Jungtinės veiklos sutartys: kaip maustomi gyventojai

Dienraščio „Kauno diena“ rašinys

Patiklūs daugiabučių namų gyventojai įvairaus plauko veikėjams tampa lengvu pasipelnymo šaltiniu. Vienas būdų įlįsti į gyventojų kišenes yra jungtinės veiklos sutartys (JVS).

Už ką pasirašė?

Klaipėdos Debreceno g. 7 ir Kauno Baltų pr. 107 daugiabučių gyventojams teko galvosūkis, kam jie privalo mokėti administravimo mokesčius. Sąskaitos glumina, nes jos – iš dviejų namą prižiūrinčių įmonių, nors realiai administratorius vienu metu gali būti tik vienas.

Vieni Baltų g. 107 namo gyventojai, kalbėję su „Kauno diena“, pasakojo, kad žinia apie naują administratorių juos nustebino. „Atėjo sąskaita iš naujo administratoriaus. Tada ir kilo klausimas, kaip jis pas mus atsirado“, – pasakojo šio namo vieno buto savininkė. Kita gyventoja, nuomininkė, sakė žinojusi, kad vyksta balsavimas dėl administratoriaus keitimo, bet butas jai nepriklauso, tad pasirašyti negalėjo, net jei ir būtų su tuo sutikusi.

Baltų g. 107 gyventojai pateko į jungtinės veiklos pinkles, tad dabar jiems siunčiamos dvi sąskaitos už namo administravimą. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Tačiau abi moterys patvirtino, kad susirinkimo, kuris privalomas JVS sudaryti, nebuvo. Parašai buvo renkami einant per butus. „Tikrai vaikščiojo per butus, tikrai žinau“, – „Kauno dienai“ sakė butą šiame name nuomojanti moteris ir pridūrė, kad būsto, kuriame gyvena, savininkei sutartis pasirašyti net buvo vežta į namus kitoje miesto vietoje. „Susirinkimas buvo paskui, kai jau pasikeitė administratorius“, – pasakojo nuomininkė.

Kita pašnekovė, turinti nuosavybės šiame name, patvirtino pasirašiusi kažkokiame sąraše, bet manė, kad dėl namo atstovo rinkimų, kaip ir kitas kaimynas. Jos žiniomis, buvo ir tokių, kurie suprato pasirašantys dėl naujo administratoriaus.

„Mus po vieną įkalbinėjo. Kiekvienas informaciją priėmėme tokią, kokią priėmėme. O kai pasirašėme ir pradėjome tarpusavyje kalbėtis… – pasakojo savininkė. – Jaučiuosi apgauta. Man ir tas, ir tas administratorius gal būtų geras, bet manęs niekas neklausė, ar aš apskritai noriu keisti administratorių. Dabar jau du turime. Mūsų atstovė viršijo pasitikėjimą ir įgaliojimus.“

Būna visokių atvejų. Popieriai sutvarkomi, parodoma, kad buvo paskelbta apie susirinkimą, nors realiai jis nevyko.

Moteris pasakojo, kad moka abiejų administratorių pateikiamas sąskaitas. „Mums pateikė išaiškinimą, kad kažkokiu būdu pinigai paskui bus grąžinti“, – sakė kaunietė. Jos kaimynė teigė po pokalbio su naujuoju administratoriumi apmokanti tik ankstesniojo siunčiamas sąskaitas, bet jai taip pat sąskaitos siunčiamos iš abiejų įmonių.

JVS sudarymą šiame daugiabutyje senasis administratorius apskundė dėl kilusių įtarimų, kad sutartis sudaryta pažeidžiant  reikalavimus. Tai patvirtina ir žurnalistų kalbinti gyventojai.

Grįžo prie senojo

Klaipėdos Debreceno g. 7 name taip pat buvo kilusi analogiška sumaištis. Čia irgi buvo sudaryta JVS su nauja bendrove, buvo siunčiamos dvigubos sąskaitos.

Klaipėdos Debreceno g. 7 gyventojai jautėsi apgauti sužinoję apie sudarytą sutartį. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Žurnalistų kalbinti šio namo gyventojai pasakojo nieko nežinoję apie neva buvusias apklausas dėl naujojo administratoriaus pasirinkimo, tačiau Registrų centre (RC) buvo įregistruotas faktas, kad pavasarį dauguma savininkų palaikė sprendimą sudaryti JVS ir pasirinkti kitą namo priežiūros bendrovę.

„Dar karantino laikotarpiu, kai namo administratoriams buvo draudžiama organizuoti susirinkimus, kita įmonė siuntė asmenį rinkti parašų per butus dėl jungtinės veiklos sutarties pasirašymo ir sutarties sudarymo su naujuoju administratoriumi. Galimai apgaulės būdu, bandydami įtikinti vyresnio amžiaus gyventojus pasirašyti dokumentus, kuriuose jokios informacijos nebuvo pateikta“, – „Vakarų ekspresas“ cituoja senojo administratoriaus atstovą. Įmonė kreipėsi į teisėsaugos institucijas išsiaiškinti, ar teisėtai buvo sudaryta ir įregistruota sutartis.

