Ką statyti planuoja Kaunas?

Vieni didieji Kauno objektai jau laukia atidarymo, tačiau yra ir tokių, kurių statybos vis dar neprasidėjo. Kokie grandiozinių objektų planai dabar sklando savivaldybės koridoriuose?

Naujausia žinia

Paskutiniame Kauno tarybos posėdyje politikai pritarė siūlymui pasirašyti bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) dėl naujo viaduko iš Ašigalio gatvės į magistralinį A1 kelią Klaipėdos kryptimi.

Šį projektą ketino įgyvendinti pati direkcija, tačiau miestas pasišovė tai padaryti greičiau. LAKD kol kas nedetalizavo, kaip vyks šio projekto įgyvendinimas, ar prisidės prie jo finansiškai.

„Šiuo metu Lietuvos automobilių kelių direkcija su savivaldybe ieško įgyvendinimo galimybių, Kauno miesto savivaldybei yra pateiktas bendradarbiavimo sutarties projektas. Apie konkretesnius veiksmus galėsime pasakyti, kai bus pasirašyta bendradarbiavimo sutartis“, – teigė direkcijos atstovai.

Kauno miesto savivaldybės atstovai, atrodo, turi aiškesnį vaizdą, kaip įgyvendinti naujas statybas valstybinės reikšmės kelyje.

„Statybos planuojamos valstybinėje žemėje. Kol kas savivaldybė įgyvendinti projektą planuoja savo lėšomis, bet neatmetame galimybės ieškoti ir kitų finansavimo šaltinių. Kiek projektas galėtų kainuoti, paaiškės parengus techninį projektą. Projektavimo darbus planuojame pradėti dar šiais metais“, – „Kauno dienai“ sakė Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.

Pirmieji darbai Ašigalio gatvėje užvirė dar 2017–2018 m. Suformavus žiedinę sankryžą ir dviem kryptimis sujungus gatvę su magistraliniu keliu, atsirado papildoma įvaža ir nuovaža iš miesto Vilniaus kryptimi. Naujas viadukas leistų iš miesto į magistralinį kelią patekti ir Klaipėdos kryptimi. Miestas numatęs ne tik statyti viaduką, bet ir įrengti greitėjimo ir lėtėjimo eismo juostas.

„Atėjo laikas užbaigti pradėtus darbus – įrengti viaduką su naujomis greitėjimo ir lėtėjimo juostomis. Įrengus naują jungtį Klaipėdos link, sumažės transporto srautas Savanorių prospekto ir A1 magistralinio kelio mazge. Tai ypač aktualu piko metu.

Perims: savivaldybė pasiryžusi vietoj LAKD pati pastatyti viaduką iš Ašigalio gatvės į A1 kelią. (Kauno m. savivaldybės nuotr.)

Iki tol pagerinsime susisiekimą su žiedine sankryža Ašigalio gatvėje ir būsimu viaduku. Jau pradėti remonto darbai maždaug pusantro kilometro besitęsiančioje S.Žukausko gatvėje, Kalniečiuose. Kapitališkai sutvarkę šią atkarpą ir pastatę būsimą viaduką, turėsime dar vieną patogią jungtį su miesto aplinkkeliu“, – aiškino Kauno mero pavaduotojas Andrius Palionis.

Kėdainių tilto statybos

Dar vienos grandiozinės statybos, turėsiančios pagerinti eismo srautų laidumą, turėtų prasidėti šiemet. Šiuo metu ieškoma Kėdainių tilto statybų rangovo.

„Statybos leidimas išduotas šių metų pavasarį. Jeigu šią vasarą sėkmingai įvyks rangos darbų konkursas, realūs statybos darbai galėtų prasidėti dar šiais metais“, – teigė Kauno savivaldybės Statybos valdymo skyriaus vedėjas Vigimantas Abramavičius.

Šis tiltas sujungs Vilijampolę ir Marvelę. Skaičiuojama, kad, įgyvendinus šį projektą, nemažas automobilių srautas bus nuimtas nuo Centro ir Senamiesčio, nes šią Kauno vietą bus patogu aplenkti būtent Kėdainių tiltu, Aleksoto ir Marvelės pusėje esančiomis gatvėmis.

 

Eismas: tikimasi, kad Kėdainių tiltas žymiai sumažins automobilių srautus Kauno centre. (Kauno m. savivaldybės nuotr.)

Skaičiuojama, kad per parą Šv.Gertrūdos ir Gimnazijos gatvių sankryžą visomis kryptimis kerta apie 70 tūkst. automobilių, iš kurių daugiau nei pusę sudaro tranzitinis transportas. Tad Kėdainių tiltas nuims dalį šio srauto ir taip atlaisvins Kauno centrą. Be to, šis objektas leis laisviau judėti tarp Nemuno krantų ir pėstiesiems, ir dviratininkams.

