Piligriminiai žygiai į Šiluvą tinka ir nelankantiems bažnyčios

„Leisk, kad kelias tave prakalbintų ir nustebintų“, – sako kunigas Artūras Kazlauskas, dažnai lydintis keliautojų – piligrimų – grupes. Šįkart dvasininkas kviečia atrasti lietuviškus maršrutus pėsčiomis aplink Šiluvą.

Eiti su kitais

Pasak kunigo A.Kazlausko, yra žmonių, kurie mėgsta keliauti, eiti į žygius, bet daugybei jau vien eiti yra didžiulis iššūkis.

„Pakilti nuo sofos ir apsiauti žygio batus – jau pirmas žygdarbis, kurį žmogus gali padaryti. Nepasilikti įprastoje aplinkoje, kurioje gyvena, nepasilikti prie savo įpročių, savo kasdienybėje ir pakeisti aplinką. Išsiruošti į kelią, kuris reikalauja pastangų“, – ragina ne vieną piligriminį žygį įveikęs dvasininkas ir priduria, kad dar labai svarbu – eiti su kitais.

Jono Pauliaus II piligrimų centro nuotr.

„Eiti su kitais mes ne visada norime, nes kiti ne visada mums patinka. Tai tikros pratybos, kad pajustume iš tiesų, kas yra gyvenimas: mes esame nuolat keliaujantys su kitais žmonėmis. Reikia prisiderinti prie kitų tempo, prie kito žmogaus buvimo šalia. Piligriminis žygis yra pati geriausia proga pakeisti savo įpročius ir supratimą, kad gyvenimas nėra toks, kokį aš įsivaizduoju, ir patirti, koks iš tiesų yra gyvenimas, kai aš esu su kitais žmonėmis ir kelyje. Ne sustojęs, ne besiilsintis, bet besiveržiantis, einantis pirmyn. Iš esmės tokia yra piligrimystės antropologinė samprata – eiti į priekį drauge su kitais“, – piligriminių žygių prasmę atskleidžia kunigas Artūras.

Tau baisu bažnyčioje? Nežinai, ką ten daryti ir kaip elgtis? Ateik į piligriminį žygį, ten tikrai nebaisu ir viskas labai paprasta.

Kryptis – į Šiluvą

Piligriminiai maršrutai aplink Šiluvą Raseinių rajone – dar gana nauji, kaip sako Jono Pauliaus II piligrimų centro vadovas Mantas Kuraitis, įkvėpti koronaviruso pandemijos ir karantino.

„Per karantiną viskas sustojo. Matėme, kad žmonės, negalintys niekur išeiti ir išvažiuoti, nori į gamtą, o aš daug metų svajojau, kad Lietuvoje vyktų piligriminiai žygiai. Karantinas ir buvo ta proga išpildyti svajonę“, – šypteli Mantas.

Būtent Jono Pauliaus II piligrimų centro rūpesčiu ir buvo surasti ir parengti piligriminiai maršrutai, kuriais kviečiama keliauti į Šiluvą, nes būtent čia – išskirtinė Kauno arkivyskupijos šventovė, liudijanti apie Dievo Motinos apsireiškimą ir Dievo malones žmonėms.

M.Kuraitis pats ne tik išbandė naujus piligriminius maršrutus, bet ir lydi norinčius jais keliauti. „Iš pradžių sukūrėme penkis maršrutus, dabar jų jau septyni. Gimė ir šūkis „Šiluva – gyva piligrimystė“, – sako piligrimystės idėjos populiarintojas.

Pirmasis pasirinktas maršrutas, dėl kurio, pasak M.Kuraičio, niekam nekilo abejonių, – iš Tytuvėnų į Šiluvą. „Tytuvėnuose yra nepaprasto grožio šventovė ir vienuolynas. Šiuo piligriminiu maršrutu sujungėme dvi šventoves. Yra dviračių takas, tad gali keliauti ir neįgalieji, o šalia per mišką parengėme keliais kilometrais ilgesnį maršrutą. Pasirinkęs šį maršrutą, per vieną dieną gali aplankyti dvi šventoves, pasimelsti, pabūti nuostabioje gamtoje“, – pranašumus vardija pašnekovas.

