Baltijos šalių studentai kūrė idėjas ir projektui „Rail Baltica“

Rugsėjį vykusi ir Tartu, Rygą ir Kauno miestą sujungusi programa „Bus Baltica“ subūrė KTU, RTU ir Tartu universiteto studentus, kurie ieškojo sprendinių regioniniam mobilumui, miestų plėtrai ir projektui „Rail Baltica“.

Aiškūs tikslai

Į komandas paskirstyti dalyviai, mokęsi verslo modelio kūrimo principų, kūrė transporto problemoms išspręsti skirtus sprendimus ir juos sėkmingai pristatė komisijos nariams.

Pasak projektą „Bus Baltica“ koordinavusios Irinos Kolomiiets, šiuo projektu siekta skatinti inovatyvų mąstymą, išmokyti generuoti idėjas ir išplėsti jas iki tokio lygmens, kad būtų verta pristatyti investuotojams.

Pasak jos, Baltijos regiono dalyviai nuo pat pirmos atvykimo dienos buvo itin įsitraukę, o beveik savaitę trukusiuose tarptautiniuose mokymuose studentai kasdien klausė pranešėjų, apžvelgusių viešojo transporto infrastruktūrą, ir patys intensyviai dalyvavo praktiniuose užsiėmimuose, kuriuos vedė itin patyrę organizacijos „Kimitisk“ mentoriai. Ši organizacija, užsiimanti verslumo skatinimu, moderavo renginį.

Mentoriai, siekę įdiegti teorinių žinių ir praktiškai jas taikyti, studentams suteikė galimybę dirbti su realiomis užduotimis, susijusiomis su mobilumu mieste ir darniu vystymusi. Pavyzdžiui, buvo pasitelkta Rygos miesto tarybos informacija apie mobilumo mieste iššūkius ir išeitis. Rygoje studentai išklausė ir Europos geležinkelių linijos atstovo pranešimo apie „Rail Baltica“ poveikį Rygai ir kitiems Europos miestams.

Kaip teigė Europos geležinkelių linijos atstovas Marģerts Počs, studentų dalyvavimas projekte yra labai svarbus ir aktualus, nes dabartiniai studentai yra būsimieji naujosios infrastruktūros naudotojai.

„Studentai visada turi šviežių, novatoriškų ir nestandartinių idėjų, kurios yra labai svarbios, kad naujasis Europos geležinkelių tinklas taptų modernia transporto infrastruktūra“, – pabrėžė pranešėjas.

Studentai visada turi šviežių, novatoriškų ir nestandartinių idėjų, kurios yra labai svarbios, kad naujasis Europos geležinkelių tinklas taptų modernia transporto infrastruktūra.

Pasitelkė savo patirtis

„Man ypač patiko Tartu, Rygos technikos ir Kauno technologijos universitetų bendradarbiavimas. Projektas buvo gerai apgalvotas, jame dalyvavo įvairių sričių studentai, todėl grupė – įvairialypė. Visi dalyviai buvo atviri, o atmosfera – puiki. Tapo aišku, kad visi turėjome tą patį tikslą – patirti ir nuveikti šį tą mums naujo“, – įspūdžiais dalijosi Tartu universiteto informacijos valdymo studentė Kettli Reissaar. Patirtis ir emocijos, kurias išgyvenau dalyvaudama šiame projekte, liks ilgai“, – patikino dalyvė.

Jai pritarė KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto studentė Urtė Kairytė. Ji pridūrė, kad, nors iš pradžių suburtos komandos bendravo santūriai, netrukus jų nariai tapo drąsesni, vis užtikrinčiau pristatė savo idėjas ir tvirčiau išreiškė savo poziciją diskutuodami.

„Iškelti tikslai, be abejonės, mus visus suvienijo ir suartino, o grįžę toliau palaikome projekte sukurtą ryšį. Kitaip ir negalėjo būti, nes, atstovaudami tiek įvairių sričių, turime, ko pasisemti ir ko mokytis vieni iš kitų“, – pasakojo studentė.

Projekto „Bus Baltica“ metu studentai, pasiskirstę į dešimt komandų, jungdami skirtingas savo kompetencijas ir apmąstydami asmeninę patirtį, drauge mokėsi surasti mieste vyraujančią transporto ir mobilumo  problemą, o ją identifikavę ieškojo problemos sprendimo būdų ir ėmėsi įgyvendinti.

