Atlyginimai mažėja

Praėjusią savaitę 39 Kauno apylinkės teismo teisėjai kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus dėl per mažų atlyginimų. Pareiškime nurodyta suma viršija 2 mln. eurų. Tiek teisėjai skaičiuoja patyrę žalos dėl neteisingai skaičiuotų atlyginimų. Dėl tokios pat priežasties į teismus jau kreipėsi apie 40 proc. visų Lietuvos teisėjų. Pareiškimų sumos kiekvienu atveju skirtingos, bet šešiaženklės.

Kauno apylinkės teismo teisėjų pareiškime nurodoma, kad atlyginimas teisėjams yra mokamas pagal Teisėjų darbo apmokėjimo įstatymą, kurio 3 straipsnis nustato, kad teisėjų atlyginimams skaičiuoti taikomas Seimo patvirtintas tam tikrų metų valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos bazinis dydis, kuris tvirtinamas gavus Vyriausybės teikimą.

Bazinis dydis turi būti nustatomas atsižvelgus į praėjusių metų vidutinę metinę infliaciją, minimaliosios mėnesinės algos dydį ir kitų veiksnių įtaką.

To paties Teisėjų darbo apmokėjimo įstatymo 4 straipsnis nustato, kad bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų atlyginimą sudaro: pareiginė alga, priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, mokėjimas už darbą ir budėjimą poilsio ir švenčių dienomis, pavadavimą, priemoka už padidėjusį darbo krūvį.

Tačiau, teisėjų vertinimu, bazinio dydžio nustatymo tvarka yra nekonkreti, tiesiogiai nesusieta nei su realiu infliacijos dydžiu, nei su vidutiniu atlyginimu, nei su kitų valstybės valdžios pareigūnų atlyginimais. Įstatymas abstrakčiai įpareigoja tik įvertinti ir atsižvelgti į tokius kriterijus kaip vidutinė metinė infliacija, minimali ar vidutinė alga ir kt., tačiau konkrečiai nenustato, kaip reikia įvertinti ir kokiu mastu atsižvelgti.

Todėl praktikoje Seimas tik formaliai patvirtina pareiginės algos bazinį dydį 1 ar 3 eurais didesnį, tačiau toks padidinimas neatitinka realios metinės infliacijos ir faktiškai reiškia teisėjų atlyginimų mažinimą.

Kiek man teko skaičiuoti, atotrūkis tarp teisėjo ir advokato atlyginimo, lyginant visose ES valstybėse, Lietuvoje yra vienas didžiausių.

Dėl atlyginimų į teisinį ginčą valstybę pakvietę teisėjai primena, kad teismų nepriklausomumo principo turinį dar 1995 m. atskleidė Konstitucinis Teismas (KT). Nutarime pasisakyta, kad teisėjas privalo ne tik būti pasirengęs profesiniu atžvilgiu, turėti didelį autoritetą, bet ir būti materialiai nepriklausomas. Todėl bet kokie mėginimai mažinti teisėjo atlyginimą ar kitas socialines garantijas yra traktuojami kaip kėsinimasis į teisėjų ir teismų nepriklausomumą.

Pirmosios kregždės

Apie prastą finansinę situaciją teismuose, didelius darbo krūvius ir neadekvačius atlyginimus ne kartą yra kalbėjęs Kauno apygardos teismo pirmininkas Marius Bartninkas. Jis priminė, kad dar 2022 m. liepą pirmieji ginčą su valstybe dėl neadekvataus užmokesčio už darbą inicijavo būtent Kauno apygardos teismo teisėjai, akcentuodami, kad kvalifikacinių reikalavimų, suteikiamos atsakomybės ir didelio darbo krūvio neatitinkantis atlygis ne tik mažina teisėjo profesijos patrauklumą, bet ir yra tiesioginė grėsmė Konstitucijoje įtvirtintam teisėjų nepriklausomumo principui.

„2008 m. ekonominės krizės metu sumažintas apygardos teismo teisėjų darbo užmokestis buvo atkurtas tik 2023 m. Ar daug žinote profesijų darbuotojų, kurie šiandien gauna tokį patį darbo užmokestį, kokį gaudavo 2008 m.? – retoriškai klausė M. Bartninkas. – Per šį laiką tiek minimali mėnesinė alga, tiek ir vidutinis atlyginimas valstybėje išaugo ne procentais, bet kartais֧.“

Anot teismo pirmininko, viešojoje erdvėje dažnai kalbama apie mažus pedagogų ir medikų, kurių darbas ne mažiau svarbus, atlyginimus. Tačiau jų darbo užmokestis per pastaruosius penkiolika metų buvo didinamas ne vieną kartą. Taip pat jiems, skirtingai nei teisėjams, netaikomas draudimas užsidirbti papildomai. Keliose gydymo įstaigose dirbantis medikas ar papildomai kaip korepetitorius uždarbiaujantis mokytojas ekspertas gauna didesnį atlyginimą nei teisėjas.

„Dėl nepatrauklaus darbo užmokesčio nuosekliai trumpėjo norinčių tapti teisėjais sąrašai ir augo neužimtų teisėjų pareigybių skaičius. Todėl ir buvo priimtas sprendimas kreiptis į teismą“, – dėstė M. Bartninkas.

Pozicija:  M. Bartninkas pabrėžė, kad teisėjų siekis apginti savo teises kreipiantis į teismą negali būti vertinamas kaip grėsmė valstybės teisinei sistemai, o kartu ir pačiai valstybei. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Pirmininkas neslepia, kad pernai kreiptis į teismą dėl atlyginimų nusprendę teisėjai sulaukė kritikos. Esą noras aktyviai ginti savo teises – ne laiku, nes Vyriausybės sudaryta darbo grupė jau buvo parengusi teisinio reglamentavimo pakeitimus, susijusius su darbo užmokesčio viešajame sektoriuje reforma, kurią planuota įgyvendinti nuo 2023 m. sausio 1 d.

„Sveikindamas politikų iniciatyvą jau tuomet akcentavau, kad įstatymų pakeitimų projektų paketas yra tik pradžia politinio kelio, kurio baigtis yra sunkiai prognozuojama. Kad ir kaip būtų gaila, toks skepticizmas paaiškėjo esąs pranašiškas, kadangi jau 2022 m. spalį pokyčių įgyvendinimas atidėtas pusei metų, o dabartinė situacija leidžia pagrįstai abejoti galimybėmis valstybės tarnybos reformą įgyvendinti ir nuo 2023 m. liepos 1 d. Daugelis kitų teismų teisėjų kurį laiką gyveno lūkesčiais apie ryškėjančią šviesą tunelio gale, tačiau, reformai pradėjus strigti, ėmė sekti mūsų teismo teisėjų pavyzdžiu“, – pabrėžė M. Bartninkas.

Supratimo nebepakanka

Skaičiuojama, kad dėl žalos atlyginimo į teismus jau kreipėsi apie 40 proc. visų Lietuvos teisėjų. Kauno apygardos teismo pirmininko vertinimu, situaciją galima lyginti jau ne su sniego gniūžtės efektu, o su lavinos. Tai patvirtina faktas, kad nuo 2022 m. gruodžio iki 2023 m. vasario tokio paties pobūdžio reikalavimus pateikė visų apygardų teismų teisėjai, o kovą jų pavyzdžiu ėmė sekti ir apylinkių teismų ir apygardų administracinių teismų teisėjai.

„Mano žiniomis, šiuo metu bendras į teismą dėl neadekvataus darbo užmokesčio besikreipusių teisėjų skaičius siekia beveik 300, arba apie 40 proc. visų Lietuvos teisėjų. Tai tikrai ne pabaiga. Dar vienos bangos galima tikėtis, jeigu kitą mėnesį Seime įstrigs valstybės tarnybos reforma ir nebus priimtas sprendimas išskirti teisėjų atlyginimų klausimą iš bendro paketo ir jį pagaliau išspręsti“, – grėsmingos prognozės nesibaidė Kauno apygardos teismo pirmininkas.

Vis dėto M. Bartninkas pabrėžė, kad teisėjų siekis apginti savo teises kreipiantis į teismą negali būti vertinamas kaip grėsmė valstybės teisinei sistemai, o kartu ir pačiai valstybei.

„Tikroji grėsmė yra teismų sistemą paliekantys geriausi specialistai, kurių pakeisti nėra kuo. Šiuo metu teismuose neužimta apie 70 teisėjų etatų, o kandidatų į teisėjus yra vos apie 20. Tik tiek visoje Lietuvoje yra norinčių būti teisėjais. Nebėra prabangos iš stiprių kandidatų išsirinkti pačius geriausius“, – pastebėjo M. Bartninkas.