Artūras Kazlauskas

Netoli nuo Šiluvos yra ir Betygala, kur netoli poeto, prelato Jono Mačiulio-Maironio tėviškė. „Betygala–Šiluva – kitas 25 km ilgio maršrutas. Betygaloje Maironis aukojo savo pirmąsias šv.Mišias, regioninis parkas yra įrengęs vadinamąjį Maironio kelią palei Dubysą, kurią Maironis apdainavo, yra amfiteatrų, senas malūnas, suoliukų, Maironio eilių ištraukų ant medžių“, – šio maršruto perliukais džiaugiasi M.Kuraitis.

Aukščiausias ir ilgiausias Lietuvoje geležinkelio tiltas Lyduvėnuose – turistų pamėgta ir lankoma vieta. Būtent nuo čia parengtas trečiasis 16 km maršrutas, kuriuo keliaujant į Šiluvą galima grožėtis įspūdingais kraštovaizdžiais ir gamta. „Šis maršrutas išskirtinis tuo, kad jame yra kardinolo Sigito Tamkevičiaus iniciatyva įrengtas 2,5 km Kryžiaus kelias – puiki proga žengiant į Šiluvą ir lankant koplytstulpius apmąstyti Jėzaus gyvenimą“, – išskiria Jono Pauliaus II piligrimų centro vadovas.

Vietinio kunigo rekomendacija

„Kai ieškojome, kur galėtų keliauti piligrimai, ketvirtą maršrutą nuo Šiaulės kalno į Šiluvą pasiūlė iš Šiluvos kilęs kunigas Gintaras Blužas, dabartinis Vilniaus kunigų seminarijos dvasios tėvas. Tai tikriausiai gražiausias gamtos kelias, kokiu gyvenime esu ėjęs“, – prisipažįsta M.Kuraitis.

Už 21 km nuo Šiluvos stūksantis Šiaulės kalnas – piliakalnis su apžvalgos bokštu, o pakeliui piligrimus lydi nuostabi regioninio parko teritorija su penkiomis pelkėmis ir durpynu. „Ne, bristi nereikia, keliaujama sausu taku, bet iš visų pusių apsupa pelkių gamta. Gamtos įvairovė ten nepaprasta. Tiesa, kiekvienas iš tų keturių maršrutų yra savaip įspūdingas“, – priduria M.Kuraitis.

Anot jo, pasirinkus bet kurį iš šių keturių piligriminių maršrutų, prireikia pavėžėjimo paslaugos, o kad norintiems keliauti būtų patogiau, parengti ir žiediniai maršrutai. „Tiesiog atvažiuoji į Šiluvą, palieki čia savo automobilį, išeini iš Šiluvos ir į ją sugrįžti. Dabar jau yra trys tokie žiediniai maršrutai: 9, 12 ir 16 km“, – paaiškina pašnekovas.

Jono Pauliaus II piligrimų centro vadovas džiaugiasi, kad keliauti šiais piligriminiais maršrutais žmonės atvyksta nuolat – po vieną, poromis, šeimomis, grupelėmis, su parapija ar bendruomene, su darbovietės kolektyvu. „Vienos Kauno mokyklos mokytojų grupė nori užbaigti mokslo metus piligriminiu žygiu į Šiluvą, pasiima kartu ir kunigą. Ir nebūtinai turi būti tikintis – tiesiog su komanda išeini į mišką, į gamtą. Būna moksleivių grupių, – patirtimi dalijasi M.Kuraitis. – Rengėme žygį tik vyrams. Jame dalyvavo vyras iš Šiaulių, teisininkas. Sako, nelabai einu į bažnyčią, nesmagiai jaučiuosi ten, nes nežinau, kaip elgtis, o žygyje nėra baisu, man patinka. Išsikalbėjome apie labai gilius dalykus, apie jo gyvenimą. Būtų įdomu sužinoti, kaip jam viskas klostosi po šio žygio.“

Neklausia, ar tiki, ar ne

Nuolat į piligrimines keliones ir Lietuvoje, ir užsienyje vykstantis kunigas A.Kazlauskas neabejoja, kad pirmą kartą piligriminė kelionė gali būti turiningesnė ir kokybiškesnė, jei kelionėje lydi dvasinis vadovas.

