Kas nesvajoja ištrūkti iš senų daugiabučių kvartalo, pasistatyti privatų namą? Ne viena kauniečių šeima turi vienbutį namą, bet ne gamtos prieglobstyje, o daugiabučių kaimynystėje. Trūkumus atsveria nauda.

Namas – netoli turėto buto

Ne viename Kauno miegamajame kvartale, daugiaaukščių apsupty galima pastebėti įsispraudusias individualių namų sodybas. Jos tartum atsiribojusios nuo aplinkinių tvoromis, bet gyvenantiesiems viršutiniuose daugiabučių aukštuose privataus namo kiemas – it ant delno. Teoriškai šimtai akių gali stebėti, kaip gyvena individualaus namo šeimininkai: kada ir su kuo grįžta namo, ką veikia savo kieme.

Daug kam tokia situacija nepatiktų. Yra sodybų, kurios tikriausiai ne savo noru buvo apstatytos daugiabučiais. Yra ir tokių, kurie namus susirentė daugiabučių pašonėje niekieno neverčiami.
Kauniečio Rimo šeima maždaug prieš 15 metų pirko 7 arų sklypą netoli A.Baranausko g. Tiesa, jame kadaise stovėjo pastatas, bet sklypo įgijimo metu tai tebuvo apleista teritorija, priversta statybinio laužo, kitų atliekų. Du daugiabučiai stovi už kelių dešimčių metrų.

Šeima gyveno netoliese esančiame kitame daugiabutyje ir labai vertino susiformavusią infrastruktūrą, patogumus, privalumus: čia pat Ąžuolyno parkas, KTU stadionas, viešasis transportas, parduotuvės.

Dar daugiau – statant namą visos miesto komunikacijos buvo ranka pasiekiamos.  Užmiestyje reikėtų investuoti į vandentiekį, kanalizaciją, dujas, o įsigijus sklypą prie pat daugiabučių, namas prijungtas prie miesto inžinerinių tinklų. Tik centrinio šildymo šeima nepageidavo – namas apšildomas gamtinėmis dujomis.

Sunkiasvorės mašinos neįtilpo

Prasidėjus namo projektavimo, statybos darbams, trinties su dviejų daugiabučių gyventojais neteko patirti. Tačiau buvo keblumų dėl itin siaurų įvažų iš gatvės. Norint patekti į sklypą, reikia pervažiuoti pro siaurą daugiabučio kiemą.

"Kai dengėme stogą, medžiagas atvežė sunkiasvorė mašina. Paaiškėjo, kad privažiuoti iki pat sklypo ji negali, nes neįtelpa. Įvažiavimo keliai siauri, kiemuose pristatyta automobilių. Tad teko medžiagas iškrauti ant priekabos su ratais ir rankomis atitempti iki statybvietės", – nepatogumus prisiminė kaunietis.

Į naujintelius erdvius namus iš dviejų kambarių buto šeima įsikraustė maždaug prieš 10 metų. Tuo metu sodybą supo gana daug medžių ir po jais gyvenantieji jautėsi gana pasislėpę. Po 2010 m. Kaune praūžusio škvalo labai daug medžių buvo išlaužyta, individualus namas liko gana atviras ir labiau matomas.

Rimas džiaugiasi, kad kitapus namo yra nors ir nedidelis, bet gana jaukus, intymus kiemelis. Mat toje pusėje driekiasi individualių namų zona, nuo jos atriboja tvora ir nebėra žvilgsnių iš aukštai. Tad norėdami kieme pavakaroti su draugais, artimaisiais, šeimininkai renkasi būtent šioje, iš daugiabučių nesimatančioje namo pusėje. Vis dėlto išeiti į savo kiemą su pižama, pripažįsta Rimas, jis negali, kaip galėtų gyvendamas kur nors užmiestyje.

