Anot K. Kėvalo, per šį laiką, nuo karo pradžios, Europoje patyrėme svarbią transformaciją – tapome vieningesni, nei kada anksčiau. Karo baisumai, užuot išgąsdinę ir išsklaidę, paskatino tvirčiau susikibti.

„Jei anksčiau Europa buvo kiek apsnūdusi nuo savo gerovės, ir abejojanti, kokiais pagrindais norėtų kurti savo ateitį, tai šiandien ji kalba vieningu balsu ir tvirtai žinodama, kad visais laikais esama dalykų, dėl kurių nevalia derėtis. Europa tapo tuo, kuo yra dabar, tik gerbdama žmogaus prigimtinį orumą ir nelygstamą vertę, saugodama asmenų ir tautų laisvę, lygybę ir apsisprendimo teisę – tai objektyvios, neatšaukiamos, amžių išbandytos tiesos, kurias paminti mėginančioms ideologijoms privalu užkirsti kelią. Šventų Velykų Mišių Evangelijoje skaitome apie Jėzaus mokinius, kurie bėga pažiūrėti Kristaus kapo, išgirdę, kad jį saugojęs akmuo nuverstas, ir kapą randa tuščią (plg. Jn 20, 1-9). Jėzaus ieškantieji bėga vedini tikėjimo ir tiesos troškimo. Dar kitoje Evangelijos vietoje rašoma ir apie kapą saugojusius sargybinius – pamatę, kaip sudreba žemė ir didžiulis akmuo nuritamas šalin, jie išsigąsta ir taip pat bėga, tačiau pasirenka visai kitokį kelią. Nubėga pas aukštuosius kunigus, kurie davę pinigų primoko meluoti, kad Jėzaus kūną naktį pavogė Jo mokiniai (plg. Mt 28, 11-15)“, – teigia Kauno arkivyskupas metropolitas.

Tai – ne tik istorinis pasakojimas. Kaip rašoma Kauno arkivyskupijos pranešime, šiandien ir kiekvieną dieną mes renkamės – bėgame su džiaugsmu liudyti Viešpaties prisikėlimą ir mūsų išgelbėjimą, ar nusigręžiame nuo tiesos, pasiduodami melo pagundai. Pats pasaulis yra tarsi bėgimo takelis, kuriame kaskart sprendžiame, kas bus greitesnis – tiesa ar melas, laisvė ar ideologija.

„Kiekvienas, siekiantis greitai bėgti, ar toli nubėgti, pasakys, kad to neįmanoma padaryti be dažnų treniruočių. Velykos kaip tik ir kviečia prisikelti naujam gyvenimui, kasdien stiprinti tikėjimą, viltį ir veiklią meilę. Mes turime bėgti, kaip tie Jėzaus mokiniai, kad gyvenimo pabaigoje galėtume drąsiai pakartoti apaštalo Pauliaus žodžius: „Iškovojau gerą kovą, baigiau bėgimą, išlaikiau tikėjimą“ (2 Tim 4, 7). Apaštalas Paulius Pirmajame laiške korintiečiams primena: „Argi nežinote, jog truputis raugo suraugina visą maišymą? <…> Tad švęskime šventes ne su senu raugu, ne su blogybės ir nelabumo raugu, bet su nerauginta tyros širdies ir tiesos duona“ (1 Kor 5, 7-8). Velykos tebūna visiems nauja pradžia ir priminimas, kad kiekvieno žmogaus širdyje įrašytas tiesos, gėrio ir grožio siekimas. Nepameskime vilties, kad visos pastangos siekiant tiesos ir vienybės nėra bergždžios. Tai Velykų džiaugsmo nuotaika, kurią svarbu puoselėti visus metus. Būkite sveiki ir palaiminti sulaukę šventųjų Velykų!“ – teigia K. Kėvalas.