„Ne kiekvienas žmogus žino, kas yra piligrimystė. Gali eiti kaip turistas, besidomintis ta vietove, istorija ar architektūra, bet piligrimystė yra šiek tiek daugiau – pajusti, kad keliauji kartu su Dievu ir Dievas kalbina tave per įvairias patirtis, per tai, ką kelyje matai, per kitų piligrimų paliktus pėdsakus. Dvasinis palydėtojas atkreipia dėmesį į tai, ko gali nepastebėti, apie ką gali net nepamąstyti“, – skirtumą atskleidžia kunigas.

Pasak jo, iš pirmo žvilgsnio maršrutai aplink Šiluvą niekuo nesiskiria nuo kitų keliavimo maršrutų, bet kelionė į Šiluvą yra kelionė į šventovę. „Tai susitikimas su istorija – su įvykiu, kuris nutiko prieš kelis šimtmečius, – Dievo Motinos apsireiškimas, kartu ir susitikimas su Dievo Motinos atvaizdu, kuris, sako, yra maloningas. Dažnai tas paveikslas vadinamas stebuklingu, man labiau patinka sakyti – maloningas, malonių teikiantis atvaizdas. Daugybė žmonių patiria įvairių dalykų prie jo, apie tai liudija ir pasakoja kitiems“, – apie Šiluvos bazilikos centriniame altoriuje esantį Šiluvos Švč.Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslą pasakoja dvasininkas.

Patrauklu: keliauti piligriminiais maršrutais į Šiluvą žmonės atvyksta nuolat – po vieną, poromis, šeimomis, grupelėmis, su parapija ar bendruomene, su darbovietės kolektyvu. (Jono Pauliaus II piligrimų centro nuotr.)

Pasak kunigo Artūro, kai keliauji turėdamas tikslą – į šventovę, natūraliai keliauji simboline prasme į tai, kur Dievas tave kviečia. „Nuo išėjimo iš motinos įsčių iki pat savo mirties mes keliaujame į šventovę, kuri, kaip sako Šventasis Raštas, yra amžinieji namai danguje. Kiti turi ir kitų tikslų, bet krikščionių tikslas piligrimystėje – priminti ir prisiminti, kad kartu su Dievu mes keliaujame į Dievo parengtą ateitį“, – primena dvasininkas.

Žmonės, kurie nėra tikintys, nesilanko bažnyčioje, dažnai išgirdę apie piligrimines keliones ar žygius, mano, kad tai skirta tiems, kurie tiki ir lankosi bažnyčioje. „Tinka ir nevaikštantiems į bažnyčią. Kelyje niekas neklausia, kokiai religijai priklausai, ar tiki, ar ne. Tiesiog leiskis į šitą kelią ir leisk, kad tas kelias tave prakalbintų. Nieko nelauk, nieko nesitikėk ir nebūk iš anksto nusiteikęs ką nors patirti. Leisk, kad tave nustebintų pati kelionė, kartu einantys žmonės, kelionės patirtis. Kartais esame prisikūrę tokių įsivaizdavimų, kad būtent taip turi būti, kaip aš noriu, bet piligrimystėje leiskime, kad būtų šiek tiek kitaip. Ir tai, man atrodo, labai sveika“, – šypteli pašnekovas.

