Aitvarai žemę ir dangų Zapyškyje jau sujungė penkioliktą kartą

Pietys, Šiaurys, Rytys ir Vakaris iš visos šalies į Zapyškį vėl atskraidino aitvarus. Čia vyko jau 15-asis festivalis „Tarp žemės ir dangaus“. Lietuvos aitvarų sostine tituluojamas miestelis dalyvius ir žiūrovus pasitiko ne atnaujinta tradicine reginio erdve, bet ir pačiais palankiausiais vėjais per visą šventės istoriją.

Rengėjai neslėpė norėję, kad 15-oji aitvarų šventė būtų tarptautinė, tačiau planus sujaukė COVID-19. Kadangi festivalis yra „Kaunas ir Kauno rajonas – Europos kultūros sostinė 2022“ bendruomenių programos „Visi kaip vienas“ dalis, buvo nuspręsta konsoliduoti bendruomenes: viešąją įstaigą „Stuba“, Zapyškio pagrindinę mokyklą, Zapyškio mamyčių klubą, projekto partnerį „Vėjo broliai“ ir kitus, kurie pristatė savo veiklas ir surengė įdomių edukacijų.

„Ši šventė turbūt labiausiai leidžia atsikleisti bendruomenei, šeimai ir pabūti čia, atitrūkti nuo kasdienybės rūpesčių, pasidžiaugti gražiu dangumi, palankiu vėju, sutvarkyta aplinka“, – sakė festivalio globėjas, Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

Pasak Ežerėlio kultūros centro direktorės, renginio organizatorės Miglės Andrejevos, 15-asis festivalis išsiskyrė tuo, kad jame dalyvavo būrys ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje žinomų menininkų.

Vienas iš jų – Marius Abramavičius-Neboisia, dailininkas, fotografas ir keliautojas, įvairiose pasaulio šalyse surengęs per 60 parodų, festivaliui sukūrė 6X6,5 metro aitvarą-vėliavą. „Važiuojant į Zapyškį aplankė vizija, ką paišysiu. Kai pamačiau atnaujintą Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią ir jos viduje ant sienų atidengtus ženklus, labai nustebau, kad mano vizija buvo labai panaši į tuos ženklus, nors jų anksčiau nebuvau matęs. Man buvo labai įdomus rezonansas su realybe“, – šypsojosi M.Abramavičius-Neboisia.

Beje, šalia restauruotos Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios į dangų buvo pakelta dar viena vėliava: tautinė Baltarusijos. Taip festivalio rengėjai ir dalyviai išreiškė savo solidarumą su šios šalies žmonėmis.

Menininkė Jolita Vaitkutė, garsėjanti unikaliais paveikslais iš gamtinių medžiagų, „Kauno dienai“ prisipažino, jog iki šiol niekada nėra gaminusi aitvaro. „Pirmiausia į aitvarą stengiuosi žiūrėti kaip į meno kūrinį, o tik po to kaip į aerodinamikos valdomą skraidantį objektą, o techniškai – tai bus vitražas. Savo kūrinį siejau su gotikine bažnyčia, o vienas jos subtilumų yra būtent vitražai“, – kūrybinę idėją atskleidė menininkė.

Festivalio metu tarp žemės ir dangaus plazdeno ne tik pripažinimą pelniusių menininkų aitvarai, bet ir šimtai kitų: savadirbių ir pirktinių. Kas aukščiau iškels aitvarą, šiemet varžėsi 28 dalyviai, o nugalėtoju tapo Jokūbas Buslys.

Nors šeštadienį Zapyškyje karaliavo aitvarai, netrūko ir kitų varžybų ir pramogų: čia vyko lėktuvėlių varžybos, muilo burbulų pūtimo čempionatas, veikė atvirlaiškių paštas, buvo galima pasigaminti vėjų gaudyklę, papuošalą ar žvakidę iš betono, dalyvauti įvairiose edukacijose.



NAUJAUSI KOMENTARAI

rex

rex portretas
Gražus renginys, puikios nuotraukos

Zosė

Zosė portretas
Makūnai, tamstos valdomame rajone yra didžiausias sergamumas Covid -19 Lietuvoje, jo jūs organizuojate kažkokių aitvarų šventes .Gal su galvele negerai?

jori,

jori, portretas
pradėk mokytis rašyti, ne vien su mašYNY tėmis patOnkinkis.
VISI KOMENTARAI 12

Galerijos

Daugiau straipsnių