M. Bertulis: jaučiuosi gavęs su „beisbolke“ į dūdą, bet atsikelsiu stipresnis

Viešojoje erdvėje garsiai nuskambėjo Manto Bertulio prodiusuojamos laidos "Kitokie pasikalbėjimai" ir Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) organizuotas pokalbis su socialiniuose tinkluose Cinišku chirurgu prisistatančiu visuomeniniu ministro A.Dulkio patarėju gydytoju Edgaru Kulikausku, už kurį buvo sumokėta 10 tūkst. eurų. M.Bertulis tikina, kad labiausiai gaila, jog davė pagalį į rankas opozicijai.

„Kauno dienos“ studijoje M.Bertulį kalbino žurnalistas Gražvydas Muižys. Ne tik apie prieš keletą dieną nuvilnijusį skandalą, bet ir „Kitokių pasikalbėjimų“ atsiradimo istoriją, pašnekovo mėgstamas keliones.

„Tai puiki pamoka“

– Ar jautiesi labai nusikaltęs?

– Jaučiuosi gavęs su beisbolke į dūdą. Bet atsikeli ir norisi padaryti dar daugiau, pasimokyti. Aišku, padariau ir aš klaidų, ir kiti. Reikia prisiimti atsakomybę. Manau, kad noriu atsikelti stipresnis.

– Ar tu nugriuvai? Viskas čia paprasta: reikėjo partnerių turiniui, pažymėti juos, Ryčiui Zemkauskui pasakyti, kas remia laidą. Kodėl to nebuvo?

– Per mano kvailą jauną galvą ir nepatyrimą. Nebuvau gavęs jokių nurodymų iš SAM. Labai kvaila klaida. Buvau užklausęs, ar reikia pažymėti, bet jokio atsakymo negavau. Anksčiau ir tokių laidų nebuvo.

– Ne paslaptis, kad daugelis pokalbių laidų norėtų pasikviesti Cinišką chirurgą. Kaip išėjo, kad SAM buvo pasiryžęs sumokėti?

– Reikia klausti SAM. Gavau iš jų tokį pasiūlymą, užklausą, ar būtų noro prisidėti prie kampanijos. Gegužės mėnesį savo lėšomis sukūriau filmuką apie skiepus, pagalvojau – čia karma. Juk nesakysiu jiems, kad ne, nenorime.

– Kai atneša 10 ar 12 tūkst., atsisakyti sunku.

– Visi dabar apsimetame šventomis karvėmis. Aišku, suma tikrai didelė. Būtų keista sakyti: duokite mažiau, galima ir už mažiau padaryti. Taip, Ciniškas chirurgas iš pradžių atsisakė. Kai skambino SAM kviesti, turėjo būti kažkoks saugiklis. Šiaip SAM neskambina ir nekviečia į laidą. Svarstėme kitus variantus, kitus medikus: Rimantą Kėvalą, Rokiškį Rabinovičių ir kt. Jie turbūt nebūtų auditorijai tokie įdomūs, nei tas, kuris turi savo auditoriją.

Jaučiuosi gavęs su beisbolke į dūdą. Bet atsikeli ir norisi padaryti dar daugiau, pasimokyti. Aišku, padariau ir aš klaidų, ir kiti.

– SAM pati pasiūlė pinigų? Nes buvo rašyta, kad tai vykdyta viešojo konkurso tvarka.

– SAM paskambino, paklausė, ar norėtume prisidėti prie kampanijos.

– Istorija komiška, visiškas nesusikalbėjimas. SAM norėjo kaip geriau, dabar opozicija sako, kad per laidą apie skiepus kalbėta per mažai.

– Norėta, kaip geriau, išėjo kaip visada. Tai puiki pamoka. Labiausiai gaila, kad davėme pagalį į rankas opozicijai.

– Kaip tau Vyriausybės veiksmai dėl pandemijos?

– Manau, kad reikia skatinti žmones pirkti reklamas. Mes mažai skiepijamės. Jei yra būdų, kaip pasiekti, kodėl ne? Daroma per mažai, bet, aišku, žmonės nelabai susidūrę su komunikacija. Kai dirbau Kauno savivaldybėje, žmonės pastebėdavo, kad perkami laikraštyje straipsniai, ir iškart įžvelgdavo blogus kėslus. Gal anksčiau jiems nebuvo įprasta, kad tiek dėmesio skiriama komunikacijai. Dabar tokia realybė. Reikia kuo daugiau kampanijų.