Diena skirta neskubėti

„Birželis – vasaros pradžia, puikus metas leistis į piligriminius žygius, kurie dar vadinami malda kojomis, tad birželio 18-ąją, šeštadienį, žmonės gali atvažiuoti į Šiluvą ir pabandyti kurį nors iš septynių maršrutų“, – kviečia Jono Pauliaus II piligrimų centro vadovas M.Kuraitis.

Anot jo, keturiuose maršrutuose piligrimus lydės dvasiniai vadovai, tad norintys patekti į šias grupes turėtų suskubti registruotis, nes dalyvių skaičius ribotas. Trys žiediniai maršrutai tą šeštadienį skirti asmeninei piligrimystei – eiti savarankiškai.

Studentai kviečiami rinktis maršrutą Šiaulės kalnas–Šiluva, čia juos lydės arkivyskupas emeritas Lionginas Virbalas SJ ir Kauno akademinės sielovados bendruomenė.

Jaunimui nuo 16–35 metų, kurie ieško savo pašaukimo – galvoja apie antrąją pusę ar linksta į dvasinį pašaukimą, skirtas žygis iš Tytuvėnų į Šiluvą. Kartu su jaunimu į piligrimystę leisis kunigas Liutauras Vilėniškis ir Pašaukimų sielovados komanda.

Suaugusiųjų dvasiniu palydėtoju pasiruošęs būti kunigas A.Kazlauskas, kviečiantis keliauti 16 km maršrutu Lyduvėnai–Šiluva.

Kauno arkivyskupijos šeimos centras ir klierikas Jonas Urbas MIC organizuoja piligriminį 9 km žygį šeimoms Maironio keliu, maršrutu Betygala–Dvarviečių kaimas.

Birželio 18-ąją išbandžius kurį nors vieną šių maršrutą, kitus paskui galima asmeniškai tinkamu laiku pasirinkti ir įveikti.

„Turime tokią gražią Lietuvą ir kartais to neįvertiname. Piligriminiame žygyje visa diena skirta neskubėti: eiti ir grožėtis gamta, apmąstyti, stabtelėti maldai, kai paliekame savo kasdienybę, buitį ir skiriame laiko sau ir Dievui. Jis mums visada turi laiko, tik paprastai mes visada skubame, tad skirkime laiko, kad Dievas galėtų mus prakalbinti, keisti“, – ragina M.Kuraitis ir siūlo įveikus maršrutą susitikti su kunigu ir atlikti išpažintį.

„Einant yra laiko apmąstyti savo gyvenimą. Žmonės dabar išgyvena daugybę skaudžių dalykų, skyrybų, finansinių nuosmukių, o gal ir kažkokių išskirtinių pakilimų. Tad tikrai verta skirti dieną piligrimystei, o vakare, atėjus į Šiluvą, atlikti išpažintį. Ši patirtis gyvenimą keičia iš esmės. Čia, Šiluvoje, tai matome iš patirties“, – sako pašnekovas.

„Tau baisu bažnyčioje? Nežinai, ką ten daryti ir kaip elgtis? Ateik į piligriminį žygį, ten tikrai nebaisu ir viskas labai paprasta“, – drąsina Jono Pauliaus II piligrimų centro vadovas.


Kaip pasiruošti piligriminiam žygiui?

Interneto svetainėje siluva.lt yra atskira skiltis „Piligriminiai keliai“, kur pateikiami maršrutai ir visa reikalinga informacija.

Svetainėje siluva.lt yra registracija individualiai piligrimystei arba piligriminei grupei.

Į piligriminį žygį galima eiti ir be registracijos, bet užsiregistravęs piligrimas gali užsisakyti pavėžėjimo paslaugą į žygio pradžią, vakarienę, nakvynę, ekskursiją po Šiluvą, taip pat galima užsisakyti ir šv.Mišias – baigus žygį ir atėjus į Šiluvą, kunigas 18 val. šv.Mišiose melsis piligrimo norima intencija.

Maršrutą įveikę piligrimai Šiluvos piligrimų centre gali gauti tai paliudijantį sertifikatą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių