- Šarūnė Kutinskaitė-Būdavienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Paroda „Menas tarp sienų“ kalbės apie migrantų gyvenimo sąlygas
-
Paroda „Menas tarp sienų“ kalbės apie migrantų gyvenimo sąlygas
-
Paroda „Menas tarp sienų“ kalbės apie migrantų gyvenimo sąlygas
-
Paroda „Menas tarp sienų“ kalbės apie migrantų gyvenimo sąlygas
-
Paroda „Menas tarp sienų“ kalbės apie migrantų gyvenimo sąlygas
-
Paroda „Menas tarp sienų“ kalbės apie migrantų gyvenimo sąlygas
-
Paroda „Menas tarp sienų“ kalbės apie migrantų gyvenimo sąlygas
-
Paroda „Menas tarp sienų“ kalbės apie migrantų gyvenimo sąlygas
-
Paroda „Menas tarp sienų“ kalbės apie migrantų gyvenimo sąlygas
-
Paroda „Menas tarp sienų“ kalbės apie migrantų gyvenimo sąlygas
-
Paroda „Menas tarp sienų“ kalbės apie migrantų gyvenimo sąlygas
-
Paroda „Menas tarp sienų“ kalbės apie migrantų gyvenimo sąlygas
-
Paroda „Menas tarp sienų“ kalbės apie migrantų gyvenimo sąlygas
-
Paroda „Menas tarp sienų“ kalbės apie migrantų gyvenimo sąlygas
-
Paroda „Menas tarp sienų“ kalbės apie migrantų gyvenimo sąlygas
-
Paroda „Menas tarp sienų“ kalbės apie migrantų gyvenimo sąlygas
-
Paroda „Menas tarp sienų“ kalbės apie migrantų gyvenimo sąlygas
-
Paroda „Menas tarp sienų“ kalbės apie migrantų gyvenimo sąlygas
-
Paroda „Menas tarp sienų“ kalbės apie migrantų gyvenimo sąlygas
-
Paroda „Menas tarp sienų“ kalbės apie migrantų gyvenimo sąlygas
-
Paroda „Menas tarp sienų“ kalbės apie migrantų gyvenimo sąlygas
-
Paroda „Menas tarp sienų“ kalbės apie migrantų gyvenimo sąlygas
-
Paroda „Menas tarp sienų“ kalbės apie migrantų gyvenimo sąlygas
-
Paroda „Menas tarp sienų“ kalbės apie migrantų gyvenimo sąlygas
-
Paroda „Menas tarp sienų“ kalbės apie migrantų gyvenimo sąlygas
-
Paroda „Menas tarp sienų“ kalbės apie migrantų gyvenimo sąlygas
-
Paroda „Menas tarp sienų“ kalbės apie migrantų gyvenimo sąlygas
-
Paroda „Menas tarp sienų“ kalbės apie migrantų gyvenimo sąlygas
Ne kartą girdėtą frazę apie meną, kuriam neegzistuoja sienos, grupelė migrantų šiek tiek pakoregavo. Taip gimė paroda „Menas tarp sienų“.
Slepia savo vardą
24-erių Muthuke Ara sutikau buvusiame Kauno centriniame pašte, trečiame aukšte, kur dabar įsikūrusi „CulturEUkraine“ erdvė. Pirmiausiai dėmesį atkreipiau į tamsias, žemėn įbestas jo akis, o visai netrukus žvilgsnį prikaustė paslaptinga jauno vyro šypsena. Po keliolikos minučių sužinojau, kad ji slepia ne tik Muthuke gyvenimo istoriją, bet ir tikrąjį jo vardą. Pastarojo Kongo Respublikos pilietis nesako, nes slapstosi nuo vietos kariuomenės. Išgyvenęs etnocidą, buvęs keliose pabėgėlių stovyklose Angoloje ir Baltarusijoje, nuo praėjusių metų birželio Muthuke laikiną prieglobstį rado Lietuvoje, Pabradės sulaikymo centre. Paskutinių poros metų įvykiai, anot jauno vyro, buvo slegiantys. Nepalūžti ir išgyventi jam padėjo menas.
„Menas man yra įgimtas, jis – manyje. Iki dešimties metų nežinojau, kad galiu piešti. Šią dovaną įgijau iš dėdės, iš tėvo pusės. Jis buvo iliustratorius ir skulptorius. Iš čia ir kyla mano stiprybė“, – pasakojo M. Ara. Jaunas vyras ant drobės tapo savo išgyvenimus, todėl šiandien jo darbuose skausmo ir kančios apimti kūnai – maldai rankas sunėrusi moteris, į kamuoliuką susigūžęs vyras, ašarą po skraiste slepianti jauna mergina.
„Visa tai pasako, kaip žmonės jaučiasi stovyklose. Anksčiau tapiau kitaip. Po to, kai išeisiu į laisvę, viskas keisis. Nenoriu daugiau taip tapyti“, – patikino M. Ara.
Laimučio Brundzos nuotr.
Nustebins Lietuvą
Muthuke Ara – vienas iš aštuonių menininkų, kurie savo darbus pristato Kaune, „CulturEUkraine“ erdvėje. Čia pat eksponuojami irakiečių Rosa Hassan, Juliet Hassan, Rojin Shamo, Karrar Espanol, Karrar Hasani, Holya ir Pabradės migrantų stovykloje apsistojusio Jiguel Nsimba Makonko iš Kongo Respublikos piešiniai. Pastarasis kūrėjas Lietuvoje jau dešimt mėnesių. Iš savo šalies jis pabėgo dėl politinių priežasčių.
Noriu nuoširdžiai atsiprašyti Lietuvos už tai, kad nelegaliai kirtau jos sienas. Neturėjau kitos išeities.
„Gimiau Kongo Respublikoje, esu Thomo Makonko Mbemba ir Mado Loko Yamuenedio sūnus. Esu dvynys. Prieš ką nors sakydamas noriu nuoširdžiai atsiprašyti Lietuvos už tai, kad nelegaliai kirtau jos sienas. Neturėjau kitos išeities išgyvenimo ir saugumo požiūriu. Vienintelė galimybė buvo kirsti šalies, kurioje gerbiamos žmogaus teisės, sienas“, – žvelgdamas į susirinkusiuosius, 34-erių menininkas dėkojo kiekvienam, kuris rado laiko ateiti ir dirstelėti į jo kūrybą.
J. N. Makonko Kinšasos Beaux-Arts akademijoje baigė vaizduojamojo meno tapybos studijas. Be to yra geras grafikas ir skulptorius.
„Aš turiu daug talentų. Jau ne kartą sakiau, kad menininku gimiau, juo ir mirsiu, o kol kas bandysiu Lietuvą ir jos žmones nustebinti savo darbais“, – ranka mostelėjęs į sieną, nukabinėtą savo piešiniais, J. N. Makonko vylėsi, kad kauniečiai įvertins jo kūrybą.
Laimučio Brundzos nuotr.
Žinutė visuomenei
Aštuonių Lietuvos sulaikymo stovyklose gyvenančių migrantų darbams išvysti dienos šviesą padėjo nevyriausybinės organizacijos „Sienos grupė“ savanoriai. Susipažinę su menininkais ir pamatę, kaip virtuoziškai jie valdo piešimo priemones, entuziastai nusprendė jiems padėti – pirmiausiai aprūpinti aliejiniais dažais, drobėmis, teptukais, o po kurio laiko darbus pristatė ir plačiajai visuomenei.
„Menas – tai būdas mums sukurti tiltą su šiais žmonėmis. Tai būdas jiems išgyventi, siųsti kokią nors žinutę mums apie save, kad daugiau apie juos suprastume ir žinotume, kas slypi už termino „migrantas“, nuolat matomo žiniasklaidoje“, – viena organizacijos „Sienos grupė“ įkūrėjų ir parodos organizatorė Marija Rakickaja neabejojo, kad paroda padės atkreipti dėmesį į sąlygas, su kuriomis susiduria prieglobsčio prašytojai migrantų centruose.
M. Rakickaja džiaugėsi, kad parodos pristatyme Kaune galėjo dalyvauti keturi iš aštuonių autorių. Gavę leidimus, jie kirto sulaikymo stovyklų sienas ir giliai įkvėpė laisvės, o po parodos pristatymo buvusiame centrinio pašto pastate, dar ir užsuko į vieną Laisvės alėjos kavinių, kur pasimėgavo kava ir skanėstais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Maironio premiją Kaunas skyrė vienai ryškiausių jaunosios kartos kūrėjų1
Poetė, literatūrologė ir filosofijos mokslų daktarė Ieva Rudžianskaitė išrinkta šių metų Maironio premijos laureate. Tokiam komisijos sprendimui pritarė šią savaitę posėdžiavusi Kauno miesto taryba. Prestižinis įvertinimas ...
-
„Nerk į teatrą“: interaktyvumas be amžiaus cenzo
Tarptautinis edukacinis festivalis „Nerk į teatrą“ šiemet Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) vyks jau keturioliktą kartą. Jo programoje nuo balandžio 25 d. iki birželio 14 d. – pusšimtis edukacijų, dvi premjeros, a...
-
Šių metų „Gintarinė pora“: žiūrovų laukia didelė staigmena!4
Bene vienas svarbiausių tikro ir šilto pavasario pranašų Kaune – pirmąjį gegužės mėnesio savaitgalį mieste vykstančios tarptautinės sportinių šokių varžybos „Gintarinė pora“. Šiemet jos bus surengtos ...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
H. L. Asbjørnsen – džiazo karalienė ir scenos katė
Kauno bigbendas, tik ką turėjęs įkvepiančius koncertus Birštono džiazo festivalyje ir Kaune su džiazo fleitininku Néstoru Torresu (Puerto Rikas / JAV), vėl kviečia į unikalų pasimatymą. Šį kartą – su džiazo primadona i...
-
Ketvirtoji Kauno literatūros savaitė jungs žemynus ir žodžius
Gegužės 8–12 dienomis Kaunas taps literatūros meka – čia jau ketvirtąjį kartą vyks tarptautinis knygų ir rašytojų festivalis „Kauno literatūros savaitė“. Renginys šiais metais suburs autorius ne tik iš Li...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone balandžio 23–28 d.
Balandžio 23 d. Raudondvario kultūros centras: 16 val. vaikų meno kolektyvų šventė „Parvažiavo saulė“ (Jurginės). Dalyvauja jaunučių liaudiškų šokių kolektyvai ir vaikų kapela „Karklynėlis“. Ilgakie...
-
Garbūs svečiai atvyko į A. Areimos premjerą „Dviejų Korėjų susijungimas“5
Balandžio 19-ąją publika rinkosi į režisieriaus Artūro Areimos Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisuotą spektaklį pagal J. Pommerat pjesę „Dviejų Korėjų susijungimas“. ...
-
KVMT scenoje – reveransas baleto įvairovei: nuo klasikos iki technomuzikos
Baletas gali būti labai įvairus ir turėti daugybę veidų. Tuo įsitikins žiūrovai, apsilankę Tarptautinei šokio dienai skirtame Kauno valstybinio muzikinio teatro (KVMT) koncerte. Balandžio 27-osios vakarą teatro scenoje atsiskleis tikra klasik...
-
Unikalus garso spektaklis tamsoje: ką girdi ausis, kai nemato akis?1
„Klausymasis – tai kita regėjimo forma“, – neabejoja garso spektaklio „eiti į pat vidurį“ kūrėjai. Garso menininkų kartu su neregiais sukurtas spektaklis vyksta visiškoje tamsoje, klausantis Jono Meko poeziją i...