Paslapties šydu apgaubtas benediktinių 400 metų kelias

400 metų pačiame Kauno viduryje, apgaubtas paslapties ir šviesos šydu, stūkso Benediktinių vienuolynas su Šv. Mikalojaus bažnyčia.

Pro jį beveik kasdien pravažiuoja eilinis kaunietis, nors greičiausiai mažai kuris žino, kad tai vienas seniausių Lietuvoje vienuolynų, oficialiai funduotų prieš 400 metų ir prikėlusių naujam gyvenimui Šv. Mikalojaus bažnyčią, kurioje iki šiol ramybę, maldos sakralumą ir šviesą atranda ne tik seserys, bet ir vaikai, jaunimas ir visa čia gausiai susiburianti bendruomenė.

Pasidalysiu keliomis įdomiausiomis man įžvalgomis:

– fundavus vienuolyną, jam priklausė nemaža dalis Kauno senamiesčio žemių, už kurias jose gyvenantys miestiečiai mokėjo duoklę, taip prisidėdami prie vienuolyno išlaikymo;

– iki XX a. vienuolėmis galėjo būti tik kilmingų šeimų mergaitės, galėdavusios atnešti kraitį;

– šiuo metu komplekse gyvena devyniolika seserų benediktinių, kurios kasdien eina į oficialius darbus mieste: universitetuose, mokyklose, ligoninėse ir taip išlaiko visą kompleksą, jį pačios prižiūri ir puoselėja.

– į seserų vedamą pasiruošimą Pirmajai Komunijai kiekvienais metais nepatenka visi besiveržiantys pas jas vaikai – turbūt tai geriausias jų veiklos ir skleidžiamos šilumos įvertinimas.

Jau visus metus vyksta įvairūs renginiai, parodos, šlovinimai, konferencijos, skirti vienuolyno fundacijos 400 metinėms, kuriuos šį šeštadienį, lapkričio 30 d., 14 val., vainikuos pagrindiniai renginiai: iškilmingos šv. Mišios Kauno arkikatedroje bazilikoje. Kitais metais bus pristatytas dokumentinis filmas apie jubiliejinius renginius ir vienuolyno gyvavimą.

Kviečiame ne tik dalyvauti renginiuose, bet ir užsukti į Šv. Mikalojaus bažnyčią, prisidėti prie vienuolyno išlaikymo ir jubiliejinių renginių tiek malda, tiek pinigine auka: VšĮ „Domus Laudis“, sąsk. Nr. LT557044060007961450, paskirtyje: auka jubiliejui.

Dėkojame už palaikymą ir kviečiame užsukti į mūsų ramybės oazę.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Rode

Rode portretas
Bet kam Benediktu Kauno arkivyskupas ir vanago žutis filmas buvo

lukka

lukka portretas
O kodėl gi nepapaskojus kodėl tas draugiškas vienuoles taip nedraugiškai užpuolinėjo miestiečiai? Tai ko tie kauniečiai netryško džiaugsmu mokėdami teragiumą vienuolijai. Kažkaip įdomiai dabar pas mus pateikiama istorija: vienuolynai gėris, dvarai su buržujais sužiurbę baudžiauninkų kraują irgi LT pažiba. Tiškevičius Raudondvaryje pristatomas kaip Jėzus Kristus, o ne kraujasiurbys Lietuvos išdavikas ojojojoi.
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

Daugiau straipsnių