dažnai jas mums tiesiog padovanodavo. Esame surinkę apie 4 tūkst. tokių atvirukų, tačiau šiandien rodome tik vienuolika“, – teigė Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktoriaus pavaduotojas, karo istorikas Arvydas Pociūnas.
Pasak istoriko, šis fotografijų ciklas darytas maždaug 1915–1916 m. Vokiečių kariai dažniausiai fotografuodavo užimtas teritorijas, t.y. sugriautas priešų pozicijas, perimtus strateginius pastatus. A.Pociūnas taip pat teigia, kad vokiečių karių darytos nuotraukos yra savotiškas palikimas mūsų valstybės istorijai.
„Vokiečių kariai gamtovaizdžio mažai fotografuodavo, jie visada būdavo labiau suinteresuoti įamžinti vietoves, kurias užėmė ir iš jų siųsti atvirukus, laiškus savo artimiesiems. Kita vertus, tai yra neišsemiama dovana mums kaip palikimas. Per Pirmąjį pasaulinį karą lietuviai daug fotoaparatų neturėjo“, – pasakojo A.Pociūnas.
Arvydas Pociūnas/Kristijono Ražicko nuotr.
Nors karo parodoje vaizduojama nedaug, nuotraukos puikiai parodo sąlygas, kuriomis gyveno vis dar besiformuojanti atkurtos Lietuvos kariuomenė: išdaužyti kareivinių langai ir durys, išgriuvusios sienos, net sulūžusios lovos.
Parodą organizavo Vytauto Didžiojo karo muziejus kartu su Kauno miesto savivaldybe. „Čia yra užfiksuotos mūsų gyvenimo akimirkos, iš kurių pamatai, kaip neatpažįstamai pasikeitė Kaunas per tą laikotarpį. Ypač tai, kad praėjus 20 metų po karo įmanoma pastatyti tokį nuostabų, modernų miestą, kurio namai stovi dar iki šių dienų. Šios nuotraukos taip pat parodo to meto žmonių patriotizmą ir užsidegimą. Nebuvo suinteresuoti gauti didelio pelno, jie labiau dirbo iš idėjos“, – kalbėjo Kauno miesto tarybos narė, Švietimo ir kultūros komiteto pirmininkė Jūratė Norvaišienė.
Kartu su Kauno vyrų choru „Perkūnas“ Vytauto Didžiojo karo muziejuje riterių šarvus drebino ir operos solistas Liudas Mikalauskas. Pasak operos solisto, tie, kurie neatėjo, tegul ir gailisi.
„Jeigu dar vasarą buvo pilnos salės, tai dabar žmonės nenori lankytis, būriuotis, rizikuoti savo sveikata. Visą tai yra puikiai suprantama. Pasakysiu taip: man visada patinka, kai nedaug žmonių susirenka. Kai jų būna daug – dingsta intymumo pojūtis. Kai pamatau 20 žmonių, pasijuntu kaip namie, šeimyninėje aplinkoje. Pačiam visiškai kitaip koncertas atrodo“, – prisipažino L.Mikalauskas.
2021 m. minimas Lietuvos ir Vokietijos diplomatinių santykių atkūrimo 30-metis. Kaune švenčiamos vokiečių dienos simbolizuoja lietuvių ir vokiečių partnerystę kultūroje, ekonomikoje bei politikoje.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Šių metų „Gintarinė pora“: žiūrovų laukia didelė staigmena!2
Bene vienas svarbiausių tikro ir šilto pavasario pranašų Kaune – pirmąjį gegužės mėnesio savaitgalį mieste vykstančios tarptautinės sportinių šokių varžybos „Gintarinė pora“. Šiemet jos bus surengtos ...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
H. L. Asbjørnsen – džiazo karalienė ir scenos katė
Kauno bigbendas, tik ką turėjęs įkvepiančius koncertus Birštono džiazo festivalyje ir Kaune su džiazo fleitininku Néstoru Torresu (Puerto Rikas / JAV), vėl kviečia į unikalų pasimatymą. Šį kartą – su džiazo primadona i...
-
Ketvirtoji Kauno literatūros savaitė jungs žemynus ir žodžius
Gegužės 8–12 dienomis Kaunas taps literatūros meka – čia jau ketvirtąjį kartą vyks tarptautinis knygų ir rašytojų festivalis „Kauno literatūros savaitė“. Renginys šiais metais suburs autorius ne tik iš Li...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone balandžio 23–28 d.
Balandžio 23 d. Raudondvario kultūros centras: 16 val. vaikų meno kolektyvų šventė „Parvažiavo saulė“ (Jurginės). Dalyvauja jaunučių liaudiškų šokių kolektyvai ir vaikų kapela „Karklynėlis“. Ilgakie...
-
Garbūs svečiai atvyko į A. Areimos premjerą „Dviejų Korėjų susijungimas“5
Balandžio 19-ąją publika rinkosi į režisieriaus Artūro Areimos Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisuotą spektaklį pagal J. Pommerat pjesę „Dviejų Korėjų susijungimas“. ...
-
KVMT scenoje – reveransas baleto įvairovei: nuo klasikos iki technomuzikos
Baletas gali būti labai įvairus ir turėti daugybę veidų. Tuo įsitikins žiūrovai, apsilankę Tarptautinei šokio dienai skirtame Kauno valstybinio muzikinio teatro (KVMT) koncerte. Balandžio 27-osios vakarą teatro scenoje atsiskleis tikra klasik...
-
Unikalus garso spektaklis tamsoje: ką girdi ausis, kai nemato akis?1
„Klausymasis – tai kita regėjimo forma“, – neabejoja garso spektaklio „eiti į pat vidurį“ kūrėjai. Garso menininkų kartu su neregiais sukurtas spektaklis vyksta visiškoje tamsoje, klausantis Jono Meko poeziją i...
-
Tarpininkai. Po kilogramą laimės, laisvės ir būties
Pokalbis su tapytoju Andriumi Miežiu – bendros meno parodos „Tarpininkai“ kontekste apie kultūrą, natūrą, meno kūrinio suvokimą; tarpininkavimą ir bendravimą su meno publika, atveriant jai meno pasaulius. Naujausius tapybos kūrinius...
-
Urbšienės faifoklokai Baniutės svetainėje9
Kačerginėje, buvusioje Mašiotų ir Urbšių šeimų vasarvietėje, kuri apima namelį ir parkų sklypus, daugiau nei 20 metų šeimininkauja Prano ir Jono Mašiotų palikimo puoselėtojų draugijos nariai. Šeimininkauja,...