Tragiškos nelaimės

Pernai gruodį Kaune, Savanorių prospekte, žuvo vilkiką su puspriekabe vairavęs vyras. Įtariama, kad transporto priemonės jis nesuvaldė, nes sutriko sveikata. Rietave, važiuodamas žiedine sankryža, autobuso vairuotojas staiga sukniubo ir nevaldoma transporto priemonė su keleiviais pakibo ant pakelės griovio krašto. Vairuotojo atgaivinti nepavyko. Vilniuje pernai rugpjūtį per avariją nukentėjo keturi žmonės, kai, sutrikus sveikatai, automobilio nesuvaldęs vairuotojas rėžėsi į medį. Kitas sąmonės netekęs vairuotojas išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą. Tai tik kelios plačiau nuskambėjusios nelaimės, įvykusios sušlubavus vairuotojų sveikatai. Skaudžių nelaimių dėl šios priežasties neretai nutinka statybose, žemės ir miškų ūkyje.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Žuvus ar sunkiai susižeidus darbuotojui, kenčia ne tik jo šeima, bet ir kiti artimi asmenys ir kolegos. Jei įvykio, sukelto sutrikus darbuotojo sveikatai, metu žūsta kiti žmonės, su nelaime susijusių ratas smarkiai išsiplečia. Jau nekalbant apie tai, kad kiekvieną tokį įvykį tiria teisėsauga, Valstybinė darbo inspekcija. Įmonės, kurioje dirbo nelaimę patyręs darbuotojas, vadovui tenka minti teismų slenksčius. Aiškinamasi, kodėl jis neužtikrino darbuotojo sveikatos, saugumo, neužkirto kelio nelaimei.

„Kiekvieną kartą, kai išgirstame, kad, sutrikus sveikatai, vairuotojas nuvažiavo nuo kelio, darbininkas žuvo kertant mišką ar nukrito nuo pastolių statybose, sukirba abejonė: ar asmuo tikrai sąžiningai buvo pasitikrinęs sveikatą? Juk kiekviename bent kiek rizikos turinčiame darbe, kiekviename darbe, kur darbuotojas atsakingas ir už kitus asmenis, jų saugumą, reikalaujama periodiškai profilaktiškai tikrintis sveikatą, – pastebi KMP direktorius Paulius Kibiša. – Deja, Lietuvoje į šį privalomą sveikatos tikrinimą dar žiūrima gana atmestinai. Darbuotojai, neretai ir darbdaviai, yra suinteresuoti kaip nors gauti sveikatos pažymą, liudijančią, kad žmogus tam tikrus darbus dirbti gali. Kai darbuotojas bet kokia kaina ir priemonėmis stengiasi gauti pažymą, nuslėpti ligas, jis kreipiasi į įvairaus plauko įstaigėles, kur patikros atliekamos tik formaliai. Tačiau tiek darbuotojas, tiek darbdavys, siekdamas privalomąjį profilaktinį sveikatos tikrinimą atlikti formaliai, turėtų pagalvoti apie to padarinius, kurie gali būti labai skaudūs.“

Naudinga visiems

Medikai tvirtina: tokių nelaimių galbūt galima išvengti darbuotojams laiku atlikus ne formalią, o tikrai kokybišką profilaktinę sveikatos patikrą. Tokia patikra, atidžiai ištiriant kiekvieną į šią sveikatos priežiūros įstaigą besikreipiantį darbuotoją, atliekama skaidria įmone pripažintoje KMP.

„Išsamus, ne formalus, sąžiningai atliekamas privalomasis profilaktinis sveikatos tikrinimas – vienas patikimiausių būdų užbėgti už akių profesinėms ir kitoms ligoms, išvengti nelaimingų atsitikimų darbe ir kitur“, – pasakojo KMP Darbo medicinos centro (DMC) vadovė Oksana Libeikienė.

Išsamus, ne formalus, sąžiningai atliekamas privalomasis profilaktinis sveikatos tikrinimas – vienas patikimiausių būdų užbėgti už akių profesinėms ir kitoms ligoms ir išvengti nelaimingų atsitikimų.

Sąžiningai atliekami tokie tikrinimai naudingi ir darbuotojui, ir darbdaviui, ir visai visuomenei. Jie leidžia įvertinti, ar įsidarbinantys ir jau dirbantys asmenys gali dirbti konkretų darbą konkrečiomis galimos profesinės rizikos sąlygomis. Leidžia apsaugoti įsidarbinančių ir dirbančių asmenų sveikatą nuo galimo profesinės rizikos veiksnių poveikio, siekiant išvengti traumų ar kitokio darbuotojo sveikatos pakenkimo, didesnio tam tikrų ligų užkrato visuomenėje paplitimo.

Tikslas: KMP Darbo medicinos centro vadovė O. Libeikienė akcentavo, kad privalomi profilaktiniai sveikatos tikrinimai yra naudingi ir darbuotojui, ir darbdaviui, ir visai visuomenei./ Justinos Lasauskaitės nuotr.

