Penktadienį Teisėjų taryba pritarė jos atsistatydinimui, dekretą dėl atleidimo turi pasirašyti prezidentas Gitanas Nausėda.

„Esu tvirtai įsitikinusi, kad mano, kaip teismo pirmininko pavaduotojos, galimybės sklandžiai dirbti šį darbą jau yra išnaudotos. Limitas bendriems geriems darbams teismo vidiniame administravime yra baigtas“, – penktadienį per Teisėjų tarybos posėdį sakė A. Žeromskytė-Stanienė.

„Su teismo vadovu mano sprendimą ir motyvus esame aptarę ir, manau, šiuo klausimu esame bendros nuomonės. Laikas koreguoti komandos sudėtį ir pozityviai toliau žvelgti į ateities darbus“, – teigė ji.

Klausiama, dėl ko konkrečiai išsiskyrė požiūriai su Arūnu Purvainiu, teisėja teigė norinti kalbėti tik abstrakčiai.

„Mano manymu, esu jau savo darbą atidirbusi. Šiek tiek išsiskyrė požiūriai į tam tikrus klausimus, todėl mano apsisprendimas yra tvirtas, bet kalbėti apie kitus asmenis tikrai nenorėčiau“, – sakė ji.

Nematau galimybių tęsti ir įgyvendinti savo vizijas, savo planus.

„Nematau galimybių tęsti ir įgyvendinti savo vizijas, savo planus. Konstruktyvus darbas, be abejo, jis vyko. Priešingu atveju galbūt ir nebūčiau vykdžiusi šių pareigų daugiau nei dvejus metus, tikrai nesu tas žmogus, kuris justų spaudimą, negalėjimą priimti sprendimų ir tai toleruotų, bet palaipsniui, ilgainiui išryškėjus nesuderinamiems požiūriams į teismo administravimo metodus, aš priėmiau sprendimą“, – aiškino A. Žeromskytė-Stanienė.

Atsistatydinusi iš pavaduotojos pareigų, ji Kauno apylinkės teisme liks dirbti teisėja.

Pasitraukus A. Žeromskytei-Stanienei, iš keturių galimų pavaduotojų Kauno apylinkės teisme liks dirbti viena pirmininko pavaduotoja – Laima Šeputienė.

Antram pagal dydį apylinkės teismui nuo praėjusių metų balandžio vadovauja A. Purvainis. Prieš tai jis laikinai ėjo šias pareigas.

Jau tuomet sulaukta teismo darbuotojų skundų dėl pirmininko vadovavimo stiliaus.

„Kauno diena“ ne kartą rašė apie prastą mikroklimatą Kauno apylinkės teisme. Laikraščio duomenimis, 2019 metų gruodį darbuotojai kreipėsi į Lietuvos teismų administraciją, Teisėjų tarybą dėl netinkamų darbo sąlygų teisme. Neplaninio patikrinimo akte atkreiptas dėmesys į „tarpusavio darnaus komunikavimo gebėjimų tobulinimo, tarpusavio santykių pagrindimo pasitikėjimu, sąžiningumu, tolerancija, taktiškumu, mandagumu ir kitais solidarumo bei padorumo, kaip pagrindiniais teisėjų elgesio principų reikalavimais, svarbą“.

Prezidentei Daliai Grybauskaitei kadencijos pabaigoje paklausus Teisėjų tarybos patarimo skirti A. Purvainį Kauno apylinkės teismo vadovu, taryba atsižvelgė į darbuotojų anoniminės apklausos rezultatus ir kelių balsų persvara nepritarė jo kandidatūrai.

Arūnas Purvainis/Vilmanto Raupelio nuotr.

Pasak „Kauno dienos“, darbuotojų nuomonės apie A. Purvainį buvo skirtingos. Dalis jį apibūdino kaip turintį tvirtą nuomonę, aiškią viziją, gebantį tinkamai organizuoti darbą, valdyti krizines situacijas, motyvuoti darbuotojus, kiti – kaip principingą ir kerštingą, prarandantį savitvardą susiklosčius sudėtingoms ir konfliktinėms situacijoms, šališką, negebantį priimti kritikos.

Praėjusiais metais A. Purvainį nuolatiniu teismo pirmininku paskyrė prezidentas Gitanas Nausėda.