Pasinaudojo tragedija

Spalio 28-ąją visų dėmesį sukaustė žinia apie Kauno klinikose mirusią jauną gimdyvę. Per viešai surengtą spaudos konferenciją šios ligoninės medikai įvardijo ir pagrindinę mirties priežastį – COVID-19 sukelta plaučių pažaida, kuri galimai komplikavosi masyviomis trombotinėmis komplikacijomis ir plaučių tromboze.

Tuomet skelbta, kad, atlikus cezario pjūvio operaciją, gimė sveika mergytė. Jai koronavirusas nenustatytas. Nemažai dėmesio konferencijos metu skirta ir į gimdyves nukreiptu raginimu skiepytis. Viskas dėl to, kad mirusi Evelina nebuvo pasiskiepijusi.

Po šios žinios socialiniuose tinkluose praūžė tikras skiepijimosi reklamos uraganas. Naudodami jaunos šeimos tragediją politikai, visuomenės veikėjai ir pavieniai dėmesio medžiotojai „liūdėjo dėl šio įvykio ir ragino pasimokyti iš svetimų klaidų“. Būtent tai ir tapo pagrindiniu postūmiu, Evelinos brolius atvedusiu į „Kauno dienos“ redakciją.

„Liko daug neatsakytų klausimų dėl sesers gydymo. Tačiau labiausiai žeidžia, kad anapilin taip anksti iškeliavusią sesę, mus, visą mūsų šeimą kažkokie pašaliniai žmonės pavertė didžiausiais antivakseriais. Niekas nė nepaklausė, ar mes leidžiame taip negerbti Evelinos atminimo. Nė vienas jų nepraėjo to skausmingo kelio, kuriuo ėjome mes visą tą laiką, kai sesuo buvo ligoninėje. Tai ir paskatino papasakoti viską, kas buvo iš tiesų“, – dieną prieš jaunos moters laidotuves vos tramdydamas emocijas sakė vienas brolių.

Evelina kovojo iki paskutinės gyvenimo minutės, todėl mes nusprendėme lygiai taip pat kovoti dėl teisybės.

Išleido į namus

Pasak jo, dar spalio 8 d. Evelina pasijuto blogai – minėjo, kad nejaučia vaikelio judesių, todėl jai pasidarė labai neramu. Moteris nieko nelaukusi kreipėsi į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės padalinį, esantį Šilainiuose.

„Čia jai atliko koronaviruso testą, kuris buvo neigiamas. Tuomet medikai patikrino vaiko judesius ir kelioms dienoms seserį paguldė į ligoninę. Joms praėjus, išleido namo. Čia ji buvo apie tris dienas, iš jų beveik niekur neidavo, o tada vėl pasijuto blogai“, – tragiškai pasibaigusios istorijos pradžią prisiminė pašnekovas.

Antrąjį kartą Eveliną jautėsi kur kas blogiau nei pirmąjį – jai pakilo temperatūra. Teko vėl vykti į Kauno ligoninę.

„Visi iš pradžių galvojome, gal jau atėjo laikas gimdyti, nes terminas buvo visai netoli. Tačiau ligoninėje Evelinai vėl buvo atliktas koronaviruso testas, kurio atsakymas buvo „galimai teigiamas“. Tuomet supratome, kur gali būti tikroji negalavimo priežastis. Sesuo liko ligoninėje, po trijų dienų jai pakartotinai atliktas COVID-19 testas. Šį kartą atsakymas jau buvo teigiamas“, – viską detaliai prisiminė vyresnysis brolis, kuris su seserimi nuolat bendraudavo telefonu.

Mintimis nuklydęs į prisiminimus jis teigė, kad visą nėštumą Evelina labai saugojosi – visur dėvėdavo apsauginę veido kaukę, stengėsi neturėti nereikalingų kontaktų su svetimais žmonėmis.

„Ji labai laukė vaikelio, ruošėsi jo gimimui, supirko visus daiktus ir iki smulkmenų apstatė kambarį. Ji buvo labai preciziška ir atsargi, klausė visų medikų patarimų, nes visuomet tikėjo mokslu ir medicina, – į klausimą, kur sesuo galėjo užsikrėsti koronavirusu, atsakymo sakė ir pats nežinantis – gal ligoninėje?“

Lengvas kovidukas

Žinia apie koronavirusą, pasak pašnekovo, seserį išgąsdino. Tačiau visa šeima, kaip sakė jis, visomis išgalėmis ją palaikė.