Iš Šiaulių į Kauną

– Kas gi esate, M.Bertuli? Kaip šiaulietis, atsidūręs Kaune, sukūrė sėkmingiausią pokalbių laidą Lietuvoje?

– Šiauliuose dirbau krepšinio portale, tada persikėliau į Kauną, nes tokį darbą galima dirbti visoje Lietuvoje, bet paskui mane išmetė. Buvau pelėda, o reikėjo būti vyturiu. Pramiegodavau darbus. Likau be darbo ir reikėjo galvoti, pačiam kurtis darbo vietą. „Kitokiems pasikalbėjimams“ jau septyneri su puse metų.

– Pokalbių laidos rengiamos nuo neatmenamų laikų. Iki tavęs buvo bandymų – kūrė Marijonas Mikutavičius, Inga Valinskienė. Bet jiems nesisekė, reitingai prasti, todėl ilgai negyvavo. Buvai drąsus ir ėmeisi projekto, kurį daugelis televizijos ekspertų būtų nurašę kaip potencialiai nesėkmingą. Dviejų valandų trukmės pokalbiai, kai šiais laikais nemokame sutelkti dėmesio kelioms minutėms. Iš kur tiek drąsos? Kaip generavai idėją?

– Pamačiau mėgstamą amerikietišką Jimmy Fallono „Gero vakaro“ laidą. Jie nuskrido į Kiniją, pasikvietė Coby Bryantą. Buvo tik staliukas, du mikrofonai ir gyva publika. Seniau pokalbiai vykdavo su butaforine publika, kaip per kokį „Teleloto“. Jie stebėdavo procesą, bet kad pirks bilietus, kur nežino, koks scenarijus, – nesitikėjau. Užbėgsiu įvykiams už akių: mes iš pradžių nedarėme bilietų, nes netikėjau, kad juos kažkas pirktų. Paskui pamatėme, kad nėra tiek daug rėmėjų. Nebuvo jokių profesionalių filmuotojų, nebuvo tokių laidų internete, buvome vos ne pionieriai. Supratome, kad negalime daryti nemokamai. Įvedėme penkių litų mokestį – žmonės nedingo. Paskui viskas įsisuko.

– Kur vyko pirmieji „Kitokie pasikalbėjimai“?

– „PuntoJazz palėpėje“. Labai ankšta, bet labai jauki erdvė – tilpo iki 200 žmonių. Paskui persikėlėme į „Ryšių kiemelį“. Buvo nemenkas išbandymas eiti į didesnę teritoriją.

– Kritikuotas, bet patikęs tavo pasakymas, kad yra dvi Lietuvos, todėl „Kitokiems pokalbiams“ reikalingi ir du vedėjai.

– Rytis kalbina kultūros žmones, nes jis visą gyvenimą ten sukosi. Pakalbinome penkis ar šešis Nacionalinės premijos laureatus. Mantas Katleris kalbina popscenos žmones. Jie pasiskirsto vaidmenis, vienas turi vieną auditoriją, kitas – kitą.

– Kuris pokalbis tau asmeniškai labiausiai patiko?

– Esu kažkada daręs sau geriausią penketuką ar dešimtuką. Su Cinišku chirurgu patektų į geriausiųjų dešimtuką. Yra labai daug gerų pokalbių: su Vytaru Radzevičiumi ir Martynu Starkumi labai patiko, iš naujesnių – su gamtos fotografu Mariumi Čepuliu.

– Kurį svečią buvo sunkiausia pasikviesti?

– Gal nuskambės keistai, bet Beatą Nicholson. Ją kviečiau labai ilgai. Džordaną teko kviestis kokius trejus ar ketverius metus. Atėjo per pandemiją, labai jai ačiū.

– Nebūna naktų, kad šaltas prakaitas išpila ir galvoji, ką po metų ar mėnesio kviesi?

– Visada. Mes dar esame priklausomi nuo bilietų. Negalima daryti tinklalaidės principo. Mūsų formatas gana brangus, nes yra ir muzikinių grupių. Visada pagalvoju, bet vis kažkas įvyksta. Jei matai, kad praėjo ketveri penkeri metai, gal kažkas pasikeitė jų gyvenime, tada vėl pakvieti.

