Užkrečiantys pavyzdžiai

Laisvės alėjoje bent keliose vietose iškilę pastoliai liudija, kad po poros savaičių ar mėnesių šie pastatai sublizgės skaistesniu fasadu. Kiti, išsivadavę iš metalinių konstrukcijų gniaužtų ir apsauginių tvorelių, praeivius jau sveikina atsinaujinusiais veidais.

"Laisvės alėja tvarkosi, – giliai įkvėpęs, greitakalbe ėmė berti Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio vedėjas Svaigedas Stoškus. – Tik pažiūrėkite į Šaulių sąjungos būstinės fasado antrą aukštą. Tikras saldainis!"

Istorinis pastatas, kuriame buriasi šalies sergėtojai ir gynėjai, remontuotas ne iš miesto savivaldybės kišenės. Lėšų darbams skyrė šaulys Ramūnas Markovas. Tvarkant fasadą ir pastato vidų, kartu su juo pečius surėmė pats S.Stoškus, šaulių uniformą savo spintoje saugantis jau ne vienus metus.

"Reikia ne tik imti, bet ir duoti miestui", – akmenėliu gerų darbų maišelyje džiaugėsi Kauno paveldosaugininkų vadas.

Regis, Šaulių būstinė ir šalia jos stūksanti, niūrios pilkos spalvos atsikračiusi Kauno apygardos prokuratūra, noru puoštis užkrėtė priešingoje Laisvės alėjos pusėje įsikūrusio, 27-uoju numeriu žymėto objekto savininką. Jo iniciatyva iš privačių lėšų sutvarkytas pastato fasadas, iš kurio nuo spalio pabaigos sklinda itališkos pastos ir picų kvapas.

Miestas gražėja ne tik dėl sąmoningų ir aktyvių gyventojų ar čia besidarbuojančių verslininkų. Už besikeičiantį miesto atviruką S.Stoškus galvą lenkė ir Kauno valdžiai.

"Arba dažai fasadą, arba gauni baudą", – kadaise tokią sąlygą gyventojams iškėlęs Birštonas, pasak S.Stoškaus, įkvėpė ir laikinąją sostinę. Įgyvendinus minėtą paveldosaugos programą buvo sutvarkytos bent kelios dešimtys pastatų įvairiuose miesto rajonuose.

"Programa vyksta tokiu principu: dalį pinigų duoda miesto valdžia, dalį parūpina patys gyventojai. Užbėgdamas įvykiams už akių, iškart atsakau į klausimą kodėl. Todėl, kad viskas, kas už yra dyką, gadina žmones", – neabejojo pašnekovas.

Dabartis su istorija

S.Stoškus džiaugėsi ne tik sutvarkytais ar tebetvarkomais pastatų fasadais, bet ir statomais naujais objektais, kurie esą ne mažiau svarbūs miesto veidui.

Vienas tokių – "Piliamiesčio" namų kompleksas su administracinėmis ir komercinėmis patalpomis. Rangovų skaičiavimais, baigus projektą, kitame Nemuno krante, priešais Kauno pilį galės įsikurti maždaug 800 šeimų. Deja, iki pirmųjų buldozerių, čia akis badė netvarkyti šiukšlynai.

"Sakykite, ar kur nors pasaulyje matėte, kad priešais pilį kiurksotų šabakštynai? Vaikai eidavo ir į šulinius krisdavo. Ačiū Dievui, dabar čia kyla moderni architektūra, kuri, viliuosi, kada nors bus įrašyta į kultūros paveldą, – telefono ekrane baksnodamas vos prieš kelias dienas statomo kvartalo viduje darytas nuotraukas, teigiamais pokyčiais džiaugėsi vyriausiasis Kauno paveldosaugininkas. – Žinote, kokia suma įkainotas 1 kv. m "Piliamiesčio" kvartale? 2,5 tūkst. eurų! Namai dar nepastatyti, o butų jau nėra. Dėl jų net peštynės vyko."

S.Stoškaus širdis apsalo kalbant ir apie pastatų kompleksą Karaliaus Mindaugo prospekte. Garsiausių Lietuvos tarpukario architektų ir inžinierių komandos 1934–1939 m. kurto "Pieno centro" pokyčius jis vadino tikra metamorfoze.