I. Dovydaitytė: jeigu turi, kaip gali nesidalyti su kitais? (Metų kaunietės rinkimai)

  • Teksto dydis:

07. Irutė DOVYDAITYTĖ – sesuo salezietė, pedagogė, du dešimtmečius dirbanti Palemono vaikų dienos centre su socialinės rizikos vaikais, koordinuoja šio centro veiklą, padeda sunkiau besimokantiems, ugdo bendravimo įgūdžius ir skiepija žmogiškąsias vertybes asmeniniu pavyzdžiu, suteikia vaikams saugumo jausmą, apgaubia šiluma.

Žinoti, kad mylimas

Projekto „Metų kaunietė“ finalo dalyvė, kurią išsamiau pristatome šiandien, kuklinosi. Anot Irutės, finale turėtų būti ne ji, o visa vaikų dienos centro bendruomenė – būrys nuostabių geros valios, iniciatyvių žmonių.

„Viena nieko nepadaryčiau, – įsitikinusi I. Dovydaitytė. – Turiu omenyje ir seses, ir pasauliečius savanorius, ir organizacijų atstovus. Vieni pasiūlo vaikams kokią nors edukaciją, kiti, kai pastebime, kad kažkuriam vaikui, pavyzdžiui, reikia drabužių, iš karto suorganizuoja.“

Sesuo salezietė pasakojo, kad darbas su vaikais, jaunimu vyksta pagal šv. kunigo Jono Bosko prevencinę – meilės – sistemą. „Labai geri jo žodžiai: „Kiekvieno vaiko laimė – žinoti, kad esi mylimas.“ Kiek meilės suteiki vaikui, tokį ir turi rezultatą. Tai galioja ir tėvams, ir mokytojams, auklėtojams. Meilė visada duoda rezultatą“, – akcentavo I. Dovydaitytė.

Meilė – ne nuolaidžiavimas ir ne visko darymas už vaiką. Tai, ką vaikas gali padaryti pats, turi ir daryti, jei reikia, turime daryti kartu su vaiku, bet ne už jį. Būti šalia jo viso proceso metu.

Kiekvieno vaiko laimė – žinoti, kad esi mylimas.

„Kai pasodiname jauną medelį, šalia įkalame kuolelį, kad padėtų atlaikyti gyvenimo vėjus. Kuoleliai reikalingi, kol medis užauga, sutvirtėja. Taip ir tėvų, kitų suaugusiųjų užduotis yra būti šalia vaiko, kad gyvenimo vėtros, išbandymai nenulaužtų, nesužalotų, padėtų išlikti tiesiam. Buvimas kartu, bendravimas, o ne pripirkimas daiktų yra lemiamas faktorius“, – įsitikinusi I. Dovydaitytė.

Vienas planų – vėl nuvežti vaikus prie jūros. Kai kurie iš dabartinių centro lankytojų nėra matę jūros. Pinigų tam centras kol kas neturi, bet tiki, kad kažkaip pavyks ten nusigauti.

„Svajojame ir apie stovyklą. Vienur nepavyko, bet surengsime gal kitaip. Dievas mus nustebina. Kiekviena diena – nuotykis su Dievu. Svajoti reikia. Nereikia nusivilti. Vienaip ar kitaip svajonės vis tiek išsipildo. Esame įsitraukę į įvairius projektus, gyvename palankioje vietoje, turime erdvią aplinką. Norime, kad ir kiti ja naudotųsi. Yra kiemas. Jeigu turi, kaip gali nesidalyti su kitais? Dievas duoda tam, kad pasidalytum, o ne kad sau laikytum užspaudęs“, – juokavo sesuo.

„Nepavogėme, nebijokite!“

Praėjusieji ir šie metai atnešė iššūkių, bet reikia gyventi, veikti, o ne skųstis. „Keičiasi pasaulis, atsirado kovidas, prasidėjo karas – vis nauji iššūkiai, bet gyvenimas eina į priekį“, – pastebi I. Dovydaitytė.

Nuo praėjusių metų kovo ji su kitomis seserimis yra priglaudusi penkis ukrainiečius – keturias moteris ir paauglį – ir du jų augintinius.

Po karantino itin jaučiama, kad vaikai labai įniko į virtualųjį pasaulį. Tai neigiamai veikia rezultatus mokykloje. „Stengiamės, kiek galime, padėti vaikams mokytis. Iššūkiai – nauji, bet dirbame pagal išgales“, – sakė vaikų dienos centro koordinatorė.

I. Dovydaitytei per pedagoginio darbo dešimtmečius teko pažinti daugybę įvairių vaikų ir jaunuolių.

Per du dešimtmečius buvo ir sėkmės istorijų, ir kai nepavyko prisibelsti į vaiko širdį. Buvo, kad ir pavykus prisibelsti laukė labai staigių posūkių. Dienos centro lankymas, net ir besąlygiškos jo darbuotojų, savanorių pastangos, patarimai negarantuoja, kad toliau vaiko gyvenime viskas bus rožėmis klota.