Šiuo metu Debreceno g. 7 name oficialiai yra sudaryta ir RC registruota dar viena JVS – šįkart pasirinktas jau senasis administratorius. Klaipėdos miesto savivaldybės duomenimis, naujasis administratorius sutiko perduoti administravimą ankstesnei įmonei. Tai padaryta spalio 1 d.

Neteisėtos schemos

Lietuvos būsto rūmų laikinasis prezidentas Rolandas Klimavičius pastebėjo, nors RC tikrina jungtinės veiklos sutartis, dokumentus, tačiau dažniausiai nė nesiaiškinama, ar buvo surengtas susirinkimas, ar gyventojai pasirašė susirinkimo metu, ar buvo teisingai informuoti, už ką pasirašo.

„Būna visokių atvejų. Popieriai sutvarkomi, parodoma, kad buvo paskelbta apie susirinkimą, nors realiai jis nevyko. Jo dalyvių sąrašą gyventojams pakiša pasirašyti, paskui – ir pačią sutartį. Ir viskas. Dar pasirašo susirinkimo pirmininkas, sekretorius“, – apie naudojamą neteisėtą schemą pasakojo R.Klimavičius.

Iš pradžių turėtų būti viešai paskelbiama apie namo savininkų susirinkimą. Jo metu turi vykti vardinė registracija, susirinkimo pirmininko, sekretoriaus rinkimai. Jeigu dalyvauja pakankamai savininkų ir susidaro kvorumas, gali būti priimami kokie nors sprendimai, pavyzdžiui, pasirašyti JVS, išrinkti įgaliotinį.

JVS, R.Klimavičiaus žiniomis, yra populiarus, bet ne visada teisėtas  daugiabučių perėmimo būdas. Būsto rūmų laikinasis vadovas atskleidė ir neretai naudojamą schemą. Įmonės, nesibodinčios ne itin švarių veiklos plėtros metodų, kuriame nors daugiabutyje suranda aktyvų asmenį, jam pažada premiją. Šis suagituoja kaimynus, sudaroma JVS, o įgaliotiniu išrinktas aktyvistas pasirašo sutartį su išsirinktu administratoriumi. Vėliau kyla nemažai ginčų, nes sutartys ne visada būna naudingos gyvetojams.

„Ir bylų teismuose yra nemažai“, – pastebėjo R.Klimavičius ir pridūrė, kad savininkai turi teisę pasirinkti administratorių, tačiau tai reikia daryti teisėtais būdais.

Palengvinimas su trūkumais

JVS bumas buvo prieš kelerius metus. „Tuomet būdavo, kad per dieną tame pačiame name būdavo sudaromos dvi trys JVS. Vienas suinteresuotas gyventojas pereina per butus, surenka parašus, po pietų kitas kaimynas dėl kitos sutarties jau eina rinkti parašų“, – prisiminė R.Klimavičius.

Jis aiškino, kad jungtinės veiklos daugiabučio valdymo forma kaip palengvinimas buvo sugalvota mažesniems namams, kuriuose yra iki 10–12 butų. Mažiau biurokratinių vingrybių, reikalavimų, bet mažiau ir saugiklių.

Tačiau greitai išryškėjo neigiami aspektai. Vienas jų – visa sprendimų galia sutelkiama vieno žmogaus rankose. Nėra tarybos ar valdybos, kurios narių pritarimas svarbiais atvejais būtinas, kai namą valdo Daugiabučių namų savininkų bendrija (DNSB).

Rizika, net ir nesant piktnaudžiavimų, gresia ir dėl to, kad jungtinės veiklos atveju išrinktas įgaliotas asmuo savo vardu turi atsidaryti banko sąskaitą namo poreikiams: ir einamosioms, ir privalomoms kaupiamosioms lėšoms.

R.Klimavičius pamena atvejį, kai įgaliotas asmuo mirė ir namo savininkams tapo sudėtinga atgauti jo vardu atidarytoje sąskaitoje buvusias namo savininkų lėšas.

Būsto rūmų vadovas perspėjo gyventojus, kad, sudarant JVS, labai svarbu žiūrėti, kur pasirašoma, po kokia informacija pasirašoma, išsiaiškinti ir įsitikinti, kam bus panaudotas duotas sutikimas. Patiklumas, atsainumas – prastas pakeleivis valdant savo nuosavybę.

Beje, pasitaiko ir tokių atvejų, kai namo įgaliotiniu prisistato asmuo, kuris čia nė negyvena, tačiau vaikštinėja po butus ir prašo pasirašyti JVS protokolą. Tai irgi grubus pažeidimas, nes JVS atstovu gali būti tik namo gyventojas. Būna, kad gyventojams melagingai nurodoma, jog parašai renkami dėl remonto ar gerbūvio darbų.

Ką jis patartų tiems, kurie apsigalvojo ar suprato, kad jais buvo manipuliuojama? JVS nutraukiama pačioje sutartyje ir Civiliniame kodekse nustatyta tvarka. Būtina sušaukti visuotinį susirinkimą ir jame priimti sprendimą nutraukti JVS. Apie tokį sprendimą būtina informuoti RC ir savivaldybę.