„Evelina buvo labai jautri, tačiau kovotoja. Galėdavo atlaikyti daug, tačiau jai reikėdavo padrąsinimo. Stengėmės, kad ji nuolat jaustų mūsų būvimą kartu“, – graudinosi ir vyresnėlis.

Ėjo penkta diena sergant COVID-19. Moters būklė, pasak artimųjų, negerėjo. Jaunesnio brolio žodžiais kalbant, apėmė beviltiškumo jausmas, tačiau šeima save ramindavo – Evelina medikų rankose.

Asociatyvi Kauno klinikų nuotr.

„Su seserimi nuolat bendraudavome vaizdo skambučiais, žinutėmis. Paklausus, kaip jaučiasi, ką sako medikai, ji kartodavo, kad jos būklę apibūdina kaip lengvą koviduką. Skambindavome ir į ligoninę. Paskambinus į vieną skyrių išgirsdavome, kad ji guli kitame. Ten paskambinus sakydavo, kad šiuo metu nėra gydytojų ir t.t. Gauti tikslios informacijos apie Evelinos būklę buvo išties sudėtinga, mums tik sakydavo, kad jos būklė stabili“, – pašnekovas sakė nerimo dienas prisimenantis kaip šiandien.

„Kauno diena“ kreipėsi į Kauno ligoninės atstovus ir prašė pateikti informaciją apie Evelinos gydymo eigą, atliktus tyrimus, paskirtą gydymą, kai ji susirgo koronavirusu. Klausėme, ar moteris galėjo užsikrėsti koronavirusu pirmojo apsilankymo ligoninėje metu. Domėjomės, ar Kauno ligoninės gydytojai įtarė kokių nors nėštumo komplikacijų, ar jai skirtas tik gydymas dėl COVID-19. Į nė vieną dienraščio klausimą ligoninės atstovai neatsakė.

„Šiuo metu LSMU Kauno ligoninėje dėl minimo atvejo vykdomas vidinis tyrimas. Informaciją teiksime jį atlikus“, – tokiu komentaru apsiribojo kelias dešimtis klausimų gavęs LSMU Kauno ligoninės Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vyr. komunikacijos specialistas Saulius Tvirbutas.

Svarbiausia – vaikelis

Spalio 21 d., praleidus beveik savaitę Kauno ligoninėje, Evelinos būklė pablogėjo. Kaip prisiminė broliai, jai buvo atliktas ir plaučių tyrimas rentgenu, kurio rezultatai buvo negeri.

„Pacientė į Kauno klinikas iš LSMU Kauno ligoninės buvo atvežta spalio 21 d. Ji pervežta į Kauno klinikas dėl blogėjančios kvėpavimo funkcijos. Tuo metu buvo 39 nėštumo savaitė“, – jau minėtoje spaudos konferencijoje viešai patvirtino Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Gimdymo skyriaus vadovas prof. dr. Mindaugas Kliučinskas.

Kadangi nėštumas buvo ne visas, o natūraliais būdais gimdyti dar nebuvo galima, Kauno klinikose tą pačią dieną nuspręsta atlikti cezario pjūvio operaciją. Jos metu gimė sveika, išnešiota mergaitė.

Moteris, kaip pasakojo gydytojai, nėštumo metu buvo sveika, neturėjo sunkių nėštumo komplikacijų. Jokiomis gretutinėmis ligomis, galėjusiomis nulemti tokią tragišką baigtį, taip pat nesirgo.

„Tik nežinome, ar po cezario pjūvio ji bent akies krašteliu spėjo pamatyti vaikelį. Nes vėliau, kadangi mergytė nesirgo koronavirusu, ji buvo atskirta ir sesei nebeatnešama. Ji beprotiškai džiaugėsi vaikeliu. Atrodė, kad blogiausia jau praeityje“, – rodydami pasakiškai gražios mergytės nuotrauką pasakojo artimieji.

Viešai kalbėjusio gydytojo M.Kliučinsko teigimu, pacientė toliau buvo gydoma Akušerijos skyriuje, COVID-19 padalinyje: „Skirtas adekvatus, patvirtintas ir visiems šiuo metu skiriamas gydymas.“

„Įtampa kiek atslūgo. Ir pati Evelina sakė, kad svarbiausia – vaikelis, o dabar ji jau nebebijo nieko. Tikėjomės, kad sesuo sveiks ir viskas bus gerai“, – sakė jis.

Palikta likimo valiai?

Tačiau Evelina kiekvieną dieną, pasak brolių, jautėsi vis prasčiau.

„Paklausiau, ar atlieka kokius nors tyrimus, tačiau ji sakydavo, kad ne. Pamenu, kad kažkuriuo metu jai net sumažino deguonies tiekimą, tačiau tada ji gydytojų prašė to nedaryti, nes dusdavo. Sesuo bandydavo bent kiek pavaikščioti, tačiau tai daryti sekėsi sunkiai – jai tirpdavo galūnės, trūko oro. Stebėjomės, kodėl dūstančiam žmogui niekas netiria plaučių. Nesame medikai, numanome tik paprasčiausius metodus, kurie turėtų būti taikomi tokiomis aplinkybėmis, bet ji tarsi buvo palikta likimo valiai. Kartą mūsų mama Evelinos paklausė, kaip dažnai jai yra leidžiami kraują skystinantys vaistai. Esame skaitę, kad koronaviruso ligoniams jie leidžiami kas dvylika valandų. Evelina minėjo, kad per ne visą savaitę jai suleido tik dvi dozes. Kartą sesuo pasakojo, kad jai pakilo temperatūra. Paskambinusi palatoje esančiu telefonu ji paprašė atnešti vaistų. Tačiau jai buvo pasakyta, kad pati nueitų į koridoriaus gale esantį kabinetą. Neturėdama kito pasirinkimo, tirpstančiomis galūnėmis sesuo vos ne keturiomis šliaužė pasiimti vaistų“, – sunkiai suvokiamus dalykus pasakojo jaunesnėlis. Jis teigė bandęs gauti informacijos ir ligoninėje, tačiau čia atsimušdavo tarsi į sieną: „Gydytojo nėra, o be jo suteikti informacijos negalime.“

Kauno klinikų atstovai patvirtino, kad, norint išsikviesti medicinos personalą, Akušerijos ir ginekologijos klinikos palatose prie kiekvienos pacientės lovos įrengta personalo kvietimo sistema.

Neturėdama kito pasirinkimo, tirpstančiomis galūnėmis sesuo vos ne keturiomis šliaužė pasiimti vaistų.

„Taip pat palatose yra telefonas, kuriuo pacientės gali bet kuriuo metu skambinti ir kviesti medicinos personalą. Kauno klinikose nuolat siekiama dar labiau gerinti pacientų priežiūrą, tad net į menkiausias pastabas yra atsižvelgiama ir stengiamasi tobulėti“, – išsamiau pakomentuoti brolio pasakoto įvykio nesiteikė ligoninės atstovai.

Kai po mirties į artimųjų rankas pateko Evelinos telefonas, jie patikrino, kokius paskutinius žodžius ji vedė „Google“ paieškoje.

„Pamatę nustėrome: „kosėjimas krauju“, „plaučių tomografija“, „kiek laiko išgyvensiu be deguonies“. Panašu, kad sesuo ir pati negaudavo jokios informacijos iš medikų, atsakymų ieškojo internete“, – pasakojo vyresnis brolis ir viską leido pamatyti savo akimis.

Kaip pasakojo pašnekovai, negalėdama tverti, kad dukra taip kankinasi, mama Evelinai primygtinai liepė paprašyti atlikti plaučių tyrimą rentgenu.

„Mūsų žiniomis, jis buvo atliktas tik paskutinę dieną. Tyrimas parodė, kad plaučiai jau buvo kone visiškai sudegę. Naktį iš spalio 26-osios į 27-ąją sesuo buvo skubiai išvežta į reanimaciją pablogėjus sveikatai. Kaip girdėjome iš viešojoje erdvėje pasisakiusių medikų, ją ilgai buvo bandoma gaivinti, tačiau ji užgeso“, – drebančiu iš sielvarto balsu kalbėjo jaunesnysis brolis. – Tą rytą, kaip ir kiekvieną buvusį prieš tai, tik prabudęs iškart parašiau sesei. Paklausiau, kaip jaučiasi. Dažniausiai ji atrašydavo iškart, nes anksti keldavosi. Tačiau sunerimau, kai ji neatrašė. Tuomet pradėjau skambinti į Klinikas. Sužinojau, kad ji Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje, o paskambinus į jį man nieko negalėjo pasakyti apie jos būklę. Tik kartojo, kad gydytojo nėra, kad nėra informacijos. Nerimas buvo begalinis, tačiau niekas nieko nesakė. Kaip tokiomis aplinkybėmis gauti informacijos apie savo šeimos narį?“

Palaidojus Eveliną artimiesiems ramybės neduoda klausimas, nuo ko mirė jiems brangus žmogus. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Spaudos konferencijoje kalbėjęs Kauno klinikų Intensyviosios terapijos klinikos vadovas doc. dr. Tomas Tamošuitis Evelinos mirtį komentavo taip: „Tai neįprastas ir tragiškas atvejis. Pas mus ji pateko spalio 26 d. naktį, tuo metu jos būklė žymiai blogėjo, progresavo kvėpavimo nepakankamumas. Buvo taikyti visi įmanomi ir šiuo metu įprasti kvėpavimo palaikymo gydymo metodai. Jie iš pradžių lyg ir davė rezultatą, tačiau, plaučių pažaidai labai greitai progresuojant, pacientė kitą dieną 11 val. po ilgai trukusio gaivinimo mirė.“

Užsivėrė tylos siena

Kauno klinikų atstovams buvo pateikta daugybė klausimų, kurie leistų atsakyti į šeimą kankinančias abejones dėl Evelinos gydymo. Į juos buvo žadama atsakyti per savaitę. Tačiau, praėjus šiam laikui, „Kauno dieną“ pasiekė šios ligoninės komentaras, tačiau ne atsakymai į klausimus.

„Kauno klinikose vyksta vidinis tyrimas, siekiant detaliai išanalizuoti visą pacientės buvimo ligoninėje laiką ir personalo darbą. Todėl komentuoti tyrimo objektu esančių detalių šiandien dar negalime. Kai tik turėsime tyrimo išvadas, kurias komisija turi pateikti per mėnesį laiko, pasidalysime jomis su visuomene.

Kauno klinikose pacientei taikytas visas šiuo metu patvirtintas COVID-19 ligos gydymo algoritmas – atlikti visi būtini šiai būklei tyrimai ir procedūros“, – rašoma jame.

Kodėl skambiai ir viešai jau kitą dieną po moters mirties pasisakę šios ligoninės atstovai tik paskui ėmėsi vidinio tyrimo? Jei tik po jo bus galima atsakyti į klausimus, tai galima suprasti, kad spaudos konferencijoje pateikta informacija nebuvo tiksli?

Kauno klinikų medikai suskubo viešai paskelbti apie pirmąją nuo COVID-19 mirusią gimdyvę Lietuvoje, bet, sulaukę nepatogių klausimų, dabar jau kalba, kad bus atliekamas tyrimas. (Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Gimdymo skyriaus vadovas prof. dr. Mindaugas Kliučinskas (dešinėje) ir Intensyviosios terapijos klinikos vadovas doc. dr. Tomas Tamošuitis (kairėje).)

„Nekaltiname visų medikų ar net tų, kurie gydė Eveliną. Suprantame, kad šiuo sunkiu laikotarpiu visi dirba savo darbą. Tiesiog po šios netekties mums kyla daug klausimų, į kuriuos atsakymų nėra. Gal tuomet turime taisyti jau sistemines spragas, kurios priveda iki tokių situacijų ligoninėse?“ – retoriškai klausė vyresnis moters brolis.

Medikės laiškas

Kauniečių šeimos tragedija sulaukė didžiulio dėmesio. Broliai pasakoja ne tik sekę diskusijas socialiniuose tinkluose, bet ir sulaukę šimtų žinučių iš visai nepažįstamų žmonių. Vieni siuntė palaikymą ir linkėjo išlikti stipriems, kiti skatino nenuleisti rankų ir ieškoti teisybės. Taip į brolių rankas pateko vienos nenorėjusios prisistatyti gydytojos laiškas. Jis, pasak artimųjų, dar labiau paaštrino jų nuogąstavimus.

Prieš aptariant šio laiško turinį, svarbu paminėti, kas parašyta Evelinos mirties liudijime. Kaip pagrindinė liga, sukėlusi mirtį, įvardijama COVID-19. Tačiau yra ir dar trys eilutės: tiesioginė mirties priežastis – ūmus pulmokardinis nepakankamumas, tarpinė mirties priežastis – abipusis plaučių uždegimas, dar viena tarpinė mirties priežastis – plaučių arterijų tromboembolija. Greičiausiai nereikėtų atmesti šių tarpinių priežasčių sąsajos su koronaviruso sukeltomis komplikacijomis, tačiau viena jų – tromboembolija – mokslinėje literatūroje įvardijama kaip itin dažnai pasitaikanti nėštumo komplikacija.

„Esu gydytoja. Turiu įtarimų, kad 23-ejų gimdyvė Kauno klinikose mirė ne nuo COVID-19 komplikacijos – plaučių trombozės, bet nuo nėštumo komplikacijos – plaučių tromboembolijos“, – tokiu teiginiu jau minėtą laišką pradėjo gydytoja.

Ji pateikė tokių savo įtarimų paaiškinimą, taip pat, kuo skiriasi trombozė ir tromboembolija.

„Trombozės metu kraujagyslės viduje susidaro trombas, kuris lieka toje pačioje vietoje. Tromboembolijos metu dalis trombo atsiskiria, juda su krauju ir užkemša kitas kraujagysles. Dažniausiai trombai susidaro kojų venose ir vėliau užkemša plaučių arterijas. Kai Kauno klinikų gydytojai kalbėjo apie plaučių trombozę, jie norėjo pasakyti, kad pradžioje buvo plaučių kraujagyslių pažeidimas dėl COVID-19 infekcijos, o vėliau pažeidimo vietose susiformavo trombai. Bet noriu paaiškinti, kodėl negalima atmesti, kad įvyko tromboembolija. Nėštumo metu normoje 4–5 kartus padidėja trombų susidarymo rizika, tai lemia fiziologinė kraujo hiperkoaguliacija (padidėjęs krešėjimas) nėštumo metu, padidėjusi gimda ir vaisius, kurie suspaudžia venas ir sulėtina jose kraujotaką. Tromboembolija – viena iš dažnų nėščiųjų mirties priežasčių (JAV 2014–2017 m. tromboembolija sudarė 9,6 proc. visų mirčių, susijusiu su nėštumu). Taigi gydytojai akušeriai-ginekologai žino apie padidėjusią tromboembolijų riziką nėštumo metu“, – Evelinos mirties liudijime paminėtą tarpinę mirties priežastį detaliai paaiškino gydytoja ir pridūrė, kad plaučių trombozės bei plaučių infarkto dėl tromboembolijos klinikiniai simptomai, tyrimų planas ir gydymas yra labai panašūs.

Kaip viešai skelbė Kauno klinikų medikai, mirusiai gimdyvei kvėpavimo nepakankamumo simptomai atsirado dar prieš cezario pjūvio operaciją.

„Šie simptomai galėjo būti kaip pneumonijos požymiai, taip ir plaučių tromboembolijos / trombozės požymiai. Jau šiame etape gydytojai turėjo pagalvoti apie galimą tromboemboliją ir turėjo atlikti šiuos tyrimus: koagulogramą, D-dimerus, širdies echoskopiją, kojų giliųjų venų echoskopiją (dažniausia trombai nėštumo metu susidaro kojų gyliosiose venose), dėl spinduliuotės plaučių rentgenograma ir plaučių kompiuterinė tomografija dar negalėjo būti atlikta.

Evelinos artimiesiems abejonių kyla ir dėl LSMU Kauno ligoninės, ir Kauno klinikų medikų taikyto gydymo. (Elijaus Kniežausko, Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Jeigu prieš operaciją šie tyrimai nebuvo atlikti, vadinasi, sprendimas apie operaciją buvo priimtas neapgalvotai. Jeigu trombozė / tromboembolija įvyko prieš operaciją, tai ji tik pablogino pacientės būklę. Po operacijos išliko kvėpavimo nepakankamumo požymiai. Vėl turėjo būti atlikti tyrimai: D-dimerai, koagulograma, širdies echoskopija, jau buvo galima atlikti plaučių rentgenogramą ir plaučių kompiuterinę tomografiją. Jeigu visos plaučių arterijos buvo užsikimšusios, nei iš deguonies, nei iš dirbtinės plaučių ventiliacijos nebuvo jokios naudos, nes deguonis tiesiog negalėjo patekti į kraują iš plaučių“, – viešai niekur taip detaliai nepasakotus gydymo niuansus aprašė medikė ir dar pridėjo: „Reikalingas šios mirties tyrimas. Reikia įsitikinti, ar neįvyko medicininė klaida, ar nebuvo gydytojų aplaidumo. Ir tikrai nereikia naudoti šios mirties demagogijai apie vakcinų svarbą.“

Liko daug neatsakytų klausimų dėl sesers gydymo. Tačiau labiausiai žeidžia, kad anapilin taip anksti iškeliavusią sesę, mus, visą mūsų šeimą kažkokie pašaliniai žmonės pavertė didžiausiais antivakseriais.