Netrūksta ir atvejų, kai centro lankytojai nustebina gerąja prasme ar prajuokina. Vienas tokių – per gimtadienį padovanotas tulpių glėbys. „Savo gimtadienių nesureikšminu, bet tąkart žiūriu – ateina paaugliukai, labiausiai išdykę (dabar jie jau suaugę vyrai), ir atneša 45 tulpes. Pirmi jų žodžiai jau iš tolo buvo: sese Irute, mes jų nepavogėme, nebijokite!“, – pasakodama kvatojo I. Dovydaitytė. Paaugliai tulpių išprašė iš gyventojų, eidami per Palemoną.

I. Dovydaitytė neslėpė, kad labai skauda širdį dėl vaikų, nuėjusių klystkeliais. Atsakymų, kodėl taip nutiko, ji neturi. Tačiau įsitikinusi, kad net ir tokiais atvejais pastangos padėti vaikui, juo rūpintis nebūna beprasmės. Patirtas gėris niekada nelieka be atsako.

„Suvokimas, kad esi svarbus ir mylimas, suteikia didelę atspirtį gyvenime. Jei ne dabar, tai kažkada ateityje. Tai didelė paskata atsikelti ir lipti iš duobės“, – sakė I. Dovydaitytė.

Rodyti pavyzdį

I. Dovydaitytės sau keliama užduotis – vaikams rodyti pavyzdį, suteikti vilties, kad gyvenime gali būti kažkas geriau ir kad tas geriau visiems yra pasiekiama.

„Ačiū Dievui, kad Dievas yra. Esame žmonės, ne dievai. Nekontroliuojame nei kitų gyvenimo, nei situacijų, nei pasaulio. Yra viltis, yra tikėjimas. Kiekvienas amžius, kiekvienas laikotarpis turi savo sunkumų. Visada sunkumų buvo, bet juos žmonės išgyveno, pakilo. Svarbu nenuleisti rankų. Kol Dievas duoda galimybę veikti, daryk viską, ką ir kiek gali, kad pasaulis keistųsi. Kiek meilės įdėsi, tiek pasaulis pasikeis“, – teigė sesuo salezietė.

Kaip ji tiek daug spėja nuveikti? „Niekada visur nesuspėsime, bet dėkokime Dievui už tai, ką galime, už tai, kiek spėjame nuveikti. Ten, kur nespėji, Dievas suspėja. Svarbu, kiek įdedi širdies“, – svarstė pašnekovė ir pridūrė, kad sunkiausia, kai fiziškai negali padėti kenčiančiam žmogui. Tada lieka malda ir viltis.

„Viskam yra pradžia ir pabaiga. Kad ir į kokią baisią situaciją pakliūtum, ji amžinai nesitęs, juk tamsiausia – prieš aušrą“, – kalbėjo pašnekovė ir pasidžiaugė, kad dienos centre bendraudama su vaikais ji ir pasisemia energijos, ir pailsi – vaikai padeda atsipalaiduoti.


BALSUOTI GALITE:

DIENRAŠTIS

Iš dienraščio išsikirpkite ir užpildykite lapelį ir siųskite adresu: „Metų kaunietė“, „Kauno dienos“ redakcija,  I.Kanto 18 g. 44296, Kaunas;

arba atneškite ir įmeskite į specialias dėžes redakcijos skyriuje, I.Kanto g.18, Kaunas.

! Esant galimybei dienraščio iškarpas prašome į redakciją siųsti paštu.

Vienas kuponas prilygsta dešimčiai balsų

SMS ŽINUTĖS

Balsuoti galite SMS žinutėmis.

Siųskite SMS žinutę (Lietuvoje) tel. 1679 su tekstu „MKA XX“.

XX – kandidatės numeris, esantis prie jos profilio.

SMS kaina – 1 Eur.

SMS žinutė prilygsta dešimčiai balsų

PORTALAS

Portale kauno.diena.lt, rubrikoje „Metų kaunietė“. Portale galima balsuoti vieną kartą per parą iš vieno IP adreso. Vienas balsavimas internetu prilygsta vienam balsui.

Nuo vasario 22 d. iki kovo 4 d. 12 val. (balsai priimami internetu, sms žinutėmis ir paštu). Kovo 6-7 d. susumuosime rezultatus.

Kovo 8 d. Metų kaunietę paskelbsime finaliniame renginyje.

Dienraštis „Kauno diena“ dėkoja projekto mecenatui „Mano būstas“, pagrindiniams rėmėjams „Vikonda grupė“, „Kauno tiltai“, „Bosca/be alkoholio“, rėmėjams „Heiga“, „Volfas Engelman nealkoholinis“, „SDG“, „Mega“, partneriams „Centro kredito unijai“, „Etapas Group“, „lgiausi limuzinai“, „Hegelmann Group“, „Jaukūs namai“, „Ribas Jewellery“.



NAUJAUSI KOMENTARAI

...

... portretas
taip ir nepažino gyvenime kas yra orgazmas

gaila ji nelaimes

gaila ji nelaimes  portretas
bet uz balsuoju.

Manau

 Manau  portretas
Ji tik Ji to ir verta. Būti... "Metų Kaunietė "
VISI KOMENTARAI 4

Galerijos

Daugiau straipsnių