Po trijų savaičių Kauną nuspalvins ne tik gelstantys lapai, bet ir pirmasis Kauno architektūros festivalis. Atidaromasis ir matomiausias jo akcentas – projektas "Laisvės impulsai" – bus rodomas du mėnesius.

Dalyvauja ir užsieniečiai

Rugsėjo 2–spalio 30 d. vyks pirmasis plataus masto architektūros renginys Lietuvoje –  Kauno architektūros festivalis. Net ir nesidomintieji architektūra, bet užsukusieji į Laisvės al., turės galimybę savotiškai dalyvauti šiame renginyje.

Pagrindinėje Kauno pėsčiųjų gatvėje, prie įvairių pastatų, bus eksponuojama apie trys dešimtys stendų. Juose jaunieji architektai  pasiūlė tiek rimtas, tiek šmaikščias arba provokuojamas vizijas pasirinktiems alėjos statiniams. Kauniečiai ir miesto svečiai galės išreikšti savo nuomonę apie realybėje stovintį ir mintyse perdarytą objektą.

Tikimasi, kad tai pažadins platesnes diskusijas, verčiančias pergalvoti Laisvės al. vertę, apsispręsti dėl jos plėtros galimybių.

Siūlyti savo vizijas galėjo architektai iki 40 metų. Savo darbus pristatė apie 25 autorių kolektyvai, kai kurie iš jų perkūrė po keletą objektų.

Daugelio darbų autoriai – neseniai iškepti Kauno architektai. Laisvės al. neabejingi ir keli kitų miestų atstovai, kelis darbus atsiuntė mokslus baigusieji kitose užsienio valstybėse lietuviai ir užsieniečiai. Šis projektas buvo paskelbtas ir tarptautinėje erdvėje.

Pateikta suprantamais vaizdais

"Laisvės impulsų" kūrybinėje laboratorijoje jaunieji architektai buvo kviečiami gydyti sergančius Laisvės al. objektus.

Į projektą pateko ir gerai žinomi objektai – Soboras, buvęs "Merkurijus", "Pienocentras", vadinamasis stiklainis, Zoologijos muziejus, miesto savivaldybė ir eiliniai alėjos namai.

"Šie darbai nėra profesionalūs projektai, pagal kuriuos galima būti statyti. Kai kurie projektai turi stiprų šou elementą, kai kurie galėtų būti realiai įgyvendinti, o kai kurie – skatinantys intelektualiai pamąstyti apie erdvės formavimą, architektūrą kaip meną, apie kažką daugiau nei kasdienė statyba", – darbus sugrupavo festivalio vadovas architektas Gintaras Balčytis.
Projekto "Laisvės impulsai" kuratorius architektas Paulius Vaitiekūnas mano, kad tai puiki atvira jaunųjų architektų diskusijų platforma. Tiesa, autoriai galėjo rinktis nebūtinai pastatą. Kai kas kūrė viziją skverui, aikštei arba gatvės atkarpai.

Projekto sumanytojus labai džiugina, kad jaunieji architektai pradeda rūpintis ne tik savo pačių vardo viešinimu, bet ir Kauno centro architektūros padėtimi.

P.Vaitiekūnas pabrėžė, kad darbai neiškrito iš architektūrinio raštingumo rėmų, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pagrindiniai vertintojai bus ne architektūros profesionalai, bet eiliniai miestiečiai, praeiviai.

"Projekto tikslas – nenuvarginti auditorijos sudėtingais brėžiniais, tai – plakatinė, įspūdžio architektūra. Ji turi pažadinti diskusiją – taip gali būti ar negali?" – pridūrė P.Vaitiekūnas.

Nesiekiama įgyvendinti

Tai, kad darbai yra viešai rodomi, nereiškia, kad jie visi yra geri ir pageidautini. Gali būti, kad nė vienas "Laisvės impulsų" projektas nebus niekada įgyvendintas, nors yra ir gana realistiškų pasiūlymų, kurie alėjos nesugadintų.

Pasak projekto iniciatorių, kiekvienas autorius galėjo savaip liestis su paveldo vertybėmis – saugoti, keisti ar visai nugriauti.

"Yra tokių darbų, kurie, jei būtų įgyvendinami, nepatiktų kultūros paveldo institucijoms. Jei negalima daryti natūroje, tai bent ant popieriaus galima. Projektas ir skirtas tam, kad būtų išprovokuota diskusija, taip pat – ir su paveldosaugininkais", – komentavo G.Balčytis.

Visų eksponuojamų projektų autoriai bus pakviesti nustatytu laiku gyvai pristatyti savo vizijas. Vienintelis numatomas apdovanojimas bus skirtas publikos išrinkto darbo kūrėjams.