Kauno klinikoms buvo pateikti klausimai apie kiekvieną minėtą tyrimą dėl tromboembolijos. Klausiama, ar buvo įtarimų, kad Evelinai kilusi ši nėštumo komplikacija, ar ji buvo diagnozuota ir gydyta, ar atlikti visi būtini tyrimai ir kokie buvo jų rezultatai. Į šiuos klausimus ligoninės atstovai neatsakė.

„Kauno klinikose kiekvienai gimdyvei vertinama tromboembolijos rizika ir pagal ją skiriama šios ligos profilaktika. Per pastaruosius penkiolika metų ligoninėje nebuvo nė vienos gimdyvės mirties dėl tromboembolijos“, – tokiu komentaru kol kas apsiribojo jie.

Kodėl nesiskiepijo?

Kad ir kokios priežastys lėmė jaunos moters mirtį, labiausiai viešai buvo eskaluojama skiepų tema.

„Garsiausiai rėkiantys žmonės net nežinodami situacijos išvadino seserį ir net visą mūsų šeimą antivakseriais. Nė vienas viešai aptariantis skiepų klausimą su mumis net nebandė susisiekti. Pasisakė net politikai, tarp jų – ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Iš mūsų šeimos tragedijos daryti reklamą yra mažų mažiausiai nežmogiška. Kai kas net iš vieno sesers įrašo feisbuke ją pavertė skiepų priešininke. Taip, ji domėjosi viskuo, tačiau nebuvo nusiteikusi prieš mokslą. Sulaukėme net šiuo metu aktyviai besireiškiančių veikėjų žinučių, kurie mus kvietė pakalbėti apie tai, koks blogis yra skiepai. Niekada taip nemanėme – visa šeima esame pasiskiepiję“, – pokalbio pabaigoje palietus šią temą teigė jaunesnysis brolis.

Jo teigimu, Evelina nesiskiepijo, nes jai buvo svarbi savo srities specialistų – medikų nuomonė.

„Ji jais pasitikėjo visu 100 proc. Iš kelių ją konsultavusių medikų ji buvo gavusi rekomendaciją nesiskiepyti. Neabejojame, kad jei ji būtų išgirdusi priešingą raginimą, būtų net nedvejodama tai padariusi, nes jai labiausiai rūpėjo pačiai būti sveikai ir išnešioti sveiką mažylę“, – užtikrintai dėstė pašnekovas.

Broliai ir visi Evelinos artimieji nori padėkoti už begalinį žmonių palaikymą sunkią akimirką.

„Rašė ir mamos, buvusios panašioje situacijoje – tik per stebuklą išvengusios tragiško likimo. Tikimės, kad ši skaudi mūsų šeimos istorija bent kiek pakeis situaciją ligoninėse ir galbūt net išgelbės gyvybių. Labiausiai norisi atsakymų į neatsakytus klausimus, galbūt net kai kurių medikų pripažinimo, kad Evelinos atveju ne viskas buvo padaryta laiku ir tinkamai. Manome, kad mūsų sesutė to norėtų. Evelina kovojo iki paskutinės gyvenimo minutės, todėl mes nusprendėme lygiai taip pat kovoti dėl teisybės“, – jautriai savo pasakojimą baigė broliai.

Galite padėti ir jūs

Artimieji teigė sulaukę ir daugybės pasiūlymų padėti be mamos likusiai mažylei. Šiuo metu ji gyvena su tėveliu, kuriam auginant vaikelį reikalinga parama.

Norintieji padėti vaikeliui ir tėčiui tai gali padaryti:

Edgaras Minelga

LT497300010136764615 („Swedbank“)

Mokėjimo paskirtis: parama

Vaikeliui reikalinga ne tik finansinė, bet ir parama įvairiais priežiūros daiktais. Dėl visos informacijos norintys gali susisiekti su jaunesniu Evelinos broliu tel. +370 634 31 485.