Susiduriama ir su dilema, kaip nenuleisti kartelės per žemai, kad teisėjais netaptų nekvalifikuoti, žemos moralės asmenys. „Nežinau, kaip jūs, bet aš norėčiau, kad mano bylą nagrinėtų stipriausias teisės specialistas, atsparus bet kokio pobūdžio įtakoms“, – teigė M. Bartninkas.

Jis pabrėžė, kad teisėjo profesijos patrauklumas yra vienas iš esminių nepriklausomos teismų sistemos, kaip ji apibrėžiama Konstitucijoje, elementų. Blogiausia, kad problema nesprendžiama taip ilgai, o valstybei atstovaujanti institucija, atsiliepdama į teisėjų skundą, nurodo, kad reikalavimai nepagrįsti, nes jokiame teisės akte tiesiogiai neįtvirtinta Vyriausybės ar Seimo pareiga didinti atlyginimus teisėjams.

„Tuomet jau net ir sąmokslo teorija apie kryptingai silpninamą teisminę valdžią nebeatrodo tokia nereali. Kad neadekvatus finansavimas yra grėsmė Lietuvos teismų sistemos nepriklausomumui, girdime tiek iš tarptautinės teisėjų organizacijos, tiek ir iš Europos Komisijos atstovų. Todėl politikų išsakomo supratimo, kad egzistuoja problema, jau nebepakanka. Būtini skubūs sprendimai, kurie neapsiribotų kosmetiniais pokyčiais, bet situaciją keistų iš esmės“, – įsitikinęs Kauno apygardos teismo pirmininkas.

Ilgai kentėjo

Pirmadienį Aukščiausiajame Teisme vykusiame Prezidento Gitano Nausėdos susitikime su šio teismo teisėjais ir darbuotojais taip pat kalbėta apie finansus.

„Teisėjų atlyginimai turi būti konkurencingi ir patrauklūs aukščiausios kvalifikacijos teisininkams. Adekvatus teisėjo atlygis, visų pirma, yra teismo nepriklausomumo garantija, o nepriklausomų teismų vykdomas teisingumas yra valstybės pamatas“, – pabrėžė Prezidentas.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė pritarė teisėjų žingsniui kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo.

„Ir taip seniai kentėjo ir laukė. Jiems žadamas nuolatinis atlyginimų pakėlimas, bet realiai jis nevykdomas. Jei pasižiūrėtume, kaip rinkoje atrodo teisininkų, kurių kvalifikacija panaši į teisėjų, atlyginimai, jie uždirba dvigubai ar net trigubai daugiau. Tai kodėl žmogus valstybiniame sektoriuje turėtų dirbti už centus, kai, išeidamas ir dirbdamas ne mažiau atsakingą darbą privačiai, gautų kur kas didesnį atlyginimą“, – „Kauno dienai“ sakė parlamentarė.

Lietuvoje yra 705 teisėjai. Anot Seimo narės, jų nėra tiek jau daug, todėl atlyginimus pakelti valstybei ne kažką tekainuotų, palyginti su tuo, kiek yra iššvaistoma.

„Kita vertus, pradedame nesolidžiai atrodyti tarptautiniame kontekste. Kiek man teko skaičiuoti, atotrūkis tarp teisėjo ir advokato atlyginimo, lyginant visose ES valstybėse, Lietuvoje yra vienas didžiausių. Tai rodo, jog kitos valstybės supranta, kad atlyginimas yra viena iš sudėtinių teismų nepriklausomumo dalių, kuris užtikrina žmogui ir orų gyvenimą, ir tam tikrą sprendimų laisvę“, – pastebėjo A. Širinskienė.

Parlamentarė tvirtino žinanti jau ne vieną ir ne du, ir net ne tris teisėjus, kurie išėjo iš darbo negalėdami išlaikyti šeimų. Todėl ragino nesistebėti, kad bylos nagrinėjamos labai ilgai.

Ant valstybės pečių galbūt užgulsiančią žalos atlyginimo naštą, pagal pareiškimus skaičiuojamą šešiaženklėmis sumomis, parlamentarė įvertino kaip teisingą kirtį ir paskatą racionaliai skirstyti šalies išteklius.