"Laimė, šalia stovintys daugiabučiai yra gana nedideli. Anksčiau jie buvo kooperatiniai, čia gyvena kultūringi žmonės. Su daugeliu iš jų sveikinamės kaip kaimynai", – džiaugėsi pašnekovas. Rimas tiki, kad aukštai gyvenantys kaimynai savotiškai prižiūri jo namus: jei pastebėtų lendančius vagis – iškviestų policiją.

Po praūžusios audros, išvirtusius medžius individualaus namo šeimininkai tvarkė kartu  su daugiabučių gyventojais, taip pat prisidėjo prie daugiabučio kiemo, pro kurį važiuoja, dangos remonto. Yra ir daugiau bendradarbiavimo pavyzdžių. Interneto ir televizijos kabelis į individualų namą atvestas nuo daugiabučio namo stogo.

"Be abejo, yra idealesnių būstų, kurie stovi atokiau nuo daugiabučių. Tačiau jų kaina atitinkamai daug aukštesnė. Kadangi gyvename beveik miesto centre, viskas arti, patogu  – tai atperka trūkumus. Dėl vietos galima paaukoti dalį komforto, – pasvėrė Rimas ir pridūrė: – Kitaip nei daugiabutyje, turime bent minimalią savo kiemo erdvę."

Privatūs namai įneša kokybės

Maždaug prieš šimtmetį net ir Kauno naujamiestyje, kvartalų viduje mūkė karvės, lysvėse vešėjo daržovės. Ilgainiui natūriniai ūkiai iš miesto centro išnyko, nors kai kuriuose Naujamiesčio kiemuose dar išlikę individualių namų, apsuptų kur kas aukštesniais daugiabučiais namais ar kitokios paskirties pastatais.

Mišraus tipo gyvenamaisiais namais užstatytų teritorijų Kaune yra nemažai. Architektas urbanistas Alvydas Steponavičius pasakojo, kad Kalniečių, Dainavos, Eigulių rajonai dar sovietmečiu buvo pradėti užstatyti individualiais namais. Kai prireikė kasmet Kaune apgyvendinti 6–8 tūkst. žmonių, čia pat pradėti masiškai statyti daugiabučiai. Privačių namų kvartalai irgi liko.

"Mano, architekto urbanisto požiūriu, individualių namų kvartalai tik pagerina socialinį mikrorajonų turinį. Jie papildo gyvenimą šuns lojimu, paukštelių čiulbesiu. Gyvenantieji daugiabutyje bent per langą gali pasižiūrėti į gyvenimą privačiame name. Todėl aš manau, kad reikia palikti mieste kiek galima daugiau individualių namų", – kalbėjo A.Steponavičius, buvęs Kauno miesto vyriausiasis architektas.

Jis pasakojo, kaip kartu su kitais architektais projektavo Kalniečių trečiąjį kvartalą. "Nusprendėme ties Savanorių pr. palikti individualių namų eilę. Jie dabar virto privačiomis poliklinikomis, įstaigomis, parduotuvėmis. Savaime suprantama, gyventi prie tokios judrios gatvės nėra komfortiška. Vis dėlto kai kurie vidiniai kvartalėliai puikiai gyvuoja", – neabejojo A.Steponavičius.

Kooperatiniai namai – išskirtiniai

Būta ir kitokių aplinkybių mišriems kvartalams susiformuoti. Sovietmečiu tam tikrų įstaigų ar įmonių darbuotojai statėsi kokybiškesnius, vadinamuosius kooperatinius daugiabučius. Jie rinkosi geresnes statybines medžiagas – plytas, namų projektus su erdvesniais butais ir bei prestižines vietas – sklypus individualių namų apsuptyje.

"Jie lindo tarp privatukų, kur tik galėjo surasti vietą. Dažnai tai buvo tuometės valdžios toleruojami bosai", – pridūrė A.Steponavičius. Tokių kvartalų galima pamatyti netoli Studentų, Pašilės g. ir kitur.

Architekto žiniomis, taip pat ir užsienyje, jei tik yra galimybė, stengiamasi tarp daugiabučių įterpti privačių namų. "Žinoma, privatukui, likusiam tarp daugiabučių, jei aplinkiniai gyventojai į jo sodą mėto butelius, ne itin maloni tokia kaimynystė, dažnai neišvengiamos konfliktinė situacijos", – pripažino pašnekovas.