Apžvelgdama savo įspūdžius, KTU Statybos inžinerijos studentė Agnė Žaromskytė neslepia, kad tarptautinio projekto suteikta galimybė bendradarbiauti su skirtingų šalių dalyviais jai pasirodė labai įdomi.

„Labiausiai patiko matyti, kaip skirtingų kultūrų atstovai dalijasi patirtimi, kūrybiškai sprendžia bendrus iššūkius ir ieško inovatyvių sprendimų. Buvo įdomu stebėti, kaip idėjos virsta veiksmais, ypač kai laikas buvo itin ribotas. Projektas ne tik praplėtė mano žinias, bet ir suteikė galimybę dirbti ir užmegzti kontaktus su trijų Baltijos šalių universitetų studentais“, – džiaugėsi A. Žaromskytė.

Rygos technikos universiteto aplinkos inžinerijos trečiakursė Laura Vičmanė įsiminė mentorių darbą: „Maloniai nustebino mentorių atvirumas ir entuziazmas. Dėl jų kompetencijos, atsidavimo ir noro įsitraukti komandos atkakliai įveikė sudėtingą idėjų generavimo procesą ir galiausiai sukūrė veiksmingų sprendimų“, – pasakojo ji.

Komisija liko sužavėta

Studentų prezentacijas stebėjusią ir vertinusią komisiją sudarė „KaunasIn“ verslo skyriaus investicinės aplinkos projektų vadovas Gytautas Kulakauskas, KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto mokslinių tyrimų prodekanė Meda Andrijauskienė, architektė ir KTU Statybos inžinerijos ir architektūros fakulteto dėstytoja Laura Jankauskaitė-Jurevičienė ir KTU doc. dr. Neringa Gerulaitienė.

Projekte studentai pateikė daugybę idėjų: nuo ekologiškų iniciatyvų, kaip plastikinių butelių surinkimo vietos, gyvūnams erdvę traukiniuose užtikrinančios kabinos, iki novatoriškų skaitmeninių platformų, galinčių keleivių patirtį paversti kur kas malonesne. Pirmą vietą užėmė komanda „EnterT[r]ain“ dėl jų sukurtos įtraukiančios platformos traukiniuose, siūlančios žaidimus vaikams ir šeimoms pritaikytą turinį.

Pasak L. Jankauskaitės-Jurevičienės, studentų projektai perteikė puikų gebėjimą atpažinti keleivių poreikius, pasiūlant inovatyvių sprendimų, apimančių specifinius šeimų su gyvūnais ar neįgaliųjų poreikius, taip pat, kaip priimti imigrantus ar išsaugoti žmonių atminimą apie jų prarastą turtą.

„Dirbdami tarpdisciplininėse komandose, studentai sugebėjo sukurti kūrybiškų ir visapusių sprendimų sudėtingais modernėjančių kelionių klausimais“, – komentavo ji.

L. Jankauskaitei-Jurevičienei pritarė komisijos pirmininkė doc. dr. N. Gerulaitienė: „Labai didžiuojamės visų dalyvių pasiekimais ir tikime, kad jų kūrybiškumas ir pateikti inovatyvūs sprendimai gali atverti naujų galimybių mobilumo sektoriuje ir daug prisidėti prie projekto „Rail Baltica“ ateities plėtros“, – tvirtino šio tarptautinio projekto vadovė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

poeta

poeta portretas
Kodėl nėra normalaus traukinių eismo tarp kauno ir Varšuvos? Europinė vėžė gi yra, galima ir 160 km/val. išvystyti.

XX amžiaus traukinių greičiai

XX amžiaus traukinių greičiai portretas
Jau dabar traukiniai maždaug 100 km atstumą tarp Kinijos miestų Šanchajaus ir Sudžou centrų nuvažiuoja per 23 minutes.Panašiais greičiais traukiniai važinėja Ispanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje. Lietuvoje iš Vilniaus pasiekti Kauną valandos vis dar neužtenka, nors dar prieš berods 15 metų tuometinis susisiekimo ministras Butkevičius galimai žadėjo, kad traukiniai tarp Vilniaus ir Kauno važinės 160 km per val. greičiu, o kelionė truks apie 45 min.?

kaunietis

kaunietis portretas
lopetą į rankas ir prie darbo
VISI KOMENTARAI 7

Galerijos

Daugiau straipsnių