Kelionių magija

– Minėjai, kad buvai krepšinio žurnalistu. Dar domiesi?

– Žinoma. Išmokęs važiuoti dviračiu, visada mokėsi. Pradėjau vienuoliktoje klasėje, dirbau penkerius su puse metų. Buvau Šiaulių krepšinio gerbėjas. Važiuodavau į išvykas, tada pagalvojau, gal galima iš to užsidirbti.

– 2019 m. aplankei 20 pasaulio valstybių, iš viso – 70 skrydžių lėktuvu. Kiek esi apskritai apkeliavęs pasaulio valstybių?

– Dabar grįžau iš Bahreino, tai – 68-oji valstybė. Mano pirmas skrydis buvo, regis, 2013 m. į Italiją.

Atsakomybė: M.Bertulis neslepia: padarė kvailą klaidą. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

– Per aštuonerius metus spėjai apkeliauti tiek pasaulio?

– Esu skaičiavęs, kad, norint aplankyti visas pasaulio valstybes, reikėtų dešimties metų. Dar nesu aplankęs visos Europos. Kuo daugiau apkeliauji pasaulio, tuo labiau supranti, kad jis vis didesnis. Stengiuosi maišyti žemynus. Pavasarį buvau Centrinėje Amerikoje, dabar norėčiau išbandyti Vidurio Rytus. Planuoju skristi į Afriką.

– Koks esi keliautojas?

– Man patinka visuma. Truputį mažiau esu gastronominių kelionių gerbėjas. Mano draugė labai didelė kulinarinės virtuvės patirčių mėgėja. Man labiausiai patinka žmonės, kultūra, gamta. Jei lankau šalį, bandau apkeliauti visą, ne vien turistines vieta. Kai buvau Kazachstane, bandžiau jį apkeliauti, o tai juk viena iš dešimties didžiausių pasaulio valstybių. Stengiuosi pažiūrėti ir į kaimo, ir į prabangesnį gyvenimą. Keliauju ne todėl, kad uždėčiau varnelę. Stengiuosi nevažiuoti ten, kur buvau. Man svarbiausia pažinti kuo įmanoma daugiau. Bahreine užtektų kelių dienų, nes tai maža valstybė, o Kolumbijai ir mėnesio neužtenka.

– Viską darai ekspromtu ar dėliojies?

– Dabar renkamės, kur keliauti. Azija dėl pandemijos visa užsidariusi. Centrinėje Pietų Amerikoje buvome pavasarį, todėl dabar važiuosime į Afriką.

– Kelionės nėra didžiulė prabanga?

– Uzbekistane viskas labai pigu. Yra šalių, kur brangesnis skrydžio bilietas, bet visa kita pigu. Europoje visur pigu nuskristi, bet viešbučiai brangūs. Nustojau keliauti po Europą, nes kaina panaši, bet įspūdžiai skirtingi.

– Kokią išskirtum šalį?

– Man didelį įspūdį paliko Naujoji Zelandija – nuo ledynų, ežerų, upių iki kalnų. Labai patiko Uzbekistanas, nes labai draugiški žmonės, pigu, įspūdinga architektūra. Patiko Barbadosas.

– Kas nepatiko?

– Nepatiko Marokas, jo žmonės. Jie į kiekvieną baltą žmogų žiūri kaip į pinigų maišą. Prekyvietėse tempia tiesiog prie prekystalių. Turėjau blogos patirties, kur seka, lydi, prašo pinigų.

– Bet gražiausia šalis?

– Lietuva.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Žiurnalistas kaip ir prostitutė ikvepimą darbui igauna už pinigus.Aš nieko prieš prostitutes ,jų darbiniai santikiai paprasti ir aiškus.SU žiurnalistais sunkiau,jiems irgi reikią valgyti,bet jei visi žinos kad tu už pinigus pagatavas viskam,kas tavim tikės.

...

... portretas
Už propagandos skleidimą tam prostitutei reikėtų užvažiuoti į dantis ne virtualiai. Tokie šiukšlėįs ir numušė žmonių pasitikėjimą žiniasklaida žemiau nulio.

Anonimas

Anonimas portretas
Konservu pakalikas dabar pasakas seka
VISI KOMENTARAI 16

Galerijos

Daugiau straipsnių