Įžvelgia verslo terorą

A.Steponavičius atkreipė dėmesį, kad turėti privatų namą kad ir tokiame kvartale, kuriame vyrauja daugiabučiai, yra naudinga, nes galima naudotis susiformavusia miesto infrastruktūra.
Ar galima leisti statyti daugiaaukštį kvartale, kuriame dominuoja sodybinio tipo namai, A.Steponavičiaus nuomone, kiekvienu atveju turi būti svarstoma, nes gali nukentėti šių gyventojų interesai, sumažėti privatumas, kartu – ir nekilnojamojo turto vertė. Jei individualiems namams įbrukama netinkama kaimynystė, pašnekovo įsitikinimu, tai šią teritoriją prižiūrinčių architektų kaltė.

"Šiais laikais egzistuoja verslo teroras. Jei tik yra galimybė pastatyti namą, iš kurio, pavyzdžiui, matyti žali plotai, tai padarys viską, kad jis ten būtų pastatytas. Pakanka, kad Bendrajame plane teritorija numatyta kaip įvairaus aukščio gyvenamosios statybos. Dabar panašiai norima okupuoti upę ir vaizdus į Senamiestį Brastos gatvėje", – nuogąstavo A.Steponavičius.

Nepriklausomybės pradžioje, pasak jo, buvo privatizuotas mikrorajonų vidurys, pavyzdžiui, sporto aikštynai. "Priversdavo miesto architektą tą teritoriją padaryti grąžintiną ir atiduodavo savininkams. Ten pradėjo dygti namai. Taip atsirado kvartalėlis prie Kalniečių parko", – dar vieną pavyzdį pateikė pašnekovas.

Architekto nuomone, naujus namus galima būtų statyti apmirusiose mikrorajonų teritorijose. Mažėjant mokinių skaičiui, užsidaro kai kurios mokyklos. A.Steponavičius neatmeta galimybės tokius objektus transformuoti į daugiabučius namus ar teritoriją paversti privačių namų kvartalu.

Komentaras

Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius

Nėra gerai, kai individualus namas stovi vidury daugiabučių kvartalo. Neprisimenu, kad per pastaruosius 10 metų būtų išduotas leidimas statyti vienbutį ar dvibutį namą daugiabučio kieme. Dažniausiai tai – sovietmečio palikimas. Dar tada kai kur buvo pradėtos tokių užsilikusių sodybų išpirkimo procedūros, mainais būdavo suteikiamas kitas būstas. Kai kur pradėtos procedūros liko neužbaigtos. Pavyzdžiui, keletas tokių gatvių liko Šilainiuose. Dabar juos namus išpirkti ir palikti erdvesnius kiemus daugiabučiams būtų labai sudėtinga. Ne itin skatintina ir tai, kai individualių namų kvartale atsiranda daugiaaukštis gyvenamasis namas. Pavyzdžiui, Žaliakalnyje, vadovaujantis Bendruoju planu, prie Savanorių pr., atsirado aukštaūgiai daugiabučiai monolitiniai namai. Buvo numatyta, kad šioje vietoje individualūs namai galėtų virsti  daugiabučiais arba masyvesniais komercinės paskirties pastatais. Vienas namas pastatomas, tačiau ateina sunkmetis ir dideli užmojai tuo pasibaigia... Vadovaujantis teisės aktais, pastatai nuo sklypo kaimyninio sklypo ribos turi stovėti ne arčiau kaip už 3 m. Jei pastatas aukštesnis nei 8,5 m, už kiekvieną šį rodiklį viršijantį metrą pastatas nuo sklypo ribos turi būti atitrauktas dar pusmetriu. Pavyzdžiui, 10,5 m aukščio namas nuo kaimyninio sklypo turi būti nutolęs bent 4 m, nebent kaimynai sutinka, kad pastatas stovės arčiau jų ribos.