„Gal valstybė pradės racionaliau savo resursus naudoti. Kada vakcinos išsiunčiamos, tarkime, į Turkmėniją ir dar sumokama už nuvežimą, nes ta valstybė pati nenusiveža, arba tiesiog išpilamos. Aš manau, kad išpilti į kanalizaciją ar kitur, ar atiduoti Turkmėnijai, yra labai daug, bet atiduoti savo žmonėms, kurių dažnas dirba pasiaukojamai, nemanau, kad 2 ar 6 mln. yra daug, žinant, kaip neatsakingai resursai yra naudojami“, – pareiškė A. Širinskienė.

Tendencija: A. Širinskienė tvirtino žinanti jau ne vieną ir ne du, ir net ne tris teisėjus, kurie išėjo iš darbo negalėdami išlaikyti šeimų. (L. Balandžio/BNS nuotr.)

Vengiama ne tik spręsti teisėjų atlyginimų didinimo klausimą, bet ir skirti pakankamą finansavimą teismų darbuotojų ir tarnautojų darbo užmokesčiui. Teismų sistemos darbuotojai nurodo, kad anksčiau neadekvatų darbo užmokestį kompensuodavo perspektyva ateityje užimti patrauklią teisėjo darbo vietą. Situacijai pasikeitus, teisėjams į pagalbą vykdant teisingumą pasitelkti pakankamai kvalifikuotų specialistų tampa vis didesniu iššūkiu, o tai dar labiau didina spaudimą visai sistemai.

Tikroji grėsmė yra teismų sistemą paliekantys geriausi specialistai, kurių pakeisti nėra kuo.

Teismai ir teisingumas

KT jau priėmė trečią prašymą įvertinti, ar teisėjų darbo apmokėjimo teisinis reguliavimas atitinka Konstituciją. Pareiškimuose tvirtinama, kad teisėjų atlyginimo santykinis mažėjimas yra nulemtas įstatymų leidėjo elgesio, konkrečiai, nepakankamų veiksmų reguliuoti teisėjų darbo apmokėjimo dydį taip, kad jo santykis su vidutiniu darbo užmokesčiu netaptų mažesnis, nei yra. Nurodoma, kad įstatymo leidėjo neveikimu pasiekiama tai, kad teisėjų atlyginimas mažėja.

Teisėjų nuomone, jų atlyginimas santykinai turėjo išlikti ne mažesnis, koks buvo ir 2008 m. Mėnesio žalos dydis skaičiuojamas kaip skirtumas tarp faktiškai gauto teisėjo atlyginimo be priedo už ištarnautus metus sumos bruto ir teisėjo atlyginimo, kuris tą mėnesį turėjo būti apskaičiuotas. Pateiktais skaičiavimais, teisėjų atlyginimas turėjo būti kone dvigubai didesnis, nei jiems realiai buvo išmokėta.

Apygardų teismų teisėjų atlyginimas (be priedo už stažą) 2008 m. gruodį buvo 2 442,40 euro, neatskaičiavus mokesčių. Palyginti su 2012 m., 2019 m. ir 2021 m., teisėjų atlyginimas, įvertinus 2019 m. mokesčių reformą, 2019 m. sausį sudarė 2 296,20 euro, 2020 m. – 2 347,80 euro, 2021 m. sudarė 2 365,00 eurus, 2022 m. – 2 433,80 euro.

Skaičiavimai: teisėjai nurodo, kad jų atlyginimai nekilo nuo 2008 m. (Vytauto Petriko nuotr.)

Tiek Kauno teisėjų pareiškime Regionų administraciniam teismui, tiek kitų šalies teismų pareiškimuose, jau pasiekusiuose Konstitucinį Teismą, apeliuojama į tai, kad teismas yra vienintelė valdžios institucija, vykdanti teisingumą, sprendžianti visuomenėje kilusius ginčus, todėl teismo ir teisėjų nepriklausomumas turi būti teisinėmis priemonėmis apsaugotas nuo įstatymų leidžiamosios ar vykdomosios valdžios galimo išorinio poveikio ir įtakos, kuri apima ir materialinį nepriklausomumą.

