- Arūnas Andriuškevičius, Edita Šileikė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
P. Cvirkos paminklas prašosi į Grūto parką?
-
P. Cvirkos paminklas prašosi į Grūto parką?
-
P. Cvirkos paminklas prašosi į Grūto parką?
-
P. Cvirkos paminklas prašosi į Grūto parką?
-
P. Cvirkos paminklas prašosi į Grūto parką?
-
P. Cvirkos paminklas prašosi į Grūto parką?
-
P. Cvirkos paminklas prašosi į Grūto parką?
-
P. Cvirkos paminklas prašosi į Grūto parką?
-
P. Cvirkos paminklas prašosi į Grūto parką?
-
P. Cvirkos paminklas prašosi į Grūto parką?
-
P. Cvirkos paminklas prašosi į Grūto parką?
-
P. Cvirkos paminklas prašosi į Grūto parką?
-
P. Cvirkos paminklas prašosi į Grūto parką?
-
P. Cvirkos paminklas prašosi į Grūto parką?
-
P. Cvirkos paminklas prašosi į Grūto parką?
Aistros dėl rašytojo Petro Cvirkos įamžinimo kunkuliuoja ne tik Vilniuje. Naktį iš sekmadienio į pirmadienį ant K.Donelaičio gatvėje esančio P.Cvirkos paminklo atsirado užrašas – „Noriu į Grūto parką“, o rašytojo galva buvo uždengta juodu maišu.
Spręs ministerija?
Simboliška, kad pilietiški kauniečiai šiai akcijai pasirinko Gedulo ir vilties dieną. Birželio 14 d. sukanka 80 metų, kai 1941 m. prasidėjo pirmasis masinis gyventojų trėmimas iš Lietuvos į tolimuosius SSRS regionus. Iš tūkstančių tremtinių į Lietuvą sugrįžo vos trečdalis.
„Dar pernai inicijavome P.Cvirkos biusto perkėlimą į Grūto parką, tačiau ši idėja liko neįgyvendinta. Nuodugniau išnagrinėjus situaciją, tapo aišku, kad sprendiniai ir realūs veiksmai dėl tolesnio paminklo likimo nėra vien tik miesto valioje. P.Cvirkos biustas stovi Maironio lietuvių literatūros muziejaus filialo – Vaikų literatūros muziejaus – kieme. Ši įstaiga nepavaldi Kauno savivaldybei, todėl miestas negali čia priiminėti vienasmeniškų sprendimų“, – šiandien teigė Kauno mero patarėjas Tomas Jarusevičius
Jis vylėsi, kad, objektyviai įvertinus aplinkybes, galutinį žodį tars ir konkrečius biusto iškėlimo darbus organizuos muziejaus administracija bei jį kuruojanti Kultūros ministerija.
Šiandien rytą K.Donelaičio g. esantis P.Cvirkos paminklas buvo uždengtas juodu maišu ir užklijuotas užrašas „Noriu į Grūto parką“. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)
Pritarė nukėlimui
Portalas kauno.diena.lt rašė, kad dar pernai aktyvūs kauniečiai kreipėsi į savivaldybę dėl P.Cvirkos paminklo iškėlimo. Tam net buvo pritarusi Kauno miesto tarybos Pavadinimų sumanymo ir atminimo įamžinimo darbo grupė.
„Pranešame, kad Pavadinimų sumanymo ir atminimo įamžinimo darbo grupė, pritardama šešių organizacijų pasirašytam reikalavimui pašalinti P.Cvirkos biustą, esantį K.Donelaičio g. 13, perdavė šį reikalavimą Kauno miesto savivaldybės administracijai, kad tarybos nustatyta tvarka būtų organizuojama netinkamo paminklo pašalinimo procedūra“, – tuomet raštą pasirašė darbo grupės vadovė Jūratė Elena Norvaišienė.
Tačiau vėliau procesas sustojo, nes, esą, nebuvo priimtas galutinis sprendimas.
Pragaištinga veikla
„Suprantama, kad P.Cvirkos paminklo likimo klausimas – poliarizuojantis visuomenę. Neneigdami rašytojo indėlio į lietuviškosios literatūros istoriją, vis dėlto turime sau pripažinti, kad jo politinė veikla buvo pragaištinga Lietuvai. P.Cvirka sąmoningai pasirinko kolaboravimą su sovietiniu režimu ir buvo vienas Lietuvos nepriklausomybės duobkasių – visa tai nedviprasmiškai konstatuoja Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro 2019 m. gruodžio 3 d. parengta istorinė-ekspertinė išvada.