Pavyzdžiui, per kelerius metus per privalomą profilaktinį sveikatos patikrinimą DMC atlikus plaučių rentgenogramą, buvo įtariami trys tuberkuliozės atvejai maisto pramonės darbuotojams. Jiems dirbti neleista, asmenys nusiųsti pas atitinkamus specialistus diagnozei patvirtinti.

Tyrimai padeda įvertinti, ar efektyvios taikytos profesinės rizikos šalinimo ir mažinimo priemonės, prisideda prie ilgesnio, sveikesnio gyvenimo, padidėjusio darbingumo ir produktyvumo, lemia mažiau profesinių ir su darbu susijusių ligų ir traumų, kurios trikdo įmonės veiklą.

Neretai darbdaviai apmoka šiuos tyrimus, taip solidarizuodamiesi su darbuotoju ir parodydami jiems papildomą dėmesį. Be viso kito, juk kuo mažiau nelaimingų atsitikimų ir traumų darbe, profesinių ligų atvejų, tuo mažesnės draudimo įmokos ir (arba) kompensavimo išmokos, geresnė įmonės reputacija.

Viskas iš karto

O. Libeikienė vardijo, kad profilaktinis sveikatos patikrinimas dėl darbo, priklausomai nuo jo pobūdžio, apima šeimos gydytojo konsultaciją, regėjimo, klausos ištyrimą, pulso, kraujospūdžio matavimą, širdies tonų, plaučių klausymą, nervų sistemos veiklos, psichikos ir kt. įvertinimą.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Pagal konkrečius profesinės rizikos veiksnius, kurie darbdavio bus įrašyti į medicininę knygelę, gali reikėti atlikti šiuos papildomus tyrimus: bendrą kraujo tyrimą, šlapimo tyrimą, širdies elektrokardiogramą, krūtinės ląstos rentgenogramą, audiogramą ir kt. Visi šie tyrimai DMC atliekami vieno apsilankymo metu, tyrimų rezultatus pakomentuoja specialistai ir šeimos gydytojas. „Jeigu yra net minimalių nukrypimų nuo normų, gydytojai pateikia rekomendacijų, pataria dėl apsaugos priemonių nuo darbo rizikos veiksnių“, – pasakojo centro vadovė ir atkreipė dėmesį, kad, pavyzdžiui, dirbant triukšmingoje aplinkoje ir nenaudojant ausinių, ne tik galimi klausos pažeidimai, bet ir atsiranda didesnis psichologinis, nervinis nuovargis.

Profilaktiniai sveikatos tikrinimai aktualūs ne tik dirbantiems ir įsidarbinantiems, vairuotojams, bet ir norintiems gauti leidimą įsigyti šaunamąjį ginklą ir vykstantiems į užsienį.

O. Libeikienė akcentuoja, kad svarbu atvykstant profilaktiškai pasitikrinti sveikatos būti pailsėjus.

„Atvykti reikėtų ne iš karto po naktinio budėjimo ar tik pasibaigus darbo pamainai, prieš patikrą negalima gerti alkoholio, rūkyti. Negalima vykti  profilaktiškai tikrinti sveikatos, jei žmogus serga (turi laikinąjį nedarbingumą). Jei darbuotojas turi pažymą iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos, atvykstant būtina ją pasiimti“, – nurodė centro vadovė.

Čia organizuojami ir privalomieji higienos įgūdžių, privalomieji pirmosios pagalbos mokymų kursai. „Pirmosios pagalbos tęstiniai mokymai kas penkerius metus privalomi visiems vairuotojams. Žinias atnaujinti padedame ne nuotoliniu būdu, o realiai pasikartojant ir praktiškai išbandant gaivinti žmogų naudojant modernius manekenus. Tai, ką žinai teoriškai, yra viena, o kai priklaupi prie manekeno ir pats pajauti, koks sunkus darbas yra dirbtinis širdies masažas atliekant krūtinės ląstos paspaudimus, yra visai kas kita“, – atkreipė dėmesį O. Libeikienė, kodėl šiuose mokymuose negalima apsieiti be praktinės dalies.

Higienos įgūdžių mokymai privalomi maisto pramonės, socialinės globos ir slaugos, ugdymo įstaigų, stovyklų, soliariumų, pirčių, baseinų, grožio, pramogų parkų, apgyvendinimo paslaugas teikiantiems ir kt. darbuotojams.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Kaip užsiregistruoti?

Norint užsiregistruoti privalomai profilaktiškai pasitikrinti sveikatą būtina iš anksto registruotis tel. (8 37) 313 289, (8 37) 312 804.

Kauno miesto poliklinikos Darbo medicinos centras įsikūręs Savanorių pr. 369, Kaune, Kalniečių poliklinikos pastate.

Daugiau informacijos – kaunopoliklinika.lt/darbo-medicinos-centras/.