Papildomai pažymėtina ir tai, kad 1998 m. Europos Tarybos iniciatyva patvirtintoje Europos chartijoje dėl teisėjų statuso nurodyta, kad teisėjas už kompetentingą pareigų vykdymą turi teisę gauti atlyginimą, kurio dydis yra tiksliai apibrėžtas, siekiant teisėją apsaugoti nuo spaudimo, galinčio daryti įtaką sprendimams ir elgesiui, vykdant teisingumą ir taip pakenkti teisėjo nepriklausomumui ir nešališkumui.

Komentaras

Sigita Rudėnaitė

Lietuvos teisėjų tarybos pirmininkė, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja

Tenka pripažinti, kad situacija, kai teisėjai priversti bylinėtis su valstybe, nėra gera, tačiau pačios teismų bendruomenės dėl to tikrai negalima kaltinti. Juolab – teisėjų, kurie labai ilgai demonstravo išskirtinę kantrybę laukdami, kol bus išspręsta jų atlyginimų problema.

Ilgą laiką mūsų bendruomenėje vyravo požiūris, kad teismai – tylioji valdžia, teisėjai kalba savo nuosprendžiais ir sprendimais, todėl apie savo problemas, ypač finansines, viešai kalbėti buvo vengiama. Vis dėlto, pastaraisiais metais teisėjų atlyginimų problema pasiekė kritinį tašką: oficialiais Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, nuo 2008 m. daugelio grandžių teisėjų atlyginimai sumažėjo 3,3 proc., o tuo pačiu metu kitų valdžios institucijų – didėjo (kai kurių institucijų net ir daugiau nei 200 proc.).

Akivaizdu, kad dabar teisėjo gaunamas atlyginimas yra neadekvatus tenkančioms pareigoms ir atsakomybei. Jis tiesiog nekonkurencingas. Vis dažniau Teisėjų taryba turi patarti Prezidentui dėl kolegų, paliekančių pareigas savo noru, atleidimo. Dar daugiau, norinčių užimti laisvas teisėjų vietas yra mažiau nei laisvų vietų. Tai rimtas pavojaus signalas.

Situacija yra kritinė ir verčia valstybės valdžios institucijas imtis priemonių nebedelsiant nė dienos. Teisėjų ir kitų teismų darbuotojų stygius dėl nepakankamo finansavimo neišsispręs greitai, o tai gali sukelti ir sunkiai atitaisomą žalą valstybės reputacijai (per ilgi teismų procesai mažina investicijų patrauklumą ir pan.).

Metai po metų teismams skiriamas nepakankamas, objektyviais kriterijais nepagrįstas finansavimas. Suvokdama situacijos rimtumą, dar praėjusių metų rugsėjo mėnesį Teisėjų taryba inicijavo Visuotiniame teisėjų susirinkime rezoliuciją, norėdama jau viso teisėjų korpuso balsu atkreipti politinės valdžios ir pilietinės visuomenės dėmesį dėl pačios situacijos, aiškiai įvardyti padarinius, kad, silpstant teismų sistemai, silpnėja pati teisinė valstybė, paraginti kartu ieškoti išeičių, kurios atlieptų ne tik ir ne tiek teismų bendruomenės, kiek visos valstybės interesus.

Šiuo metu Seime svarstomas Teisėjų atlyginimų įstatymo projektas, kuris yra sudėtinė Valstybės tarnybos reformos paketo sudedamoji dalis. Jei būtų priimtas teisėjų atlyginimą reglamentuojantis įstatymas, situacija galėtų pagerėti. Tačiau nerimą kelia tai, kad įstatymą priimti delsiama: pagal pirminį projekto variantą jis turėjo įsigalioti jau nuo šių metų sausio 1 d., šiuo metu Vyriausybės projekte siūloma data – liepos 1 d., tačiau pasigirsta nuomonių, kad šią datą reikėtų nukelti ir vėl. Labai aiškiai norime pasakyti, kad toks delsimas ir netikrumas trikdo teismų sistemos veiklą: mažėjant teisėjų ir teismo darbuotojų, didėja likusiųjų darbo krūviai, neišvengiamai ilgėja bylų nagrinėjimo terminai, gilėja teismo žmonių nusivylimas ir blogėja psichologinis klimatas teismuose, o tai neišvengiamai veikia ir jų darbo kokybę. Tokių grėsmių padariniai – ilgalaikiai, todėl kitų valstybės valdžių atstovai turėtų nedelsdami susirūpinti, kad nebūtų negrįžtamai pakenkta teisingumo vykdymo sistemai valstybėje.