Neneigdami rašytojo indėlio į lietuviškosios literatūros istoriją, vis dėlto turime sau pripažinti, kad jo politinė veikla buvo pragaištinga Lietuvai.
Tad tiesiog paklauskime savęs, ar derama vieta P.Cvirkos biustui stovėti Mykolo Sleževičiaus – iškilaus tarpukario valstybės veikėjo – namų K.Donelaičio g. 13 kieme?“ – tuomet portalui kauno.diena.lt savo pastebėjimu dalijosi Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.
Specialistas pridėjo nuorodą į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro padarytą išvadą, kurioje rašoma, kad Liaudies Seimo rinkimuose P.Cvirka dalyvavo kaip oponentų neturintis kandidatas, rašė propagandinius Raudonąją armiją ir pačius rinkimus šlovinančius straipsnius.
Taip pat nurodoma, kad 1940 m. liepos 17 d. P.Cvirka įstojo į Lietuvos komunistų partiją, įgydamas dvigubas – aukščiausias administracinės ir politinės šalies valdymo galias.
„Lietuvos ir kitų okupuotų Baltijos valstybių aneksijos įforminimo kombinacija buvo suderinta liepos 17-ąją. Po kelių dienų iš Lietuvos komunistų buvo sudaryta komisija Liaudies Seimo darbui organizuoti“, – dėstoma padarytoje išvadoje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Troleibuse – kaip malkų vežime: griuvusią ir užsigavusią moterį vairuotojas apšaukė35
Viešasis transportas daugeliui senjorų yra vienintelė susisiekimo priemonė. Tačiau kartais po kelionės šiuo transportu gali prireikti ir kitos – greitosios medicinos pagalbos automobilio. ...
-
Lietuvos aviacijos muziejuje – nauja veikla1
Lietuvos aviacijos muziejuje (LAM) startuoja nauja veikla – ekskursijų ciklas „Aviacija nepriklausomoje Lietuvoje“. ...
-
Išskirtinio Kauno architekto pėdsakais: ir įsimintini statiniai, ir pikantiškos istorijos3
Dėl nepriteklių jam teko virti sriubą iš kirvio, bet rezultatas buvo puikus. Taip kartais apibūdinama vieno garsiausių Kauno architektų Vladimiro Dubeneckio kūryba – įsimintini statiniai, interjerai, baldai. ...
-
Kauno mariose, Nemune ir Elektrėnų mariose kariai mokysis inžinerinės žvalgybos2
Antradienį rengiamos Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono Sprogmenų neutralizavimo kuopos pratybos. ...
-
Kaunas tvarkys Aleksote esančią Liepų alėją18
Kauno savivaldybė imasi vadinamosios Liepų alėjos, esančios Aleksote, tvarkymo. ...
-
Į Rumšiškes subūrė Žolinių šventė: stebino puokščių gausa6
Lietuvių liaudies buities muziejus pakvietė kartu švęsti Žolines, per kurias minima ir Švc Mergelės Marijos ėmimo į dangų šventė. Čia netrūko tradicinių akcentų – nuo žolynėlių puokščių, padėkų už derlių,...
-
Kauniečiai per motociklininkus negali miegoti: kiekvieną vakarą ratuoti „velniai“ pabyra į gatves147
Nors tamsiuoju paros metu galioja ramybės valandos, kuriomis negalima daryti remonto, garsiai klausytis muzikos ar kitaip triukšmauti, panašu, kad taisyklės galioja ne visiems. Kauniečiai skundžiasi, kad naktimis ramybės neduoda greitai ir t...
-
Prie Kauno marių apsilankiusi moteris nustėro: išmėtytas šiukšles rinko ir jos tėtis37
Sekmadienio rytą su šeima prie Kauno marių apsilankiusi Otilija patyrė šoką – ant žemės mėtėsi daugybė šiukšlių. ...
-
Kaitrą kauniečiai švelnino vandens pramogomis1
Karštąjį savaitgalį tiršta ne tik Kauno marių pakrantėje, bet ir ant vandens. Vanduo tapo gaivia pramogų zona, kurioje pilna laivelių, katerių, burlenčių, irklenčių ir yra net dirbtinių bangų. ...
-
Moteris siunčia padėką pareigūnams: gera, kad policija daro ne tik tai, kas jiems priklauso13
Lietuvos policija savo feisbuko paskyroje pasidalijo istorija – Aušrinė surašė padėką policijos pareigūnams už greitą reakciją ir pagalbą. ...