"Ankstyviausi mano prisiminimai apie kiną siejasi būtent su kino salėse rodomų seansų kuriama atmosfera. Čia ir darbuotoja su žibintuvėliu rankoje, "Pathé" naujienos, per pertraukas – pardavėja su pintu krepšeliu, pilnu ledų, ir dar ne taip seniai egzistavę tęstiniai seansai: įeidavome ir išeidavome, kada panorėję... Prisimenu, kaip kartu su jaunėliu broliu priversdavome mamą triskart iš eilės žiūrėti tuo metu naujausiąją "Disney" animaciją, filmą su Louisu De Funesu, Bourviliu, Fernandeliu ar Jeanu Marais. Juk kinas kine – tai daugiau nei tik filmas", – prisimena Prancūzų instituto Lietuvoje direktorius Jeanas Marie Sani.

– Visai neseniai tapote Prancūzų instituto Lietuvoje direktoriumi. Su kokiais tikslais ir idėjomis atvykote į mūsų šalį? Kokius pirmuosius įspūdžius paliko lietuviai?

– Manau, yra būtina suprasti faktą, kad neturėtume nieko daryti nebendradarbiaudami su lietuviais. Prancūzų kultūra pasižymi labai stipriu identitetu bei galia vystytis ir tobulėti pati. Nepaisant to, patys įdomiausi projektai gimsta iš lietuvių iniciatyvos. Šiuos mes galime įgyvendinti kartu, taip stiprindami frankolietuviškosios kultūros suvokimą. Savo veikla įtraukiame gausybę valstybių ir dirbame drauge, atsižvelgdami į priemonių trūkumą ir priimdami reikalingus pasirinkimus. Mūsų tikslas – skatinti žmones prisiliesti prie įvairovės: kultūros, kino, šokio, muzikos, vizualiųjų menų, fotografijos. Taip pat svarbu gerinti diskusijos aktualiais Prancūzijos ir Lietuvos visuomenei klausimais lygį. Tai "Naujų žvilgsnių į šių dienų pasaulį" programa.

Prisiminus pirmuosius įspūdžius Lietuvoje... Manau, kad, kaip ir daugeliui prancūzų jų atvykimo į Lietuvą dieną, labiausiai į akis krinta paradoksas tarp mažiau žinomų Europos valstybių Prancūzijoje ir to, ką pamatai pasivaikščiojęs Vilniaus gatvėmis. Iškart ryškėja istorinis ir kultūrinis visuomenės ir šalies turtingumas. Mano sutikti lietuviai lengvai užmezga kontaktą ir pasižymi profesionalizmu. Tad viskas, ko reikia tam, kad įsilietum į aplinką, tarsi padėta ant lėkštutės!

– Kaip galėtumėte apibūdinti mūsų santykį su prancūzų kultūra ir jos reprezentaciją mūsų šalyje?

– Atrodo, kad prancūzų kultūra Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų valstybių, yra labai svarbi. Vertybės ir kultūra, tampančios bendru vardikliu, kitose šalyse pripažįstamas taip pat, kaip ir Lietuvoje. Manau, kad šis santykis gali apsunkinti du dalykus. Viena vertus, dviejų šalių sąveiką, kaip vystymosi sąlygą, kita vertus, šiuolaikinės mokslinės kultūros pripažinimą, naujų kūrybos formų atsiradimą.

– Koks buvo jūsų kelias iki Prancūzų instituto Lietuvoje? Kokią atsinešate patirtį ir kokiais būdais ją išnaudojate kiekvieną dieną?

– Kelerius metus dėsčiau biologiją vidurinėje mokykloje, vėliau dirbau interaktyvaus mokslo centre ir muziejuje Paryžiuje. Užimdamas įvairias pareigas, siekiau suartinti plačiąją visuomenę ir mokslo pasaulį. Teko dirbti ir su viešaisiais ryšiais, planuoti ir įgyvendinti įvairias kultūrines ir visuomenines programas. Buvau atsakingas ir už kultūrinį vystymą, dirbau nacionalinėje muziejų sąjungoje – organizacijoje, kuri vykdo projektus kartu su didžiausiais meno muziejais Prancūzijoje ne tik mūsų šalyje, bet ir tarptautinėje erdvėje. Vėliau Nacionaliniame natūraliosios istorijos muziejuje Paryžiuje buvau atsakingas už zoologijos sodo reorganizaciją sostinėje. Per visą tą laiką įgijau tarptautinių projektų patirties – tai motyvavo mane darbui už Prancūzijos sienų. Be to, turiu patirties švietimo, kultūros, komandos valdymo ir administravimo srityse. Tai padeda atlikti savo pareigas Prancūzų institute Lietuvoje, kuris, nors ir susietas su Prancūzijos ambasada, dažnai veikia kaip įmonė.

– Tik atvykus į Vilnių, jums iš karto teko įsisukti į prancūziško kino festivalio "Žiemos ekranai" planavimą ir realizavimą. Kada įvyko jūsų pirmasis susitikimas su kinu, kokias emocijas, prisiminimus jis paliko?

– Viena vertus, kino industrija Prancūzijoje yra vienas populiariausių menų, tačiau, antra vertus, tai sritis, kuriai mūsų šalis visuomet teikė ypatingą reikšmę. Nuo pat brolių Lumiere'ų, išradusių kiną, iki šiandien kuriamų juostų, savanoriškai remiamų visuomenės. Ši iniciatyva ne tik leidžia paskatinti kino profesionalų ir specialistų mainus tarp Prancūzijos ir Lietuvos, bet ir atveria galimybes Lietuvos visuomenei pamatyti šių dienų ir ankstesniuosius prancūziškus filmus. Turėkime omenyje prancūziško kino vietą pasaulinėje industrijoje – tai puiki priemonė visiems įsismelkti į prancūzišką kultūrą ir pačią Prancūziją. Kaip ir daugybės kitų mano kartos žmonių, mano pirmasis kontaktas su kinu nukelia į vaikystę. Laikus, kai televizija neturėjo tokios svarbos visuomenėje, o interneto galimybės buvo nepažįstamos. Mums tai buvo pirmasis kontaktas su menu, durys į pasaulį ir pramogas.