Paiso kaimynų

„SBA Urban“ planuose – Biruliškių kaime (Karmėlavos seniūnija) pastatyti didžiausią Baltijos šalių daugiafunkcį „stock office“ miestelį – „Urban HUB“. „Startuosime jau netrukus. Planuojame, kad statybą leidžiantį dokumentą gausime dar pavasario pradžioje, o pirmieji darbai prasidės šių metų pirmąjį ketvirtį“, – sakė „SBA Urban“ NT plėtros vadovė Rasa Pečiulaitė.

Pasak R. Pečiulaitės, „Urban HUB“ kompanija kuria įkvėpta laisvės: „laisvės verslams rinktis lanksčias biurų, prekybos ir logistikos erdves, būti matomiems ir augti. Tai konceptualus verslo miestas, kurio architektūra padės čia įsikursiantiems verslams būti savitiems“.

Kompanijos filosofija – kurti urbanistinę aplinką, kuri keltų gerų emocijų ir džiugintų bendruomenes.

„SBA Urban“ NT plėtros vadovė pabrėžė: kompanijos filosofija – kurti urbanistinę aplinką, kuri keltų gerų emocijų ir džiugintų bendruomenes. „To siekiame skirdami išskirtinį dėmesį architektūrinei estetikai, kuri naujai atskleidžia dar neišvystytas teritorijas. Plėtojant naują koncepciją, didelį projektą, suprantame, kaip svarbu artimai ir atvirai kalbėtis su bendruomenėmis, bendradarbiauti su savivalda. Kuriant tokio dydžio projektus ir infrastruktūrą ypač svarbu ir savivaldybių požiūris į verslo naujakurius, komandos supratimas, kad norime kurti ne sau, o regionui ir čia verslus kursiantiems žmonėms“, – sakė R. Pečiulaitė.

Rasa Pečiulaitė./ Kauno rajono savivaldybės nuotr. 

Kompanijos atstovai, planuodami „Urban HUB“ kalbėjosi, ko trūksta vietovės infrastruktūrai, ieškojo sprendimų, kurie tiktų ir kaimynams, ir čia netrukus įsikursiantiems verslams. Todėl pavasarį, prasidėjus statybos darbams, Biruliškėse bus rekonstruoti ir sutvarkyti A1 ir A6 magistraliniai keliai, įrengta rajoninė Veterinarų gatvė, centralizuoti nuotekų, vandentiekio ir lietaus nuotekų tinklai sklype ir aplink jį, centralizuota šildymo trasa. Be to, tikimasi, kad „Urban HUB“ taps ir bendruomenių traukos centru – čia lankytojus ir verslus pasitiks žaliosios ir laisvalaikio erdvės, kuriose bus gera leisti laiką.

Garliavoje, Vytauto gatvėje, atsiras prekybos, pramogų ir paslaugų kompleksas. Statytojas – S. Videikos įmonė „Santera“ kalba apie tris pastatus: maisto ir ne maisto prekių parduotuves, poilsio ir aktyvaus laisvalaikio centrą. Projekto vystytojai yra užsiminę, kad prekybos centro statybos prasidės šių metų vasarą.

2 ha sklypas netoli Garliavos tvenkinio buvo miesto šašas. Vystytojai kartu su architektais nusprendė šią vietą sutvarkyti, išlaikydami vietos bendruomenės pamėgtą sporto klubą, sukuriant įvairių pramogų visai šeimai, jaukių kavinių (viena jų bus skirta senjorams) ir net parodoms skirtą erdvę.

Prekybos, pramogų ir paslaugų kompleksas bus ne tik tvenkinio, bet ir daugiabučių namų kaimynystėje, todėl, gyventojų patogumui, prie jų namų architektai suprojektavo pėsčiųjų takus su apšvietimu, vaikų žaidimų aikštelę. Be to, sklypas nebus uždaras, gyventojams pėsčiomis bus patogu pasiekti pagrindinę gatvę, autobusų stoteles. Atidarius prekybos centrą, išaugs transporto srautai, todėl šioje vietoje planuojama įrengti šviesoforinę sankryžą.

Kaip ir „SBA Urban“, „Santerą“ Kauno rajono savivaldybės vadovai vadina socialiai atsakingu verslu.

Valerijus Makūnas. / Kauno rajono savivaldybės nuotr. 

„Džiugu, kad, kurdami projektą, galvojate ne tik apie verslą, bet ir apie žmonių poreikius. Vien Garliavoje ir apylinkėse gyvena apie 25 tūkst. gyventojų. Tikiu, kad žmonės apsidžiaugs šiuo projektu, nes šioje vietoje jie galės ne tik apsipirkti, bet ir gerai praleisti laiką“, – sakė Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

Aktyviausia – „IKI Lietuva“

IKI tinklo valdytojas – bendrovė „IKI Lietuva“ yra paskelbusi, kad prekybos centrus statys Lapėse, Akademijos miestelyje, Šakių kaime (Domeikavos seniūnija) ir Šlienavoje (Samylų seniūnija). Prie pastarosios IKI numatyta degalinė su automobilių plovykla, o prekybos centro Lapėse užimama teritorija bus didžiausia Lietuvoje. Centrą  atidaryti numatyta kitais metais prieš Kalėdas. Šalia jo, kitoje gatvės pusėje, jau pateikta kito – „Gulbelės“ – prekybos centro vizualizacija.

„Lidl“ baigia statyti prekybos centrą Akademijoje, planuoja – Domeikavoje. Giraitės kaime bus pastatyta „Maxima“, Užliedžiuose – „Šilas“.