Kaune – arti 1 000

RC turimais duomenimis, šiuo metu vien Kauno mieste nekilnojamųjų objektų, kurių įrašuose yra įregistruotų juridinių faktų apie sudarytas JVS, – 837. Duomenų apie pernai ir šiemet panaikintas JVS nėra.

RC Turto registrų tvarkymo tarnybos vyriausiasis specialistas Marius Mackevičius „Kauno dienai“ aiškino, kad RC turi būti pateikta JVS kartu su prašymu įregistruoti atitinkamą juridinį faktą.

„Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įvertina, ar sutartis yra pasirašyta daugumos butų ir kitų patalpų savininkų (arba jų ketvirtadalio, jei sprendimas dėl jungtinės veiklos sudarymo yra priimtas pakartotiniame susirinkime). Pareigos atlikti parašų grafologinę ekspertizę teisės aktai Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui nenumato – tam nėra nei techninių, nei organizacinių priemonių“, – teigė M.Mackevičius.

Sunku kontroliuoti

Savivaldybės JVS atveju neturi tiek kontrolinių svertų, kurie padeda apginti gyventojų teises ir interesus, esant kitai valdymo formai.

Klaipėdos miesto savivaldybės Statinių administravimo skyriaus atstovai komentavo, kad savivaldybė patalpų savininkams priimant sprendimus dėl JVS sudarymo ar jos keitimo nedalyvauja ir neturi informacijos, nes teisės aktai to nenumato

„Savivaldybė, neturėdama JVS sutarties duomenų, negali atlikti priežiūros ir kontrolės funkcijos, bet planuoja nuo kitų metų vykdyti patikrinimus tuose namuose, kurių JVS duomenis turi“, – teigė savivaldybės atstovai. Jie minėjo, kad yra kreipęsi į RC prašydami informacijos apie JVS įgaliotus asmenius, bet atsakymas buvo neigiamas.

„Tuomet Klaipėdos miesto savivaldybės administracija kreipėsi į Aplinkos ministeriją, kuri pritarė pateiktiems pasiūlymams dėl poreikio tikslinti teisinį reglamentavimą, susijusį su JVS įgaliotų asmenų priežiūra ir kontrole“, – nurodė Statinių administravimo skyriaus atstovai. Siekiant padidinti kontrolę, bus inicijuota, kad savivaldybės gautų JVS kopiją.

Įgaliotas asmuo mirė ir namo savininkams tapo sudėtinga atgauti jo vardu atidarytoje sąskaitoje buvusias namo savininkų lėšas.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyriaus vedėjas Raimundas Endrikis kalbėjo, kad neplaninis patikrinimas pradedamas gavus patalpų savininko skundą ar kilus kitų pagrįstų įtarimų dėl valdytojo veiksmų ar neveikimo, kurie gali prieštarauti teisės aktų, reguliuojančių jo veiklą, nuostatoms.

„Šiais metais skyrius gavo septynis skundus iš namų, kuriuose buvo sudarytos JVS. Atsižvelgus į jų turinį, buvo pradėti du neplaniniai patikrinimai dėl JVS įgaliotojo atstovo veiklos. Atstovams nepateikus prašomų dokumentų, aktai nebuvo surašyti. Buvo kreiptasi dėl Administracinių nusižengimų protokolų surašymo“, – informavo savivaldybės atstovas.

Antikorupciniai vertinimai

Daugiabučių namų valdytojų kontrolę yra įvertinusi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Per pastaruosius dvejus metus ji nebuvo pradėjusi ikiteisminių tyrimų, susijusių su jungtinės veiklos sutartimis, tačiau pagal antikorupcinius vertinimus buvo pateikta pastabų dėl valdytojų kontrolės ir jų pasirinkimo.

„Kiek anksčiau STT buvo atlikusi du antikorupcinius vertinimus, susijusius su daugiabučių namų valdytojų (savivaldybės paskirtų administratorių, daugiabučių namų savininkų bendrijų ir JVS) nepakankama kontrole, bet konkrečiai rizikų dėl JVS, kaip daugiabučių namų savininkų valdomo turto administratoriaus veiklos formos, nebuvo pateikta“, – teigė STT Komunikacijos skyriaus viršininkė, specialioji agentė Renata Keblienė.

Dėl galimų piktnaudžiavimo atvejų, anot jos, reikėtų vertinti kiekvieną situaciją atskirai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Ovidijus

Ovidijus portretas
Greenadmin tik visus mulkina tas sutartis sudarinėdami. Afristų aferistai po to stogus už 40000 remontuoja nieko neatsiklausė

GYVENTOJAS

GYVENTOJAS portretas
Mano bustas VAGYS

TAS NAMU PRIEZIUROS KONTORAS

TAS NAMU PRIEZIUROS KONTORAS portretas
SENIAI TUREJO STT,FNTT TIKRINTI
VISI KOMENTARAI 23

Galerijos

Daugiau straipsnių