Koncertų rūmų idėja

Kaunas siekia įveiklinti Aleksoto pusėje esančią Nemuno krantinę, todėl čia numatytas dar vienas didelis objektas, tik šį kartą jis susijęs ne su eismo pertvarkomis, o su kultūra. M.K.Čiurlionio koncertų centro statybas Kaunas planuoja pradėti po daugiau nei pusantrų metų.

Turėsime dar vieną patogią jungtį su miesto aplinkkeliu.

„Techninį projektą ir statybos leidimą tikimės turėti kitų metų pabaigoje. Tada ir turėtų paaiškėti tiksli statybų kaina“, – nurodė V.Abramavičius.

Anksčiau skelbta, kad M.K.Čiurlionio koncertų centras leis Kaune rengti aukščiausio lygio koncertus, kuriems reikalinga preciziška akustika. Savivaldybė nurodo, kad tai bus pirmoji tokio lygio koncertų salė Lietuvoje, pastatyta per pastarąjį šimtmetį.

Kairiajame Nemuno krante iškilsiančiame M.K.Čiurlionio koncertų centre vyks visi svarbiausi klasikinės muzikos koncertai. 1,5 tūkst. vietų didžioji salė, 700 vietų antroji salė ir 600 vietų transformuojama konferencijų erdvė – tai bus pagrindinės centro erdvės.

Pasiruošimas: kairiajame Nemuno krante kitais metais planuojama pradėti M.K.Čiurlionio koncertų centro statybas. (Kauno m. savivaldybės nuotr.)

Kauno savivaldybės skelbtą tarptautinį architektūrinį koncertų centro konkursą laimėjo architekto Rolando Paleko studijos darbas.

Ką dar numatė?

Po valdžios koridorius blaškosi ir kiti projektai, kurie pareikalaus nemažo finansavimo, tačiau turėtų padėti spręsti mieste kylančių spūsčių problemas, gerinti susisiekimą.

Štai vienas pėsčiųjų tiltas per Nemuną jau pastatytas. Jis sujungė miesto centrą ir salą. Tad keliaujant nuo ugniagesių būstinės, bus galima tiesiausiu keliu pasiekti dabar statomą „Mokslo salą“ arba nukeliauti į „Žalgirio“ areną ir atidarymo šiuo metu laukiantį naująjį sporto kompleksą. Tačiau šis naujasis tiltas turės ir ilgesnį brolį, kuris sujungs salą ir Aleksotą. Taip pėstiesiems bus užtikrinama galimybė patogiai nuo centro pasiekti Aleksotą.

Statybos valdymo skyriaus vedėjas „Kauno dieną“ informavo, kad prasideda šio tilto projektavimo darbai.

Primename, kad 57 m ir 320 m ilgio tiltus į Nemuno projektavo KILD atstovaujantys architektai Ivanas Ksnelašvilis, Petras Išora ir Dominykas Daunys. Ši komanda buvo nuskynusi laurus Pietų Korėjos sostinės Seulo ekologiško tilto statybų projekte.

Pristatydami projektą architektai teigė, kad abiejų Nemuno salą jungiančių tiltų architektūriniai ir konstrukciniai sprendiniai parinkti tokie, kad kuo mažiau paveiktų miesto panoramą ir kraštovaizdį. Architektų teigimu, arkinis tiltas leidžia išgauti minimalius gabaritus upės erdvėse ir sukurti kelių lygių panoramines viešąsias erdves. Vienas iš esminių naujųjų Kauno tiltų projekto akcentų – 360 laipsnių panoraminė apžvalga.

V.Abramavičius dėstė, kad Kaunas ateityje planuoja viaduku sujungti K.Baršausko gatvę ir Pramonės prospektą. Taip pat planuose numatyta statyti pėsčiųjų tiltą per Nerį.

Planai: savivaldybė užsimojusi statyti viaduką tarp K.Baršausko gatvės ir Pramonės prospekto. (Kauno m. savivaldybės nuotr.)



NAUJAUSI KOMENTARAI

tiltas

tiltas portretas
tik pesciuju tiltus statyt yra nesamone, brangu ir beveik nenaudojama. reika statyt visur tiltus tarp esamu tiltu , kad kuo mazesniais ratais masinos vaziuotu nuo tasko A iki tasko B. Beto upes teritorija beveik nepanaufdojama niekam, tad geriua statyt tiltus virs upiu, nei dirbama zeme verst keliais. Tiesiog apie senamiesti pastatytus naujus tiltus vasarai butu galima kas antra lesti tik pesciuju eisma, o vasarai pasibaigus vel leist visom masinom vazinet visais tiltais. ziema kam reikalingi tik pesciuju tiltai? del keliu zmoniu ir keliu dviraciu?

:)))

:))) portretas
o kas iskuops sovietu paliktu beretnyku suda?

Duok Dieve

Duok Dieve portretas
Duok Dieve Verygai sveikatos kuopiant matjošaičio rusišką š...
VISI KOMENTARAI 46

Galerijos

Daugiau straipsnių