Penktadienį visuomenininkai įvairiuose šalies miestuose rinkosi į menines akcijas, kurių metu pareiškė poziciją dėl kertamų sveikų medžių. Vilniuje piliečiai, nešini plakatais, rinkosi prie Aplinkos ministerijos, o Kaune – prie miesto savivaldybės.

Ant rekonstruojamos Laisvės alėjos tvoros kauniečiai prikabino plakatus su užrašais „Stop medžių kirtimui Lietuvoje“. Taip pat pasiruošė šūsnį piešinių, išsakytų reikalavimų, teisinių dokumentų. Juos visus suklijavo į ilgą ritinį ir kartu su oficialiais reikalavimais įteikė Kauno miesto valdžiai.

„Piešinius atsinešė kiekvienas akcijos dalyvis. Mums svarbiausia savivaldybei įteikti oficialų dokumentą, o piliečių pozicija, išreikšta piešiniais ar eilėmis, bus kaip papildoma priemonė, raginanti atkreipti dėmesį“, – sakė viena akcijos organizatorių Rūta.

Ji tikino, kad oficialiu kreipimusi piliečiai nori išsiaiškinti, kodėl miesto medžiais rūpinasi savivaldybės įmonė „Kauno gatvių apšvietimas“. Anot organizatorių, šios įmonės strateginiuose planuose nėra įvardijama želdinių priežiūra, todėl žmonės abejoja, ar bendrovėje dirba kvalifikuoti darbuotojai.

„Net meras anksčiau buvo pripažinęs, kad seniau medžiai genėti netinkamai, tačiau ta pati įmonė ir toliau rūpinasi Kauno medžiais. Kyla baimių, kad jie daro didelę žalą. Dabar čia dirba keli medkirčiai, o ką tai reiškia, kad jie ateina ir nukerta. Todėl prašome, kad arba bendrovės darbuotojų kompetencijos būtų stiprinamos, arba būtų želdinių priežiūrai samdomi ekspertai“, – apie akcijos tikslus toliau tęsė Rūta.

Dar vienas visuomenininkų reikalavimas – įkurti visuomeninę želdinių tarybą, kurioje būtų ir dendrologai, visuomenininkai, kurie analizuotų įvairių parkų, gatvių želdinių būklę, vertintų, kaip juos išsaugoti rekonstrukcijų metu.

Prie meninės akcijos prisijungę kiti kauniečiai tikino, kad dabar Kaune medžius siekiama nupjauti ir pasodinti naujus tik dėl europinių pinigų. „Norime išgelbėti Lietuvos medžius, kad jų neišpjautų. Ten, kur reikia ir medis išpuvęs, taip, lai pjauna, bet dabar krenta visai sveiki medžiai. Pjauna dėl to, kad gražinant aplinką, gaunami Europos Sąjungos pinigų ir reikia juos įsisavinti. Medžiai užima pinigų vietą“, – nuomonę išsakė Vytautas.