Kauno rajono savivaldybės vadovai supranta, kad tokių paslaugų gyventojams reikia, be to, čia kuriamos naujos darbo vietos. Vis dėlto plėtra turi ir neigiamą pusę: didėja transporto srautai, formuojasi spūstys.

Šalia prekybos centrų plečiasi ir gyvenamieji kvartalai, todėl svarbu užtikrinti darnią plėtrą ir eismo saugumą.

„Visada svarbu atlikti namų darbus, pamatyti situaciją kompleksiškai. Šalia prekybos centrų plečiasi ir gyvenamieji kvartalai, todėl svarbu užtikrinti darnią plėtrą ir eismo saugumą“, – pabrėžė meras.

Pranašumai ir trūkumai

Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjas Mindaugas Kruopis pirmiausia įvardijo prekybos centrų gausėjimo pranašumus. „Patenkinami gyventojų būtinieji poreikiai apsirūpinant maisto produktais ar smulkiomis buities prekėmis, nusipirkti vaistų, gėlių, gauti veterinarinės gydyklos, smulkiosios buitinės technikos remonto ir kitas paslaugas gyvenamojoje teritorijoje. Arti namų esantys prekybos centrai pasiekiami visiems: ir mažiems, ir seniems, ypač tai aktualu savaitgaliais“, – vardijo M. Kruopis.

Užmojai: pernai Lidl prekybos centras atidarytas Ramučiuose, šiemet baigiamas statyti Akademijoje, planuojamas – Domeikavoje./ J. Kinderytės nuotr.

Urbanistikos skyriaus vedėjo žodžiais, susiformuoja uždaras ciklas, kai gyventojas, gaudamas paslaugas šalia namų, kitaip planuoja maršrutus, mažiau laiko praleidžia spūstyse ir taip prisideda prie jų mažinimo. Žmonės taupo laiką, kurio nereikia leisti kelyje, važiuojant į kitą vietovę apsipirkti; taupomi automobilių degalai ir mažiau teršiamas oras.

„Stambesni vystytojai, ypač prekybos centrų statytojai, dažnai yra įgalūs sutvarkyti teritoriją aplink. Taigi, turime ir kitą teigiamą dalyką – sutvarkomos įsiterpusios ir iš dalies neveiksmingos teritorijos – pievos, kuriose veisiasi erkės, įrengiamas papildomas pėsčiųjų takų tinklas, parkavimo vietos ir pan.“, – teigė savivaldybės atstovas.

Tačiau, pasak M. Kruopio, kartu su naujaisiais prekybos centrais atsiranda problemų reguliuojant transporto srautus piko metu. Ypač tai aktualu jau susiklosčiusioje gyvenamojoje teritorijoje su esama infrastruktūra, kai srautus generuoja atvykę apsipirkti iš tolesnių vietovių arba vykstantys tranzitu pro šalį. Išdygus prekybos centrui, neretai tenka perplanuoti eismo reguliavimą, tiesti naujas gatves, gerinti esamą eismo pralaidumą.

Miestelis: „Santera“ kalba apie tris pastatus: maisto ir ne maisto prekių parduotuves ir poilsio ir aktyvaus laisvalaikio centrą./Organizatorių vizualizacija.

Panašiai kalbėjo ir Kelių ir transporto skyriaus vyr. specialistas Tautvydas Tamošiūnas. „Su problemomis susiduriame ne tik dėl naujų prekybos centrų. Tačiau jie ieško geriausių vietų savo projektams vystyti: kur gyventojų koncentracija didelė, patogu atvažiuoti. Dažnai kuriamasi prie savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir valstybinės reikšmės kelių, todėl tenka užtikrinti ne tik prekybos centro poreikius, bet ir saugų vietos gyventojų saugų eismą, tarp jų – ir pėsčiuosius“, – pabrėžė pašnekovas.

Kai kur tenka įrengti nuovažas, papildomus įvažiavimo ir išvažiavimo kelius, kitur – šviesoforus, žiedus. „Sudėtingiausia, kai naujakuriai pasirenka vietą šalia ir taip intensyvaus eismo sankryžos, jie dar labiau pasunkina galimybes įvažiuoti ir išvažiuoti. Todėl savivaldybė prašo pateikti eismo srautų tyrimą su perspektyva. Tačiau klausimai sprendžiami geranoriškai, abipusiu sutarimu“, – sakė T. Tamošiūnas.

Alternatyvų beveik nėra

„Kadangi Kauno rajone dominuoja sodybinio užstatymo tipas, daugiabučių paskirties statiniai yra daugiau išimtis nei taisyklė, o jie koncentruojasi priemiesčio teritorijose, galimybės skatinti steigti nedideles kasdienių prekių parduotuves gyvenamųjų pastatų pirmuose aukštuose, kurios aptarnautų tik lokalią teritoriją, yra labai ribotos“, – pastebėjo Urbanistikos skyriaus vedėjas.

M. Kruopio žodžiais, sklypų dydžiai yra fiksuoti, o statytojų tikslas – kuo maksimaliau išnaudoti turimas teritorijas, todėl dažnai kyla konfliktų su gyventojais dėl atstumų iki gyvenamųjų namų, žaliųjų plotų, triukšmo, šviesos fono naktį.

„Prekybos centrai projektuojami pagal planinę-technologinę schemą, kuri yra tipinė, nelanksti, kurioje dažnai neprisitaikoma prie esamos situacijos, todėl bandoma dirbtinai įgrūsti statinius, atsiranda santykio su kontekstu problemų, darnos su gamtine ir urbanistine aplinka stoka“, – sakė savivaldybės atstovas.